Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-02 · Civilinė byla Nr. e2A-999-340/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
e2A-999-340/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20392-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
V. P., V. M.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-999-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20392-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. M. ir V. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. R..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir V. P. (toliau – ir atsakovai), kuriame prašė neterminuotai apriboti V. M. motinos valdžią sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip pat neterminuotai apriboti V. P. tėvo valdžią sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti nuolatinę rūpybą E. P., jo rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti V. R.; 3) nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 4) išreikalauti teismo išlaidas iš atsakovų.

2. Ieškovė savo poziciją procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. atsakovai V. M. ir V. P. turi nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Tarnyba 2021 m. lapkričio 15 d. gavo pranešimą iš BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – Paramos centras), kuriame nurodoma, jog vyko V. ir N. M. bei V. P. atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu paaiškėjo, kad N. M. išsiskyrė su V. M., jų mažamečio sūnaus N. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Pranešime nurodyta, jog V. M. turi priklausomybę alkoholiui, moteris šiuo metu vartoja alkoholį, jos faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, nors posėdžio metu vaikų motina teigė, kad vis dar gyvena su buvusiu vyru. Pasak N. M., V. M. pusantros savaitės negrįžo į namus.

Šalies argumentai

2.2. V. P. teigė, kad gyvena Grigiškėse dviejų kambarių bute, kartu gyvena jo mama, retai bendrauja su vaiku, neturi artimo ryšio.

2.3. 2021 m. lapkričio 22 d. Tarnybos specialistams su nepilnamečiu E. P. bendraujant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, vaikinas nurodė, kad jaučiasi gerai, teigė, jog jau per tiek metų priprato prie situacijos, susijusios su jo motina, kuri nesistengia keisti savo elgesio ir toliau vartoja alkoholį. Pasak vaiko, paskutinį kartą motina buvo grįžusi į namus prieš kokią savaitę, buvo šiek tiek neblaivi. Pasak vaikino, su patėviu sutaria gerai, jaučiasi saugus, tačiau supranta, kad patėvis nenori, kad motina grįžtų į namus, kol nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės gydytis. E. pokalbio su Tarnybos specialistais metu pabrėžė, jog su savo biologiniu tėvu jis nelabai nori bendrauti, kadangi niekada neturėjo artimo ryšio su juo, tėvas buvęs narkomanas, gyvena su močiute, su kuria E. sutaria puikiai, tačiau su biologiniu tėvu vaikinas kategoriškai atsisako bendrauti.

2.4. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, 2021 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta mobilioji komanda (toliau – MK) darbui su vaiko tėvais. Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos 2021 m. lapkričio 25 d. pranešime nurodoma, jog E. mama labai aktyviai dalyvavo sūnaus mokykliniame gyvenime iki 6-os klasės (jautėsi švelnūs, draugiški ir artimi santykiai su sūnumi), vėliau ji vis mažiau ėmė domėtis sūnaus ugdymo rezultatais, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. E. mama į telefono skambučius dažniausiai neatsiliepdavo, todėl pastaruoju metu visi mokykliniai klausimai telefonu aptariami su E. P. patėviu. 2021 m. gruodžio 27 d. MK specialistai nurodė, kad su V. M. buvo susitikę vieną kartą nuotoliniu būdu, vieną kartą Tarnyboje, bendravo telefonu. Moteris pripažino turinti alkoholio vartojimo problemą, buvo rekomenduota kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (toliau – RPLC). V. M. informavo Tarnybos specialistus, jog praeityje ji jau yra dalyvavusi gydymo programose RPLC ir gydymas nepadėjo, todėl dabar to daryti neketina. Po susitikimo Tarnyboje MK specialistai kurį laiką vėl negalėjo susisiekti su vaiko motina. Su moterimi buvo sutarta susitikti Tarnyboje 2021 m. gruodžio 20 d., tačiau moteris telefonu informavo, kad susirgo ir negali atvykti. Specialistams bendraujant su moters artimaisiais buvo gauta informacija, kad jie matė V. M. vaikščiojant lauke, įtarimų, jog ji serga, nebuvo. MK specialistai vertino, jog moteris negeba įsisąmoninti situacijos rimtumo, nėra linkusi bendradarbiauti su Tarnybos specialistais, bei priimti siūlomą pagalbą, linkusi vengti atsakomybės dėl susidariusios situacijos.

