- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-784-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01163-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Tautvydas Tomkaus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės procesinių veiksmų panaikinimo vykdomosiose bylose Nr. 0100/18/00492 ir Nr. 0100/18/01168, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Danutė Marčiukaitienė, D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti antstolės Danutės Marčiukaitienės 2018 m. spalio 15 d. priimtą patvarkymą dėl priešpriešinių skolinių įsipareigojimo įskaitymo Nr. S-18-100-30152, vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00492; 2) panaikinti antstolės Danutės Marčiukaitienės 2018 m. lapkričio 7 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-100-32649, vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00492; 3) panaikinti antstolės Danutės Marčiukaitienės 2018 m. lapkričio 7 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-100-32600 (teismo past.: turėtų būti Nr. S-18-100-32660), vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/01168; 4) panaikinti antstolės Danutės Marčiukaitienės 2018 m. lapkričio 7 d. priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-100-32679, vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/01168.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu dėl priešpriešinių skolinių įsipareigojimo įskaitymo neteisėtai ir netinkamai įskaitė priešpriešinius įsipareigojimus, t. y. neteisingai nustatė D. M. skolos dydį pareiškėjui, neįskaitė didelės dalies D. M. įsiskolinimų pareiškėjo atžvilgiu, nesivadovavo teismų procesiniais sprendimais ir išaiškinimais, nesirėmė pareiškėjo faktiškai sumokėtomis sumomis kreditoriams už D. M. prievolių ½ dalį.
3. Be to, anot pareiškėjo, antstolė, remdamasi 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimais bei Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra padengęs iš viso 18 000 Eur prievolę tarnybai, vertino, kad pareiškėjas padengęs 9 000,00 Eur D. M. prievolės, kas yra jos įsiskolinimas pareiškėjui. Faktiškai Nacionalinei žemės tarnybai pagal sutartis sumokėta suma yra 33 456,10 Eur, todėl kreditorius galimai į 18 000,00 Eur sumą neįskaičiavo 13 370,42 Eur sumos, sumokėtos pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimą. Pareiškėjo naudai iš D. M. priteista 7 000,00 Eur suma nepatenka į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytą už D. M. sumokėtą ½ prievolės dalį – 9 000,00 Eur sumą, taip pat nepatenka į 23 974,95 Eur sumą, kuria, pagal teismo išaiškinimus, turi būti mažintina D. M. mokėtinos 75 917,34 Eur kompensacijos dalis.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas tvirtino, nesutinkąs ir su 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimu įvykdyti sprendimą, nes iš pareiškėjo D. M. naudai neteisėtai ieškoma 12 088,16 Eur suma, kadangi antstolė neteisingai dar 2018 m. spalio mėnesį apskaičiavo D. M. skolos dydį pareiškėjui, kas nulėmė ir tolimesnį nepagrįstų bei neteisėtų procesinių veiksmų priėmimą vykdomosiose bylose pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų panaikinimo bei priteisė iš pareiškėjo R. M. D. M. naudai 296 Eur advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendime, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, nustatytas prejudicines aplinkybes, atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolė neteisingai nustatė D. M. skolos dydį pareiškėjui ar neįskaitė didelės dalies D. M. įsiskolinimų pareiškėjo atžvilgiu, nesivadovavo teismų procesiniais sprendimais ir išaiškinimais, nesirėmė pareiškėjo faktiškai sumokėtomis sumomis kreditoriams už D. M. prievolių ½ dalį. Teismo vertinimu, nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad visa skola valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus sudaro 47 949,89 Eur, D. M. tenkanti prievolių už žemės sklypus valstybei dalis – 23 974,95 Eur, pareiškėjas pagal vykdomojoje byloje esantį Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą už žemės sklypus valstybei sumokėjo 18 000 Eur, o duomenų, kad jis sumokėjo skunde nurodomus 33 456,10 Eur nei antstolei, nei teismui nepateikė. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai skundžiamu 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. valstybei padengta 18 000 Eur solidarios prievolės, kurios 9 000 Eur dalis tenka D. M., todėl pagal 2018 m. sausio 15 d. teismo sprendimą 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu dėl priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaičius 7 000 Eur, D. M. liko skolinga R. M. 2 000 Eur. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad R. M. skolingas D. M. pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą už prašomą laikotarpį 1 435,24 Eur, antstolė pagrįstai ir teisėtai užskaitė išieškotiną sumą tarpusavio prievolės pasibaigimo įskaitymu.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolė pareiškėją laiko praleidusiu terminą skundui dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo paduoti, dėl ko 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė, be kita ko, ir tuo pagrindu, kaip praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
8. Kadangi pareiškėjas antstolės 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-100-32660 bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 18-100-32679 skundžia, nurodydamas tapačius argumentus, susijusius su antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu, su D. M. skolos dydžio pareiškėjui apskaičiavimu, priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymu, teismas konstatavo, kad skundžiami patvarkymai yra pagrįsti ir teisėti, priimti patikrinus, jog nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismas nenustatė, jog antstolė neteisingai būtų atlikusi minėtus vykdymo veiksmus, ar nukrypusi nuo teismų procesinių sprendimų, todėl pareiškėjo skundą dalyje ir dėl šių patvarkymų naikinimo atmetė kaip nepagrįstą aukščiau nurodytais motyvais.
