- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- e2-37894-868/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31446-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. O. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos už valstybės vardu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje paskelbtą melą ir šmeižimą.
Nurodė, kad ji kreipėsi į LR Generalinį prokurorą, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo fakto, jog iki šiol negrąžinta jos tėvo M. M. 15 ha šalia Kauno esanti žemė. Nurodė, kad žemė ne tik negrąžinta, bet ir neišpirkta, nes išpirkti M. M. žemę nebuvo įstatymu numatyto pagrindo. Taigi, jos tėvo žemė iki šiol užgrobta.
Prokurorė Jūratė Karčinskienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jos nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas Valdas Bugelevičius atmetė jos skundą ir paliko nepanaikintą prokurorės nutarimą. Teisėjo V.Bugelevičiaus priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas Rimšelis dėl jos skundo priėmė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Priimdamas šią nutartį, teisėjas E.Rimšelis įvykdė ne tik neteisėtus, bet ir nusikalstamus veiksmus: jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pažemino teisėjo vardą, nutartyje ne tik melavo, bet ir ieškovę apšmeižė.
Teisėjas E.Rimšelis nutartyje kaip nustatytą nurodė žinomai melagingą faktą, kad jos broliui J. V. M. išmokėtas atlyginimas už paimtą jų tėvo M. M. žemę. Šiuo įžūliu melu teisėjas užkirto ieškovei kelią siekti teisingumo įvykdymo, nes jo priimta nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjo E.Rimšelio veiksmais padarytą žalą ieškovė įrodinėja teisėjo E.Rimšelio neteisėtais bei nusikalstamais veiksmais – jo melu teismo nutartyje, kad jos broliui išmokėtas atlyginimas už jų tėvo žemę.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad ieškovė teigia, kad teisėjas melagingai nurodė, jog jos broliui atlyginta už tėvo žemę. Tačiau VAT 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (toliau - Nutartis) nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 J.V.M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą tėvo žemę, išmokant jam kompensaciją pinigais. Nutartyje nurodoma, kad minėtas sprendimas buvo skųstas, tačiau nepanaikintas. Įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę nėra pateikta, o tai yra ieškovės pareiga (CPK 178 straipsnis). Atsakovas remiasi Nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios nepaneigtos, todėl laikomos teisingomis.
Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015 pasisakė dėl ieškovės reikalavimų atlyginti žalą dėl neteisėtai, jos manymu, nusavintos žemės. LAT pažymėjo, kad ieškovo (J.V. M.) inicijuotas teisminis ginčas yra iš esmės orientuotas į žemės sklypo atgavimą natūra, tačiau valstybės institucijų buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą atlyginant jos vertę pinigais. Taigi ir LAT konstatavo, kad nuosavybės teisės į visą žemę buvo atkurtos, išmokant kompensaciją pinigais.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, kurią priėmė teisėjas Ernestas Rimšelis, atmestas pareiškėjos A. O. M. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos brolis J.V. M. įgyvendino savo teises ir gavo kompensaciją už tėvui priklausiusią ir valstybės nacionalizuotą žemę (nutarties 8 punktas). Taip pat nurodyta, kad akivaizdu, kad už jos tėvo žemę yra išmokėta kompensacija, tačiau ne pareiškėjai, o jos broliui (nutarties 9 punktas).
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl to, kad teisėjas E.Rimšelis neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais, 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartyje nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad ieškovės broliui išmokėtas atlyginimas už tėvo turėtą žemę, dėl to ji prašo 100 000 Eur neturtinės žalos.
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o, neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; kt.).
Dėl teisėjo E. Rimšelio neteisėtų veiksmų
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad teisėjo E. Rimšelio neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje yra paskelbtas melas ir ieškovės šmeižimas.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties matyti, kad teisėjas E. Rimšelis rašytinio proceso tvarka nagrinėjo A. O. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčiauskienės (toliau – prokurorė) 2019 m. birželio 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. birželio 14d. buvo gautas A. O. M. prašymas dėl asmenų, sprendusių nuosavybės teisių į jos tėvui M. M. priklausiusią žemę grąžinimo klausimus, galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes išnagrinėjusi prokurorė 2019 m. birželio 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutarimu atmetė pareiškėjos (A. O. M.) skundą. Teismas iš esmės palaikė prokurorės poziciją dėl tyrimo negalimumo.
Ieškovė vienareikšmiškai teigia, kad teisėjas E. Rimšelis ją apšmeižė bei nurodė neteisingus duomenis nutartyje, kaip išsireiškia ieškovė melavo, dėl to, kad jos brolis gavo kompensaciją už jų tėvui priklausiusią žemę. Teismas sutinka, kad tikrai teisėjas E.Rimšelis nutartyje nurodė, kad ieškovės broliui išmokėta kompensacija už žemę, tačiau vien dėl šio nurodymo, teismas negali konstatuoti, kad taip pasireiškia teisėjo E. Rimšelio neteisėti veiksmai. Teismas tokią išvadą padaro atsižvelgiant į šiuos argumentus. Pirma, teisėjas E.Rimšelis nagrinėjo teisėtumą priimtų procesinių sprendimų, tai yra nagrinėjo, ar pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2019 m. birželio 14 d. prašymą. Antra, tik pati ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, pagal ieškovę, jos brolis kompensacijos faktiškai negavo, nes nenurodė savo sąskaitos (el. b. 1 t., b. l. 27). Teismas pažymi, kad pati ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atitinkamai teismui nedavė išsamių paaiškinimų, be to, prie ieškinio nėra pridėta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios būtų galima spręsti, kad teisėjas E. Rimšelis turėjo duomenis apie tai , kad ieškovės brolis faktiškai kompensacija gavo, ar negavo. Pagrįsti ieškinio reikalavimus yra ieškovės pareiga. Kadangi byloje nustatyta, kad nėra pateikta į bylą objektyvių įrodymų, kad teisėjas E. Rimšelis nutartyje nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad ieškovės broliui faktiškai kompensaciją už tėvo žemę išmokėta/neišmokėta, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenys (sprendimai, pažymos, išvados) apie tai buvo pateikti, todėl teismas negali konstatuoti teisėjo E. Rimšelio neteisėtų veiksmų.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teisės aktų reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad teisėjo E. Rimšelio veiksmuose, priimant 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, neteisėti veiksmai nenustatyti (el. b. 1 t., b. l. 4-7), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 straipsniai, CPK 178, 179, 185 straipsniai). Todėl ieškovės ieškinys netenkinamas (CPK 178 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.