2.5. MK specialistams bendraujant su V. P. pastebėta galima tėvystės įgūdžių stoka, auklėjant sūnų E.. Vyras rūpinimąsi sūnumi suvokia kaip fizinių poreikių patenkinimą, tačiau nepakankamai susimąsto apie vaiko emocinių poreikių atliepimą. MK darbo su šeima metu pastebėta, kad vyras nežino, kaip kurti artimesnį ryšį su sūnumi, nežino, kodėl vaikinas nenori atsikraustyti gyventi pas jį, išsako, kad socialinė darbuotoja galėtų pasakyti vaikinui, kad šis ateitų gyventi pas jį. MK specialistai pokalbio metu su V. P. pastebėjo, jog vyras nežino tikrosios vaiko sveikatos būklės (nežino, kokius gydytojo paskirtus medikamentus vaikinas vaitoja, kokių psichologinių sunkumų vaikas turi) ir prie mokyklos ei. dienyno yra prisijungęs visai neseniai). 2021 m. gruodžio 30 d. vaikas laikinai apgyvendintas pas savo senelę V. R., adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius.

2.6. 2022 m. sausio 4 d. Tarnyboje gautas motyvuotas siūlymas iš Paramos centro dėl V. M. ir V. P., bei jų sūnaus E. P., kuriame nurodoma, kad laikinosios globos nustatymas E. šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies. Informuoja, jog šeimoje buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2020 m. birželio 3 d., 2021 m. lapkričio 15 d.). Tarnyba informuota, kad nuo 2019 m. lapkričio 11 d. Paramos centre inicijuotas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos šeimai. Tarnyba 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį E. P. iš jo tėvų V. M. ir V. P.. 2022 m. sausio 21 d. teismas tenkino Tarnybos prašymą. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 30-432/22 E. P. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2021 m. gruodžio 30 d. Laikinąja rūpintoja paskirta V. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir rūpybos vieta paskirta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

2.7. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vadybininkė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr.8-6362/22 informavo Tarnybą, jog nuo paskutinės teiktos informacijos, įvyko 2 šeimos atvejo vadybos posėdžiai: 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. birželio 30 d. V. M. nedalyvavo nei viename iš minėtų posėdžių, o V. P. Pagalbos plane išsikėlė šiuos uždavinius: lankyti psichologo konsultacijas bei pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, teikti išlaikymą sūnui, mokant jį vaiko rūpintojai, palaikyti ryšį su vaiku, atsižvelgti į jo poreikius, bendradarbiauti su E. ugdymo įstaigos pedagogais, Pagalbos šeimai skyriaus socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Situacija V. M. ir V. P. šeimoje išlieka nepasikeitusi – paslaugų gavėja ir toliau nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, galimai nesaikingai vartoja alkoholį, atsisako specialistų pagalbos, nesidomi E. P. ugdymu. V. P. bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau vangiai vykdo išsikeltus uždavinius 2022 m. vasario 1 d. pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių, ugdymo mokymus, kuriuos vedė Pagalbos šeimai skyriaus vyresnioji socialinė darbuotoja, dalyvavo dvejose individualiose konsultacijose, vėliau nusprendė nutraukti užsiėmimus, motyvuodamas tuo, kad pats žino, kaip auginti ir auklėti sūnų. Anot paslaugų gavėjo, jis nemato poreikio individualioms psichologo bei kitų specialistų konsultacijoms. Vyriškis taip pat neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas teikti išlaikymą vaikui, lėšas pervedant į rūpintojos arba sūnaus asmeninę banko sąskaitą, teigė, jog vykdo teismo sprendimą, kuriame nurodyta išlaikymą vaikui pervesti į asmeninę V. M. sąskaitą.