9. Teismo vertinimu, kadangi raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą raginimą įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą pirmosios instancijos teisme sąlygojo būtent R. M. elgesys, jam įgyvendinant teisę kreiptis į teismą savo subjektinių teisių gynybos, todėl atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir esant iki paskirto bylos nagrinėjimo pateiktiems įrodymams apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nesant pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, teismas laikė, kad išieškotojos prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, įvertinant tai, kad minėtos prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nurodytą maksimalų dydį, juolab minėtų rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu R. M., atstovaujamas advokato Tautvydo Tomkaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-762-1023/2019, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo R. M. skundą. Taip pat prašo priimti ir prijungti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyresniosios specialistės Miglės Novikienės 2019 m. vasario 5 d. atsiųstą pažymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuodamas teismų procesinius sprendimus, neteisingai nustatė bendros pareiškėjo ir D. M. visų prievolių dydį kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai, bei iš to padarė kitas neteisingas išvadas – kad antstolė pagrįstai nustatė D. M. prievolių Nacionalinei žemės tarnybai dydį, teisingai įskaitė dalį D. M. įsiskolinimų pareiškėjo atžvilgiu, o jos priimti sprendimai yra teisėti. Apelianto tvirtinimu, antstolė netinkamai įskaitė priešpriešinius įsipareigojimus, neteisingai nustatė D. M. skolos dydį pareiškėjui, neįskaitė dalies D. M. įsiskolinimų jo atžvilgiu, nesirėmė pareiškėjo faktiškai sumokėtomis sumomis kreditoriams už D. M. prievolių ½ dalį.
1.2. tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, padarė esminę klaidą nustatydami visos skolos valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus dydį. Be to, antstolė taikė neteisingą finansinių įsipareigojimų apskaičiavimo mechanizmą, į ką pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė. 2019 m. sausio 29 d. nutartyje teismas nepagrįstai nurodo, kad visa skola valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus sudarė 47 949,89 Eur, dėl ko buvo padaryta išvada, jog pareiškėjui įvykdžius prievoles Nacionalinei žemės tarnybai (įskaitant D. M. dalį), jo prievolės išieškotojai galėtų būti mažinamos maksimalia 23 974,95 Eur suma (t. y. ½ dalimi nuo 47 949,89 Eur). Tačiau, anot apelianto, pagal visas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. ir tas, kurių įvykdymo terminai suėję, ir tas, kurių terminai nepasibaigę, visa skola valstybei (Nacionalinei žemės tarnybai) yra 61 320,31 Eur(t. y. 47 949,89 Eur + 13 370,42 Eur), o ne 47 949,89 Eur, kaip tą nustatė pirmosios instancijos teismas ir antstolė. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu paliko solidariai ieškovei D. M. ir pareiškėjui vykdyti eilę prievolių kreditoriams, įskaitant prievoles Nacionalinei žemės tarnybai pagal 2013 m. gruodžio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurių bendra suma buvo 47 949,89 Eur. Taip pat, teismas sprendimu atskirai priteisė solidariai iš ieškovės D. M. ir pareiškėjo Nacionalinei žemės tarnybai 13 370,42 Eur neįvykdytų prievolių, kurių terminas suėjęs. Tai patvirtina skirtingų Nacionalinei žemės tarnybai mokėtinų sumų pagrindą pagal tą patį sprendimą, tačiau visa skola valstybei sudaro ne 47 949,89 Eur, bet 61 320,31 Eur (t. y. 47 949,89 Eur + 13 370,42 Eur).
