Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria N. G. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-31023-2023, pakeičiant jo dalį, kuria N. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 36 mėnesiams, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 18 mėnesių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31023-2023 N. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. lapkričio 21 d., 10.45 val. vairuodama transporto priemonę neišlaikė saugaus šoninio atstumo dėl to kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, bei pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus - nustatytas 1,33 prom. girtumas. Tokiu elgesiu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 221 ir 222 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. G. buvo skirta galutinė administracinė nuobauda - 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 36 mėnesiams.

2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, N. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė peržiūrėti Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31023-2023 ir atsižvelgti į vaizdo kameromis užfiksuotą medžiagą bei kitus įrodymus dėl girtumo, kurie patvirtina Pareiškėjos nekaltumą. Skunde pažymima, kad nėra tiesioginių įrodymų dėl nustatyto girtumo, be to, vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga gali įrodyti, jog ji buvo įvykio vietoje, Ševčenkos g. 31, 2023 m. lapkričio 21 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31023-2023 dalis, kuria N. G. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams sumažinant šios administracinio poveikio priemonės trukmę iki 18 mėnesių.

4. Nutartis motyvuojama tuo, kad atsižvelgus į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, švelnesnės administracinio poveikio priemonės pakanka tam, kad užtikrinti administracinės atsakomybės tikslus bei paskirtį, be to tai labiau atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Skundu pareiškėja N. G. prašo pakartotinai peržiūrėti bylos medžiagą ir išnagrinėti situaciją.

5. Skunde pareiškėja teigia, jog situacija buvo neteisingai suprasta, nes ji bendravo telefonu su automobilio savininku. Skunde pabrėžiama, kad pareiškėja skambučio laukė visą dieną, šiek tiek nervinosi, kadangi automobilio savininkas neskambino. Vakare, pasigaminusi vakarienę, išgėrė vyno. Teigiama, kad tokiais savo veiksmais niekam pavojaus nesukėlė. Taip pat telefono neišjungė, skambučio neignoravo ir elgėsi sąžiningai.

6. Atsiliepimu Institucija prašo atmesti N. G. skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį.

7. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-243-1202/2024, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl tenkinti N. G. apeliacinį skundą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

N. G. skundas netenkinamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja N. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl savo kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju N. G. padarė šį administracinį nusižengimą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31023-2023, iš dalies pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi, pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmos instancijos teismas.

11. ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog N. G. 2023 m. lapkričio 21 d. 10.45 val. vairuodama automobilį nesilaikė saugaus šoninio atstumo, kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, tai yra, padarė eismo įvykį. Pareiškėja, nagrinėjant skundą teisme, teigė supratusi, jog apgadino kitą automobilį, tačiau ant minėto automobilio vairuotojo lango palikusi raštelį su ant jo užrašytu savo telefono numeriu, iš įvykio vietos išvažiavo. N. G. taip pat patvirtino, kad vėliau, grįžusi namo, iki tol, kol jai paskambino apgadinto automobilio savininkas ir buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. lapkričio 21 d. 20.41 val. jai nustatytas 1,33 promilės neblaivumas. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog N. G., aiškiai suvokdama, kad dalyvavo eismo įvykyje, ignoravo pareigą, nustatytą KET 221 punkte, po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki kol bus patikrintas neblaivumas (arba bus atsisakyta tai atlikti) ir taip padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad apgadinto automobilio vairuotojas susiekė su pareiškėja tik vakare, nors eismo įvykis įvyko dienos metu, nepaneigia N. G. kaltės. Vadovaujantis KET 222 punkto nuostatomis, būtent pareiškėja turėjo pareigą nedelsdama susisiekti su apgadinto automobilio savininku (valdytoju), o neturint tokios galimybės – pranešti apie įvykį policijai, todėl ilgas laiko tarpas tarp eismo įvykio ir jo aplinkybių nustatymo yra pačios pareiškėjos pasyvumo rezultatas ir neturi jokios reikšmės administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimui.

13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl administracinės nuobaudos griežtumo, pažymėtina, jog 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31023-2023 pripažinta, kad N. G. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Už kiekvieną iš jų jai paskirtos minimalios įstatyme numatytos baudos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis jai paskirta galutinė 1200 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą - pažeidėjos asmenybę, jos veiksmus po eismo įvykio padarymo, administracinio nusižengimo pavojingumą, pakeitė minėtą Institucijos nutarimą iš dalies ir sumažino specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 18 mėnesių, taip paskirdamas švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje įtvirtinta, administracinio poveikio priemonę. Apeliacinio teismo vertinimu, N. G. skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, užtikrina administracinės atsakomybės tikslus ir paskirtį, o visiškai neskirti administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonės ar jas švelninti nėra jokio pagrindo.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą ir N. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.