2.8. 2022 m. birželio 14 d. V. M. buvo sutikta gatvėje galimai neblaivios būsenos, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, turimame pirkinių maišelyje matėsi alaus buteliai. V. M. pažadėjo 2022 m. birželio 15 d. atvykti į atvejo vadybininkės konsultaciją, tačiau neatvyko. 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. paslaugų gavėja skambino atvejo vadybininkei, kuri motyvavo moterį atvykti pokalbiui, tačiau ji teigė, kad yra itin užimta, savarankiškai ieškosi darbo bei informavo, jog aukščiau nurodytu adresu nebegyvena, gyvenamąją vietą nurodyti, atsisakė.

2.9. V. P. sveikatos priežiūra vykdoma VŠĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre. Minėtos gydymo įstaigos gydytoja psichiatrė D. R. ir V. P. šeimos gydytoja N. L. informavo, jog pacientui yra diagnozuotas potrauminis sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas dėl 2008 metais patirtos gaivos smegenų traumos. Nuo 2010 m. V. P. pas psichiatrą nesilanko, nusiskundimų psichikos sveikata nėra išreiškęs, vaistų nevartoja, periodiškai atvyksta profilaktiniam patikrinimui, vairuotojo medicininės pažymos pratęsimui (paskutinė konsultacija įvyko 2020 m. sausio 22 d.). Vyriškiui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Tarnybos nuomone, šiuo metu V. M. ir V. P. nėra pajėgūs savarankiškai užtikrinti nepilnamečio sūnaus E. P. teisių ir teisėtų interesų.

2.10. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečio E. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus, globos peržiūros aktus (2022-09-06 akto Nr.1GVA-553; 2022-09-06 akto Nr.lGPA-637; 2022-05-09 akto Nr.lGPA-272; 2022-05-06 akto Nr.lGVA-271). Aplankymo metu E. P. papasakojo, kad jam patinka gyventi pas senelę. Su tėvu kontaktą palaiko, buvo nuvykęs kartu su tėvu aplankyti kitos močiutės, nes ją ištiko insultas, bet gyventi su tėvu nenori, tiesiog taip yra. Berniuko teigimu, su motina kontaktą palaiko, susitinka rečiau, tačiau dažnai susiskambina. Anksčiau su motina ryšys buvo labai artimas, jai galėjo viską papasakoti, dabar santykis yra šaltesnis. Šiuo metu yra artimas su abiem močiutėmis ir kartu gyvenančiu rūpintojos sūnumi. Grįžti gyventi pas motiną nenorėtų, nes situacija nepasikeitusi, kaip bus ateityje pasakyti negali, tačiau jam gera gyventi su senele.

2.11. Tarnybos specialistai įvertino, jog galimybės grąžinti E. P. į biologinę šeimą nėra, todėl priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės rūpybos E. P. nustatymo. Surinkus atsakovę V. M. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista. Bausta administracine tvarka. Pagal Sodros duomenų bazės 2022 m. spalio 2 d. išrašo duomenis, atsakovė šiuo metu niekur nedirba. Surinkus atsakovą V. P. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas. Administracine tvarka baustas. Sodros duomenų bazės 2022 m. spalio 2 d. išrašo duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba. Atsakovui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gegužės 31 d. paskirta netekto darbingumo pensija. Priskaičiuota suma be išskaičiuotų privalomų mokėjimų 196,62 Eur. Tarnybos vertinimu, atsakovai V. M. ir V. P. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvų pareigų, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi E. P. ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovė su savo sūnumi negyvena jau ilgiau nei 10 mėnesių (nuo 2022 m. sausio 6 d.), t. y. jau tokį ilgą laiką motina nesirūpina kasdieniais savo nepilnamečio vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, auklėjimu bei materialiniu aprūpinimu. Atsakovė V. M. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti savo sūnų E. P. ir visiškai juo nesirūpina. Atsakovas V. P. tėvo valdžios sūnaus E. P. atžvilgiu taip pat neįgyvendina. Atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina ir juo nepakankamai domisi, su sūnumi bendrauja tik tuomet, kai iniciatyvą bendravimui parodo sūnus E..