1.3. apeliantas akcentuoja, kad iš Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018, matyti, kad pareiškėjo naudai iš D. M. buvo priteista ½ dalis jo sumokėtų Nacionalinei žemės tarnybai Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu solidariai iš pareiškėjo ir D. M. priteistų 13 370,42 Eur neįvykdytų piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję, bei ½ dalis nuo pareiškėjo sumokėtos Nacionalinės žemės tarnybos Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu nustatytos solidarios pareiškėjo ir D. M. prievolės pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dalies – 629,58 Eur, kurių vykdymo terminai dar nepasibaigę, t. y. bendroje sumoje 7000 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad Alytaus apylinkės teismas priimdamas 2018 m. sausio 15 d. sprendimą atskyrė pareiškėjo sumokėtas sumas Nacionalinei žemės tarnybai už D. M. t. y. už prievoles, kurių vykdymo terminai jau suėję (pareiškėjui priteisdamas 6 685,21 Eur sumą, t. y. ½ dalį nuo 13 370,42 Eur sumos) ir priteisdamas 314,79 Eur sumą (½ dalį nuo 629,58 Eur) už tebegaliojančias prievoles Nacionalinei žemės tarnybai, patvirtina, kad šios sumos sumokėtos pagal skirtingas prievoles Nacionalinei žemės tarnybai, kurios buvo išskirtos 2016 m. liepos 29 d. sprendime.
1.4. aplinkybes, kad 13 370,42 Eur, neapima 47 949,89 Eur sumos patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. 2VP-2202-1060/2018) bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d, nutartis (civilinėje byloje Nr. 2S-1076-945/2018) dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 išaiškinimo. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad iš viso sumokėdamas 14 000 Eur atsakovas ne tik padengė priteistą 13 370,42 Eur įsiskolinimą, bet ir papildomai sumokėjo 629,58 Eur dydžio bendros prievolės dalį. Taigi ir Kauno apygardos teismas nurodė, kad 13 370,42 Eur įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai, kurio terminai jau buvo pasibaigę, nutraukiant santuoką, bei likę kiti įsiskolinimai, kurių bendra suma 47 949 Eur (po 23 974 Eur kiekvienam buvusiam sutuoktiniui) yra skirtingos prievolės, kurios buvo atskirtos dar 2016 m. liepos 29 d. sprendimu.
1.5. nors skundžiamoje 2019 m. sausio 29 d. nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog Nacionalinei žemės tarnybai sumokėjo didesnę nei 18 000 Eur sumą, nepateikė jokių duomenų, kad už žemes valstybei būtų sumokėjęs didesnę sumą nei nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad šių dokumentų nepateikė ir negalėjo pateikti dėl trumpų antstolio veiksmų apskundimo terminų bei dėl to, kad ilgą laiką pažyma iš Nacionalinės žemės tarnybos jam nebuvo išduota. Tačiau su atskiruoju skundu pateikė ir prašo prijungti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad jis Nacionalinei žemės tarnybai bendrai yra sumokėjęs 29 477,01 Eur. Iš to seka, kad antstolė šiai dienai vykdydama jo ir D. M. vienas kito atžvilgiu turimų įsipareigojimų įskaitymą, turėjo kaip priešpriešinius reikalavimus įskaityti ne ½ dalį nuo 18 000 Eur, o nuo 29 477,01 Eur sumos, t. y. 14 738,505 Eur.
1.6. kadangi pareiškėjas faktiškai Nacionalinei žemės tarnybai yra sumokėjęs 29 477,01 Eur sumą, bendra D. M. skolos dalis jam turėtų būti laikoma 14 738,50 Eur suma, todėl atsižvelgiant į tai, kad antstolė 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu įskaitė 6 326,43 Eur sumą už pareiškėjo mokėtiną skolą D. M. už 2018 m. sausio–kovo mėnesius, likusi D. M. skolos dalis jam sudarė 8 412,075 Eur (14 738,50 Eur – 6 326,43 Eur faktiškai įskaityta suma), o ne kaip 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu paskaičiavo antstolė – 2 000 Eur. Taigi pareiškėjas D. M. 2018 m. balandžio mėnesį pagal 2016 m. liepos 29 d. sprendimą buvo skolingas 2 108,85 Eur, tuo tarpu D. M. pareiškėjui buvo skolinga 8 412,07 Eur. Todėl antstolė privalėjo įskaityti priešpriešinius reikalavimus ne tik už 2018 m. balandžio mėnesį, bet dar ir už tris mėnesius į priekį, t. y. iki 2018 m. liepos 31 d. (8 412,07 Eur/2 108,82 = 3,9, t. y. už tris mėnesius).