2.12. Atsižvelgiant į nepilnamečio atsakovų sūnaus amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, iš atsakovės V. M. priteistinas išlaikymas jų nepilnamečio sūnaus E. P. naudai po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. 2011 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9309-726/2007 nustatytą 370 Lt (107 Eur) išlaikymą ir nustatė, kad V. P. įsipareigoja teikti sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės. Kadangi atsakovui V. P. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gegužės 31 d. paskirta netekto darbingumo pensija, o gaunamų lėšų priskaičiuota suma be išskaičiuotų privalomų mokėjimų sudaro 196,62 Eur, todėl išlaikymo sumą netikslinga didinti. Nepilnametis E. P. yra likęs be tėvų globos, nei vienas iš nepilnamečio tėvų savo pareigų vaikui nevykdo. Laikinosios globos nustatymo pagrindai nėra išnykę ir nepilnametis negali būti grąžintas į tėvų šeimą, todėl siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius E. interesus, būtina jam nustatyti nuolatinę rūpybą ir paskirti nuolatinį rūpintoją.

2.13. 2022 m. rugpjūčio 29 d. laikinoji rūpintoja V. R. pateikė Tarnybai sutikimą, jog ji sutinka nuolatos rūpintis savo vaikaičiu E. P.. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Tarnyba gavo V. R. kaip rūpintojos vertinimo išvadą. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta globos peržiūra ir buvo padaryta išvada, kad rūpintoja V. R. tinkamai vykdo savo pareigas, geba atpažinti ir patenkinti vaiko fizinius ir emocinius poreikius, priima specialistų siūlomas paslaugas. Jaunuolis auga saugioje ir jį mylinčioje aplinkoje, skatinami jo pomėgiai. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji rūpintoja V. R. buvo įvertinta teigiamai, ir ji sutinka būti paskirta nuolatine E. P. rūpintoja, kuri pareigas vykdys tinkamai, gerai rūpinsis nepilnamečiu, užtikrins jo poreikius, tinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovas atlieka savo, kaip tėvo, pareigas kiek tai įmanoma. Visuomet stengiasi užmegzti ryšį, siekiant sukurti glaudesnius santykius su vaiku, rodo iniciatyvą, domisi vaiko ugdymu, pažangumu, užklasine veikla. Nurodė, kad visuomet tai darė. Siekia, kad vaikas augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, nežiūrint į tai, kad jo pastangos yra ignoruojamos. Prašė pateikti informaciją, dokumentus apie krikštą (kada ir kas krikštijo vaiką), nes jam pranešta nebuvo (2022 m. lapkričio 14 d. DOK-184587).

4. Atsakovei V. M. procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu, viešo paskelbimo būdu ir siunčiant per trečiąjį asmenį V. R. (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė V. M. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Trečiajam asmeniui V. R. procesiniai dokumentai (ieškinys, 2022 m. spalio 28 d. nutartis ir teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti paštu tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

5. Posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad tėvas su vaiku negyvena, o pavieniai susitikimai negali būti laikomi nuolatine vaiko priežiūra, ugdymu, auklėjimu. Atsakovas iš jo priteisto vaiko išlaikymo lėšas perveda vaiko motinai (atsakovei), kuri su vaiku negyvena, galimai vartoja alkoholį, nors vaiko teisių specialistai ne kartą atsakovui nurodė, kad lėšas jis turi pervesti laikinajai globėjai (vaiko močiutei), su kuria gyvena vaikas. Toks atsakovo elgesys negali būti laikomas tinkamu vaiko išlaikymo teikimu. Nėra duomenų, kad tėvas ateityje pradėtų daugiau dalyvauti vaiko gyvenime, ketintų su vaiku gyventi.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad su sūnumi susitinka, juo rūpinasi, pavyzdžiui 2021 m. rudenį vyko su vaiku pas odontologą, psichologą, pirko psichologo nurodytus vitaminus, turi išsaugojęs pirkimo čekį. Yra buvęs sūnaus mokykloje, kalbėjęs su vaiko mokytojais, pavyzdžiui D. T.. Jungiasi prie Tamo, domisi sūnaus mokslais. Ir šiemet, ir pernai sveikino sūnų su gimtadieniu, ėjo kartu į piceriją. Jis nėra atsakingas už tai, kad vaiko motina gyveno su kitu vyru ir vaikas augo toje kitoje šeimoje, priprato prie patėvio. Pagal galimybes jis palaikė su sūnumi ryšį, bet akivaizdu, kad neturėjo galimybės auginti sūnaus, nes gyveno skyriumi. Per tą laiką vaikas tapo paaugliu, atprato nuo atsakovo. Kol vaikas buvo mažas, rūpinosi, paimdavo iš darželio, važiuodavo atostogauti prie jūros ir pan. Dabar sūnus eidamas iš mokyklos užsuka pas atsakovo mamą (savo močiutę), su kuria turi artimą ryšį. Atsakovas paaiškino, kad jam nustatytas dalinis nedarbingumas dėl patirtos galvos traumos.

7. Trečiasis asmuo, vaiko močiutė, posėdžio metu nurodė, kad globotinis yra geras vaikas. Po karantino, kai mokymasis buvo nuotolinis, atprato eiti į mokyklą, iš dalies sunku buvo vėl priprasti anksti keltis. Vaiko mokymosi balų vidurkis yra apie 6,13. Perka vaikui drabužius, neseniai batus žieminius pirko, kitaip rūpinasi anūku. Ji visuomet ragina anūką užeiti pas tėvą ir kitą močiutę, žino, kad vaikas trumpam užeina, bet kartais sako, kad nenori. Žino, kad kita močiutė (atsakovo mama) dovanoja anūkui dovanas. Su pačiu atsakovu trečiasis asmuo nebendrauja. Su atsakove (dukra) V. M. ji dabar bendrauja nedaug, buvo atsitiktinai sutikusi autobusų stotelėje, o šiaip būna, kad dukra neatsiliepia į skambučius, gal pyksta ar sunku jai. Trečiasis asmuo kviečia atsakovę atvykti į svečius, ši buvo atėjusi gruodžio 24 d., taip pat per Naujus metus, tuomet pasimatė su sūnumi. Anksčiau globėja su dukra daugiau bendravo, ir su jos vyru N. M. gerai sutarė, tačiau paskui jie tarpusavyje pradėjo pyktis. Ji pati turi dvi dukras ir sūnų: V. M. (atsakovė) yra 34 metų amžiaus, kita dukra 40 metų amžiaus, o sūnus – 25 metų amžiaus. Su šiuo globėjos sūnumi E. P. daug bendrauja. V. R. nurodė, kad turi ir daugiau anūkų, iš viso tris, o jos vyras mirė (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: neterminuotai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. P. atžvilgiu; atskirti atsakovą V. P. nuo nepilnamečio sūnaus E. P.; nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnamečiam E. P. jo rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant V. R.; nustatyti E. P. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja V. R. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išaiškinti atsakovui V. P., kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3489-96/2011 sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) naudai priteisto išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis jis privalo mokėti vaiko rūpintojai V. R. išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, nustatė kad atsakovei V. M. ne kartą buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė. Atsakovė nesprendžia galimos priklausomybės alkoholiui, nebendradarbiauja su paslaugas ir rekomendacijas teikiančiais specialistais, nesiekia savarankiškai auginti sūnaus. Atsakovė dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų (auklėti, išlaikyti vaiką, nuosekliai rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti mokymosi procesą, parūpinti mokymosi priemones ir kt.) nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės V. M. elgesys atitinka keletą tėvo/motinos valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu neveikimu. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios nepilnamečiam vaikui E. P. apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