1.7. priešingai negu nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju laikytina, kad procesinis terminas skundui dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo paduoti nebuvo praleistas, nes dar 2018 m. spalio 29 d. elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi į antstolę prašydamas paaiškinti įskaitytas sumas, pateikdamas eilę kitų klausimų. Tačiau vietoje paaiškinimo gavo 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Kita vertus, net ir laikant, kad skundo pateikimo terminas buvo praleistas, priešingai 2019 m. sausio 29 d. nutarties išvadai, tiek skundo turinyje, tiek skundo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjas tvirtina, prašęs šį terminą atnaujinti, laikant jog jis buvo praleistas. Tokiu atveju, teismas, nusprendęs pareiškėjo prašymo netenkinti, turėjo nurodyti tokio sprendimo motyvus 2019 m. sausio 29 d. nutarties turinyje.
1.8. kadangi antstolė netinkamai ir neteisingai dar 2018 m. spalio mėnesį apskaičiavo D. M. skolos dydį pareiškėjui, tai nulėmė ir tolimesnį nepagrįstų bei neteisėtų procesinių veiksmų priėmimą vykdomosiose bylose pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2016, t. y. antstolė 2018 m. lapkričio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/01168 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-100-32600 (teismo past.: turėtų būti Nr. S-18-100-32660) išieškant 12 088,16 Eur skolą iš pareiškėjo išieškotojos D. M. naudai, taip pat dėl 147,42 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-100-32679 vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/01168, t. y. sumokėti D. M. 12 088,16 Eur skolą bei vykdymo išlaidas.
1.9. pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 29 d. nepagrįstai D. M. naudai iš pareiškėjo priteisė 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime antstolė Danutė Marčiukaitienė Kauno apygardos teismo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad visi antstolės procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti registruotu laišku. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. jis yra sumokėjęs Nacionalinei žemės tarnybai 29 477,01 Eur, tačiau pažymoje nėra jokio skolos mokėjimo detalizavimo iki 2018 m. lapkričio 7 d. (kai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/18/01168).
13. Atsiliepime D. M. Kauno apygardos teismo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo jos naudai 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą suinteresuotas asmuo grindžia tokiais argumentais:
3.1. trejais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016 m. liepos 29 d., 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. kovo 23 d.) aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuota, kad visa skolos už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus suma sudarė 47 949,89 Eur ir kad ši suma apėmė tiek pradelstą, tiek nepradelstą skolos dalį, t. y. nei vienas teismas nenustatė, kad skolos suma siekė 61 320,31 Eur. Taigi skundžiama nutartis visiškai atitinka jau anksčiau priimtus bei įsiteisėjusius sprendimus.
3.2. skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai vadovavosi kitų teismų nustatytais prejudiciniais faktais ir neturėjo nei teisės, nei pareigos pasiekti išvados apie tariamai 61 320,31 Eur skolos sumą, nes tokia suma nėra minima nei viename įsiteisėjusiame teismo baigiamajame akte, be to, tokia skolos suma nėra minima ir į Prienų rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3-962/2016 pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 10 d. atsiliepime.
3.3. apelianto bandymas išskirti 13 370,42 Eur sumą, kaip atskirą sumą, nesėkmingas taip pat ir dėl to, kad apeliantas siekia šią sumą traktuoti kaip skolą pagal kažkokias kitas sutartis, nors kitų sutarčių nėra, visa skola (tiek pradelsta dalis, tiek ir nepradelsta skolos dalis) susidarė pagal tas pačias sutartis ir buvo nurodyta kaip bendra skolos suma, išskiriant kuriai daliai mokėjimo terminas jau suėjęs, o kuriai ne.
Šalies argumentai
3.4. apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. jis yra sumokėjęs 29 477,01 Eur, neįrodo jokių ginčui reikšmingų aplinkybių, nes prievolė dalyta 2016 m. vasario 9 d. duomenimis, kas reiškia, kad aktuali suma, sumokėta nuo 2016 m. vasario 6 d., o ne suma, sumokėta nuo 2013 m. sausio 1 d. (šalims dar gyvenant santuokoje). Juolab, kad prie pažymos nepridėtas joks detalizavimas, kiek sumokėta būtent nuo 2016 m. vasario 6 d., kas reiškia, kad iš joje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kokia skolos suma sumokėta nuo 2016 m. vasario 9 d.
3.5. kadangi šioje byloje pareiškėjo ir D. M. interesai yra priešingi, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme pagrįstai priteistas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
15. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio procesinių veiksmų, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės nesutinkama su antstolio atliktais priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymais, netinkamai nustačius visos skolos valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus dydį.
16. CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, jog nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą). Pažymėtina, kad antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsniai) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiami antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymas, dveji 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymai bei 2018 m. lapkričio 7 d. raginimas buvo priimti šiomis aplinkybėmis:
4.1. D. M. 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į antstolę Danutę Marčiukaitienę dėl 1 435,24 Eur skolos išieškojimo iš R. M. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-3-962/2016 pagrindu (vykdomoji byla Nr. 0100/18/00492). Kadangi šios skolos R. M. antstolės raginamas nesumokėjo, 2018 m. spalio 15 d. D. M., atsižvelgdama į tai, kad minėtai dienai ji R. M. buvo skolinga 2 000 Eur, pateikė antstolei prašymą išieškotiną 2 000 Eur sumą įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį bei išieškoti įskaitymu nepadengtą skolos dalį iš skolininko R. M.. Antstolė Danutė Marčiukaitienė tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio 15 d. šioje byloje ginčijamu patvarkymu dėl priešpriešinių skolinių įsipareigojimo įskaitymo Nr. S-18-100-30152 vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00492 patvarkė išieškotiną 1 435,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. iš R. M. užskaityti D. M. tarpusavio prievolės pasibaigimo įskaitymu. Patvarkyme nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2-64-939/2018 iš D. M. priteista 7 000 Eur R. M. skolos, t. y. ½ dalis, kurią R. M. sumokėjo Nacionalinei žemės tarnybai pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 2-3-962/2016. 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu dėl priepriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymo Nr. S-18-100-14396 dalis skolos 6 326,43 Eur buvo užskaityta už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 2018 m. gegužės 17 d. D. M., pateikdama vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2017 (teismo past.: turėtų būti Nr. 2-3-962/2016) dėl skolos išieškojimo už 2018 m. balandžio mėn., likusią 673,57 Eur sumą (7 000 – 6 326,43) užskaitė ir pateikė vykdymui tik dėl 1 435,24 Eur. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. priėmė nutartį Nr. 2VP-2202-1060/2018, kurioje išaiškino, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962-2016 iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. priteista 82 487,02 Eur kompensacija, kuri Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi sumažinta iki 75 917,34 Eur, yra už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta 23 974,95 Eur suma yra ieškovės D. M. solidariosios prievolės su R. M. už žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai ½ dalis. Kadangi prievolė yra solidari, tai atitinkamai R. M. įvykdžius D. M. prievolės už žemės sklypus dalį 23 974,95 Eur apimtimi, priteistos iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. 75 917 Eur kompensacijos dalis atitinkamai, bet ne daugiau kaip 23 974,95 Eur suma, mažinama (įskaitoma) atsakovo faktiškai sumokėta D. M. solidariosios prievolės už žemės sklypus dalimi. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 10SD-2303-(14.10.104) informavo D. M., kad tai datai R. M. yra padengęs iš viso 18 000 Eur (apimant ir jo dalį). Kadangi R. M. ir D. M. skolą turi dengti lygiomis dalimis, tai D. M. dalis yra 9 000 Eur. Iš minėtų 9 000 Eur R. M. yra prisiteisęs pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 2-64-939/2018 7 000 Eur, kurie yra įskaityti, todėl D. M. ginčijamo patvarkymo priėmimo dienai buvo skolinga R. M. 2 000 Eur, o R. M. buvo skolingas D. M. 1 435,24 Eur, kuriuos antstolė ir įskaitė. Antstolė Danutė Marčiukaitienė vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00492 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-100-32649, kuriame konstatavo, kad vykdomasis dokumentas dėl R. M. 1 435,24 Eur skolos D. M. yra visiškai įvykdytas.
4.2. D. M. antstolei Danutei Marčiukaitienei 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl 12 088,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. M. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-3-962/2016 pagrindu (vykdomoji byla Nr. 0100/18/01168). Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d. antstolė Danutė Marčiukaitienė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-100-32660. Be to, antstolė Danutė Marčiukaitienė 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-100-32679, kuriuo R. M. raginamas per 10 dienų sumokėti 12 088,16 Eur skolos ir 147,42 Eur vykdymo išlaidų, t. y. iš viso 12 235,58 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-3-962/2016, kurio pagrindu buvo užvestos abi aukščiau nurodytos vykdomosios bylos (Nr. 0100/18/00492 ir Nr. 0100/18/01168) nurodyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 20 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, UAB „Agroteka“, institucija, teikianti išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šioje byloje teismas nusprendė: „užskaičius priešines sumas, priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 75917,34 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. Šiame skaičiuje yra ieškovės D. M. neišmokėta dalis valstybei už žemės sklypus – 23974,95 Eur. Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui“.