10. Teismas nurodė, kad, specialistų vertinimu, atsakovas V. P. teikiamas rekomendacijas vykdė iš dalies, nededa pakankamai pastangų siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnametis E. P., kuris šio sprendimo priėmimo metu yra 16,5 metų mažiaus paauglys, išsako nuomonę, kad nenorėtų gyventi su tėvu, tačiau nuo tėvo nėra atsiribojęs, bendrauja tiek su tėvu, tiek su jo mama (savo močiute), juos aplanko. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad jis rūpinasi sūnumi pagal galimybes, domisi jo ugdymu, bendrauja su vaiko mokytojais, 2021 metais lydėjo vaiko pas psichologą, odontologą, pasveikina su gimtadieniu ir pan. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad artimo ryšio tarp jo ir sūnaus nebuvimą nulėmė ir objektyvios aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovė V. M. ilgą laiką gyveno santuokoje su kitu vyru, t. y. N. M., toje šeimoje augo ir E. M., kuris priprato prie patėvio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būtent N. M. buvo atsakingesnis sutuoktinis, nei V. M..

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios sūnaus E. P. atžvilgiu. Tačiau teismas nesutiko, kad situacija yra nulemta išskirtinai kaltų atsakovo veiksmų. Teismo vertinimu, egzistuoja objektyvios aplinkybės, prie kurių priskirtinas paauglio artimesnio ryšio su tėvu nebuvimas, nenoras gyventi su tėvu, o taip pat iš dalies ir paties atsakovo sveikatos būklė (dalinis darbingumas dėl patirtos galvos traumos). Nustatyta, kad atsakovas pagal galimybes dėjo pastangas domėtis sūnumi, tenkinti jo emocinius, ugdymo, sveikatos poreikius. Todėl atsakovo atveju taikytinas vaiko atskyrimas nuo tėvo – priemonė, nekonstatuojant tėvo kaltės. Teismas pastebėjo, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

12. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nepilnametis E. P. yra likęs be tėvų globos. Atsakovai su sūnumi kartu negyvena ir juo nesirūpina, todėl vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, E. P. turi būti nustatytina nuolatinė rūpyba ir paskirtinas nuolatinis rūpintojas. Tarnyboje buvo gautas vaiko laikinosios rūpintojos V. R. 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutikimas dėl nuolatinės vaikaičio globos. Taip pat byloje yra kartu su V. R. gyvenančio jos sūnaus S. R. 2022 m. rugpjūčio 29 d. rašytinis sutikimas dėl V. R. paskyrimo nuolatine jos vaikaičio E. P. globėja.

13. Skirdamas vaikui rūpintoją, teismas įvertino tai, kad trečiasis asmuo V. R. yra artimas nepilnamečiui vaikui asmuo – moteris yra nepilnamečio močiutė, juos sieja artimas emocinis ryšys, ji tinkamai atlieka laikinosios rūpintojos pareigas bei atitinka įstatymuose vaikų rūpintojams keliamus reikalavimus. V. R. nėra teista, per 1 metus nebuvo bausta ir administracine tvarka (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022 m. vasario 24 d. išrašas, Administracinių nusižengimų registro 2022 m. vasario 24 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus), yra sveika ir gali būti vaiko globėja (VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro 2022 m. vasario 14 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 358). Moters pasirengimas rūpintis vaikaičiu buvo vertintas ir VšĮ SOTAS specialistų, 2022 m. rugpjūčio 17 d. parengta teigiama išvada Nr. GC22-98 (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad įvertinus laikinosios globėjos motyvaciją, gebėjimus ir pasirengimą, rekomenduojama V. R. nuolatinai globoti (rūpintis) savo vaikaitį E. P.. Pažymima, kad laikinoji globėja, įgyvendindama vaikaičio laikiną globą, tinkamai realizuoja savo ir savo šeimos turimus gebėjimus, užtikrinant pilnavertį vaikaičio vystymąsi bei ugdymą šeimoje. V. R. kartu su savo sūnumi S. R. ir globotiniu E. gyvena privačiame, apie 200 kv. m. ploto, 5 kambarių name, kuriame yra visi komunaliniai patogumai, namas tvarkingas, prižiūrėtas. Nepilnametis E. turi tvarkingą, šiltą, šviesų, ramų atskirą kambarį. V. R. yra našlė, gyvena su sūnumi S.R. ir vaikaičiu E., palaiko artimus ryšius su dukra M.. Moteris turi slaugymo patirties, kadangi yra užauginusi tris vaikus, apie 10 metų rūpinosi sergančia motina. V. R. gyvenimo būdas atitinka vaiko interesus, ji geba ugdyti ir mokyti vaiką, ugdyti teigiamą savivertę.