Dėl visos skolos valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus dydžio nustatymo
19. Pareiškėjas tvirtina, kad tiek antstolė, 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu atlikdama įskaitymus, tiek pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 29 d. nutartyje vertindamas antstolės priimto ir pareiškėjo ginčijamo procesinio dokumento pagrįstumą ir teisėtumą, padarė esminę klaidą nustatydami visos skolos valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus dydį, t. y. pagal visas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis – ir tas, kurių įvykdymo terminai suėję, ir tas, kurių terminai nepasibaigę, visa skola valstybei (Nacionalinei žemės tarnybai) yra 61 320,31 Eur (47 949,89 Eur + 13 370,42 Eur), o ne 47 949,89 Eur, kaip tą nustatė pirmosios instancijos teismas ir antstolė. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, kadangi antstolė netinkamai ir neteisingai dar 2018 m. spalio mėnesį apskaičiavo D. M. skolos dydį pareiškėjui, tai nulėmė ir tolimesnį nepagrįstų bei neteisėtų procesinių veiksmų priėmimą vykdomosiose bylose pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2016.
20. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu buvo nutraukta D. M. ir R. M. santuoka. Tuo pačiu sprendimu, be kita ko, buvo padalintas šalių turtas. Sprendimo 30–31 puslapiuose konstatuota, kad ieškovė D. M. ir atsakovas R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės išsimokėtinai įsigijo dvidešimt žemės ūkio paskirties žemės sklypų; Nacionalinės žemės tarnybos Finansų ir apskaitos departamento Žemės finansinės apskaitos skyriaus 2016 m. vasario 9 d. duomenimis, atsakovo R. M. ir ieškovės D. M. neįvykdytos piniginės prievolės pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurių terminai yra suėję, sudaro 13 370,42 Eur (skola už žemę – 8 835,07 Eur; palūkanos – 3 388,42 Eur; delspinigiai – 1 146,93 Eur); visa skola valstybei sudaro 47 949,89 Eur. Taigi šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad bendra D. M. ir R. M. skola valstybei už žemės sklypų įsigijimą 2016 m. vasario 9 d. duomenimis sudarė 47 949,89 Eur, iš jų 13 370,42 Eur skolos dalis, kuriai sumokėti tuo metu jau buvo suėjęs terminas.
21. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendime, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas, nustatyta, jog R. M. ir D. M. įsiskolinimo likutis už išsimokėtinai iš valstybės įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2014 m. gruodžio 18 d. buvo 42 668,15 Eur, kuris susidaro iš palūkanų – 1 321,01 Eur (mokėjimo terminas iki 2015 m. sausio 15 d.) ir įsiskolinimo sumos už žemę – 41 347,14 Eur (į šią sumą įeina 2014 m. metinė įmoka už žemę – 4 143,96 Eur). Tuo tarpu įsiskolinimo likutis už iš valstybės įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. balandžio 25 d. buvo 48 417,56 Eur, kurią sudarė: įsiskolinimo suma už žemę – 32 512,07 Eur, pradelsta skola už žemę – 8 835,07 Eur, palūkanos – 5 455,79 Eur, delspinigiai (apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 25 d.) – 1 614,63 Eur.
22. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog D. M. ir R. M. įsiskolinimas valstybei už dvidešimt valstybinių žemės sklypų sudarė būtent 47 949,89 Eur, yra konstatuota ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, tvirtindamas, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodė, jog 13 370,42 Eur įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai, kurio terminai jau buvo pasibaigę, nutraukiant santuoką, bei likę kiti įsiskolinimai, kurių bendra suma 47 949 Eur (po 23 974 Eur kiekvienam buvusiam sutuoktiniui) yra skirtingos prievolės, kurios buvo atskirtos dar 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, netinkamai interpretuoja Kauno apygardos teismo nutartį. Teismas pastebi, kad tokios formuluotės minėtoje nutartyje nėra. Priešingai, nuosekliai vertinant visą nutarties tekstą, akivaizdu, jog teismas laikė, kad bendras R. M. ir D. M. įsiskolinimas už dvidešimt valstybinių žemės sklypų 2016 m. liepos 29 d. (santuokos nutraukimo ir turto padalijimo dienai) sudarė 47 949,89 Eur, tuo tarpu iš jų 13 370,42 Eur mokėjimo terminas jau buvo suėjęs.
23. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. sausio 25 d. atsiliepimo, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, kopija taip pat patvirtina, kad R. M. 2013 m. gruodžio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 30 d., valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis (dvidešimt sutarčių) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su D. M. išsimokėtinai pirko dvidešimt žemės sklypų. Sudarydami šias sutartis pirkėjai sumokėjo pradinius įnašus už kiekvieną sklypą, o įsiskolinimo likutį įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. sausio 15 d., kasmet mokant atitinkamo dydžio įmokas (1 889,20 Lt, 416,56 Lt, 320,50 Lt, 363,50 Lt, 964,24 Lt, 972,31 Lt, 590,50 Lt, 1 682,26 Lt, 1 966,27 Lt, 1 114,27 Lt, 1 420,75 Lt, 210,50 Lt, 710,50 Lt, 602,78 Lt, 740,01 Lt, 537,90 Lt, 230,50 Lt, 785,08 Lt, 290,40 Lt, 389,45 Lt) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną sklypą. Nurodyti R. M. ir D. M. įsipareigojimai neabejotinai patvirtina aukščiau aptartuose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes apie bendrą R. M. ir D. M. įsiskolinimą valstybei. Aritmetiniai paminėtų sumų skaičiavimai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad bendra D. M. ir R. M. skola valstybei už žemės sklypų įsigijimą 2016 m. vasario 9 d. duomenimis sudarė 47 949,89 Eur, iš jų 13 370,42 Eur skolos dalis, kuriai sumokėti buvo suėjęs terminas. Taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėjas R. M., akivaizdu, kad pradelsta skola už žemę yra įskaityta į bendrą D. M. ir R. M. skolą valstybei už žemės sklypų įsigijimą. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad tiek antstolė, atlikdama įskaitymus skundžiamame 2018 m. spalio 15 d. patvarkyme, tiek teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje pagrįstai laikė, kad visa R. M. ir D. M. įsiskolinimų suma valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus sudarė 47 949,89 Eur, o D. M. tenkanti prievolių už žemės sklypus valstybei dalis – 23 974,95 Eur.
Dėl pareiškėjo Nacionalinei žemės tarnybai faktiškai sumokėtos sumos dydžio
24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas už žemės sklypus valstybei sumokėjo 18 000 Eur. R. M., siekdamas paneigti šią aplinkybę, kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyresniosios specialistės Miglės Novikienės pažymą, kurioje nurodyta, jog R. M. pagal 2013 m. gruodžio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. sumokėjo 29 477,01 Eur.
25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors R. M. kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, pirmosios instancijos teismui (nurodant trumpesnį laikotarpį, per kurį pareiškėjas sumokėjo tam tikrą sumą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis), tačiau suinteresuotas asmuo D. M. su pateiktais naujais įrodymais yra susipažinusi, dėl jų pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Todėl laikytina, kad naujų įrodymų pateikimas ir jų prijungimas prie bylos proceso dalyvių interesų šiuo konkrečiu atveju nepažeis, dėl ko pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.
26. Tačiau, kaip teisingai nurodė D. M. atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos pažyma neįrodo jokių ginčui reikšmingų aplinkybių, nes prievolė buvo padalyta 2016 m. vasario 9 d. duomenimis, kas reiškia, kad aktuali suma, sumokėta nuo 2016 m. vasario 9 d., o ne suma, sumokėta nuo 2013 m. sausio 1 d., šalims dar gyvenant santuokoje. Kita vertus, tai, kad pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai už išsimokėtinai nupirktus žemės sklypus iki 2018 m. birželio 27 d. (imtinai) buvo sumokėjęs 18 000 Eur neginčijamai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 10SD-2303-(14.10.104.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti nurodytos sumos teisingumu. Tokių į bylą nepateikė ir pats pareiškėjas. Todėl laikytina, kad antstolė pagrįstai įskaitymą 2018 m. spalio 15 d. patvarkyme atliko laikydama, kad pareiškėjas faktiškai Nacionalinei žemės tarnybai yra padengęs 18 000 Eur dydžio įsiskolinimą už valstybinės žemės įsigijimą išsimokėtinai.
Dėl termino ginčyti antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą
27. Antstolė 2018 m. lapkričio 22 d. patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą Nr. S-18000424 nurodė, kad skolininkas R. M. yra praleidęs terminą dėl antstolės procesinių veiksmų, t. y. dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo Nr. S-18-100-30152 ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atstatyti. Pirmosios instancijos teismas su tokiu antstolės argumentu sutiko ir atmetė pareiškėjo skundą šioje dalyje, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti.
28. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad šiuo atveju procesinis terminas skundui dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo paduoti nebuvo praleistas, nes dar 2018 m. spalio 29 d. elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi į antstolę prašydamas paaiškinti įskaitytas sumas, pateikdamas eilę kitų klausimų. Tačiau vietoje paaiškinimo gavo 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Kita vertus, net ir laikant, kad skundo pateikimo terminas buvo praleistas, priešingai 2019 m. sausio 29 d. nutarties išvadai, tiek skundo turinyje, tiek skundo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjas tvirtina, prašęs šį terminą atnaujinti, laikant jog jis buvo praleistas. Tokiu atveju, teismas, nusprendęs pareiškėjo prašymo netenkinti, turėjo nurodyti tokio sprendimo motyvus 2019 m. sausio 29 d. nutarties turinyje.
29. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą – skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam dvidešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, šis terminas pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas.
30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymas pareiškėjui buvo siunčiamas elektroniniu paštu patvarkymo priėmimo dieną. Be to, antstolė atsiliepime tvirtino, kad visus procesinius dokumentus skolininkui siuntė ir registruotu paštu. Skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė tik 2018 m. lapkričio 15 d., kuriame, be kita ko, iš tiesų pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo paduoti, laikant, jog jis yra praleistas. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2018 m. spalio 29 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolę dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkyme nurodytų aplinkybių paaiškinimo, tačiau vietoje atsakymo gavo antstolės kitą patvarkymą – 2018 m. lapkričio 7 d. – dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pareiškėjas mano, kad jo 2018 m. spalio 29 d. elektroniniu paštu pateiktą užklausimą antstolei buvo galima laikyti „skundo pateikimu“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, elektroniniu paštu 2018 m. spalio 29 d. užklausimas negali būti laikomas skundo dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo pateikimu. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas yra ne vienos civilinės bylos proceso dalyvis, ne kartą skundė ir antstolio veiksmus, nuolat naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, todėl neabejotina, jog, būdamas atidus, sąžiningas ir rūpestingas proceso dalyvis, galėjo ir turėjo suprasti antstolio veiksmų apskundimo tvarką bei imtis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka skųsti jo netenkinantį antstolio patvarkymą, paduodamas skundą, o ne parašydamas elektroninį laišką antstolei. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. M. praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo paduoti. Nei skunde antstolei, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido įstatymu nustatytą 20 dienų terminą, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, neturėjo pareigos vertinti termino praleidimo priežasčių, nes tokių nenurodė pats R. M..
Dėl antstolės 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymų ir 2018 m. lapkričio 7 d. raginimo
31. Iš pareiškėjo R. M. skundo bei atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad jis siekė ne tik aukščiau šioje nutartyje aptarto antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymo panaikinimo, bet ir 2018 m. lapkričio 7 d. priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-100-32649 vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00492, 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-100-32660 vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/01168 bei toje pačioje vykdomojoje byloje priimto 2018 m. lapkričio 7 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-18-100-32679 panaikinimo. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą raginimą įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Antra, akivaizdu, kad reikalavimus panaikinti 2018 m. lapkričio 7 d. priimtus patvarkymus pareiškėjas formuluoja kaip išvestinius iš pirmojo – panaikinti 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą. Tokią išvadą suponuoja pareiškėjo argumentai dėl šių procesinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, o būtent – kadangi antstolė netinkamai ir neteisingai dar 2018 m. spalio mėnesį apskaičiavo D. M. skolos dydį pareiškėjui, tai nulėmė ir tolimesnį nepagrįstų bei neteisėtų procesinių veiksmų priėmimą vykdomosiose bylose pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2016. Atmetęs kaip nepagrįstą reikalavimą panaikinti antstolės 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išvestinius reikalavimus dėl 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymų laikė pagrįstais ir teisėtais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
32. R. M. atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nepagrįstai D. M. naudai iš jo priteisė 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikė, kad proceso dalyvių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, dėl ko sprendė esant pagrindą taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Aplinkybė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. M. interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi, akivaizdi, nes pareiškėjas nesutinka su antstolės atliktais priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymais, kai tuo tarpu, D. M. šiuos įskaitymus laiko pagrįstais ir teisingais. Todėl teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, pagrįstai priteisė iš jo išieškotojos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos baigties
35. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti R. M. skundo dėl antstolio procesinių veiksmų panaikinimo bei teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apelianto jos naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2019 m. kovo 1 d. atstovavimo sutartį, 2019 m. kovo 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1903-012, 2019 m. kovo 4 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymus).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, suinteresuoto asmens D. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93, 98 straipsniai). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos procesine prasme yra pagrįstos, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (0,4 (8.16 punkte nustatytas koeficientas) x 935,7 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) = 374,28 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. M. iš R. M. priteistinas 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui D. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) patirtų išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.