14. Teismas konstatavo, kad nepilnamečio nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina V. R., vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.271 straipsnis, 3.275–3.276 straipsniai). Nepilnametis E. P. registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliantas (atsakovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 sprendimą iš dalies dėl atsakovo V. P. atskyrimo nuo nepilnamečio sūnaus E. P. dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiam E. P. nustatymo ir jo rūpintojos, gaunamų lėšų administratorės paskyrimo bei dėl E. P. gyvenamosios vietos nustatymo; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo atskirti vaiką nuo tėvo, nes tėvas turi galimybę gyventi kartu su vaiku, juo rūpintis ir jį auklėti, t.y. gali vykdyti savo tėvo pareigas sūnaus atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į šią esminę aplinkybę, kuri yra privaloma sąlyga taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą (CK 3.179 straipsnis). Teismas visapusiškai neanalizavo nurodytų aplinkybių, taip pat to, ar tėvas turi galimybes užtikrinti reikiamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Nebuvo aiškinamasi ar dėl pasikeitusių aplinkybių, motinai nevykdant savo pareigų vaiko atžvilgiu, tėvas gali jas atlikti ir užtikrinti deramą vaiko auklėjimą. Byloje nenustatyta kokias buitines sąlygas gali suteikti tėvas vaikui, ar jos yra tinkamos vaikui augti ir vystytis, kokie yra vaiko ir tėvo tarpusavio socialiniai–dvasiniai–moraliniai ryšiai ir kaip jie gali būti atkuriami.

15.2. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi ištirti šeimos aplinkos sąlygas ir pateikti savo išvadą dėl ginčo. Išvada turi būti motyvuota, joje turi būti nurodytos vaiko gyvenimo, auklėjimo, išlaikymo, bendravimo su tėvu, seneliais, aplinkybės, siūlomas ginčo sprendimo būdas ir pateikti motyvai, dėl kurių siūlomas būtent toks būdas (CK 3.178 straipsnis). Tarnyba, pateikdama ieškinį apsiribojo tik trečiojo asmens V. R. tinkamumo būti rūpintoja vertinimu ir net realiai nesvarstė galimybės vaiką perduoti tėvui.

15.3. CK 3.164 str. 1 d. numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo nurodyta teisės norma, nesistengė tiesiogiai, teismo posėdžio metu išsiaiškinti realios situacijos ir vaiko nuomonės, bet apsiribojo vien ieškovo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodytą vaiko pozicija, jog pastarasis su tėvu gyventi nenori. Atsakovo sūnui E. liepos mėnesį sukanka septyniolika metų ir jis yra pakankamai subrendęs, kad pats teismui išsakytų savo nuomonę, todėl ji reikėjo apklausti teismo posėdžio metu. Atsakovas turi pagrįstų abejonių, jog sūnus, klausiamas apie galimybę ir norą gyventi su tėvu, galėjo būti įtakojamas senelės (laikinosios rūpintojos) ar kitų asmenų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečio E. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus (2022-09-06 akto Nr. 1GVA-553; 2022-09-06 akto Nr. 1GPA-637; 2022-05-09 akto Nr. 1GPA-271). Aplankymo metu E. P. papasakojo, kad jam patinka gyventi pas senelę. Jie sutaria labai gerai. Valgo viską, ką pagamina senelė. Su tėvu kontaktą palaiko, buvo nuvykęs kartu su tėvu aplankyti kitos močiutės, nes ją ištiko insultas, bet gyventi su tėvu nenori, tiesiog taip yra.

16.2. Atsakovas V. P. tėvo valdžios sūnaus E. P. atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina ir juo nepakankamai domisi, su sūnumi bendrauja tik tuomet, kai iniciatyvą bendrauti parodo sūnus E.. Atsakovas dėl savo paties netinkamų veiksmų, neatsakingo gyvenimo būdo, nevykdo tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu ir juo visiškai nesirūpina ir duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti nėra.

16.3. Teismas sprendime dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, įvertindamas bylos medžiagą, atsakovo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į išsakytą nepilnamečio sūnaus nuomonę bei atsakovo sveikatą, pritaikė švelniausią tėvų valdžios apribojimą – vaiko atskyrimą nuo tėvo. Teismo vertinimu, situacija nėra nulemta išskirtinai kaltų atsakovo veiksmų, kadangi egzistuoja objektyvios aplinkybės, prie kurių priskirtinas paauglio artimesnio ryšio su tėvu nebuvimas, nenoras gyventi su tėvu, o taip pat iš dalies ir paties atsakovo sveikatos būklė (dalinis darbingumas dėl patirtos galvos traumos). Teismas nustatė, kad atsakovas pagal galimybes dėjo pastangas domėtis sūnumi, tenkinti jo emocinius, ugdymo, sveikatos poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Nors nacionaliniam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V.M. ir V. P. dėl tėvo ir motinos valdžios apribojimo patenkino iš dalies, nusprendė neterminuotai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. P. atžvilgiu; atskirti atsakovą V. P. nuo nepilnamečio sūnaus E. P.; nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnamečiam E. P. jo rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant V. R.; nustatyti E. P. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja V. R. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės; išaiškinti atsakovui V. P., kad teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnaus E. P. naudai priteisto jis privalo mokėti vaiko rūpintojai V. R..

20. Atsakovas V. P. be kitų argumentų apeliaciniame skunde nurodė, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai (CK 3.164 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo nurodyta teisės norma, nesistengė tiesiogiai, teismo posėdžio metu išsiaiškinti realios situacijos ir vaiko nuomonės, bet apsiribojo vien ieškovo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodytą vaiko pozicija, jog pastarasis su tėvu gyventi nenori. Apelianto sūnui E. liepos mėnesį sukanka septyniolika metų ir jis yra pakankamai subrendęs, kad pats teismui išsakytų savo nuomonę, todėl jį reikėjo apklausti teismo posėdžio metu.

21. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

22. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, teismas įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau juose nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Kasacinio teismo nurodyta, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

23. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz. prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovų sūnus E. P. gimė (duomenys neskelbtini), t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo momentu nepilnamečiam buvo 16 metų.

25. CPK 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.

26. Nepilnamečiui E. P. proceso metu buvo 16 metų, t.y. jis buvo veiksnus sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo ir rūpintojos(-jo) paskyrimo klausimus, tačiau jis nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nebuvo įtrauktas į procesą.

27. Teisėjų kolegija, vertindama ieškinio pagrindą, ginčo dalyką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepilnametis E. P., kaip veiksnus asmuo, ne tik turėjo būti išklausytas teismo posėdyje, bet ir turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

28. Asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo turi būti sprendžiamas klausimas dėl E. P. įtraukimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu (CPK 47 straipsnio1 dalis).

29. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šios aplinkybės bus tiriamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vilniaus apygardos tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo V. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė