Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų N. G. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

N. G. skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

KET 222 punkte yra reglamentuojama eismo dalyvių pareiga įvykus eismo įvykiui tais atvejais jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įvykus eismo įvykiui privalu elgtis tik taip, kaip numato KET reikalavimai, o jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenumato. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Taigi administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog, padariusi eismo įvykį ir jo metu apgadinusi kito asmens automobilį, ji apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo telefono numeriu. Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o kai to negalint padaryti – policijai, todėl šiuo atveju konstatuotina, jog Pareiškėjos veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. N. G. veiksmai (raštelio palikimas), jos kaltės padarius nusižengimą nepaneigia, tačiau turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos individualizavimo.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte numatyta, kad po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. KET 221 punkte su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad N. G. nesilaikė saugaus šoninio atstumo dėl to kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę t. y. padarė eismo įvykį, todėl turėjo pareigą nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo. Sukėlusi eismo įvykį, paliko raštelį kito automobilio savininkui. Pareiškėja teismo posėdžio metu ir skunde teigė supratusi, jog apgadino kitą automobilį. Darytina išvada, kad N. G. turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau šią pareigą ignoravo ir po įvykio iki aplinkybių nustatymo dienos eigoje vartojo alkoholį. Vartodama alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo N. G. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Aplinkybė, kad apgadinto automobilio savininkas paskambino tik vakare, kai eismo įvykis įvyko dienos metu, nepaneigia N. G. kaltės, nes būtent ji turėjo imtis aktyvių veiksmų tinkamai ir operatyviai informuoti apgadinto automobilio savininką apie įvykį.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus pateiktus teismo posėdžio metu, kuriais yra grindžiamas švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys duomenys patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, nors asmuo savo skunde to tiesiogiai neprašė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus N. G. skirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė neviršija ANK 423 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės minimalios ribos. Institucija, paskirdama administracinę nuobaudą – baudą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, paskirta sankcijos ribose. Visgi svarbu įvertinti ir kartu su nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmės proporcingumą ir teisingumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2At-68-507/2015).

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patraukta N. G. teismo posėdžio metu išsamiai ir aiškiai nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Paliko raštelį su kontaktiniais duomenimis vadovaudamasi savo asmenine patirtimi, nepagalvojo, jog raštelio palikimas nėra laikomas tinkamu nukentėjusiojo informavimu. Alkoholį vartojo po eismo įvykio nepagalvojusi apie galimus kilsiančius padarinius ir nežinodama apie esantį draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio. Pažymėtina, kad nežinojimas nešalina jos atsakomybės, tačiau jos elgesys po įvykio ir padarytų nusižengimų aplinkybės turi įtakos sprendžiant dėl nuobaudos individualizavimo. N. G. elgesys, po nusižengimo padarymo rodo, jog tokie N. G. veiksmai nebuvo piktybiškas apsisprendimas nesilaikyti numatytos tvarkos, o labiau nulemti apsirikimu dėl teisinio reguliavimo nežinojimo ir neatidumo. N. G. elgesys po sukelto eismo įvykio atskleidė Pareiškėjos neabejingumą sukeltiems padariniams, tačiau pasirinktas veikimo (informavimo) būdas neatitiko įstatymo normų reikalavimų. Nenustatyta, kad N. G. buvo neblaivi eismo įvykio metu. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog alkoholį pareiškėja vartojo vakare. Šios aplinkybės nešalina jos atsakomybės, bet leidžia teismui spręsti dėl mažesnio jos padarytų nusižengimų pavojingumo. Be to, kviečiama atvykti išsiakinti įvykio aplinkybių Pareiškėja atsisakė, kadangi suvokė, jog buvo vartojusi alkoholio vakarienės metu, žinodama apie draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims nurodė savo namų adresą. Taigi N. G. nevengė atsakomybės dėl savo veiksmų. Vertinant aplinkybių visumą toks N. G. elgesys lemia mažesnį rūšinį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nei dauguma kitų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų atvejų, kai asmenys, žinodami, sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos arba vairuoja transporto priemones neblaivus suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. N. G. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau už nesunkius KET pažeidimus, taigi, nors N. G. turi keletą galiojančių administracinių nuobaudų, negalima teigti, kad ji piktybiškai nesilaiko KET.

Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kylanti už vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų kai yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba kai asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi už nusikalstamą veiką skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės minimali riba yra švelnesnė nei už administracinį nusižengimą. Sprendžiant proporcingumo klausimą, šiuo atveju lyginant rūšinį atsakomybės pavojingumą, teismas konstatuoja, jog įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes N. G. padaryti administraciniai nusižengimai nėra tokio pavojingumo kaip panašaus pobūdžio veikos, už kurias yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad N. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams – yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir N. G. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių terminui. Tokio dydžio administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, labiau atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir užtikrins administracinės atsakomybės tikslus bei paskirtį.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, N. G. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. lapkričio 21 d., t. y. nuo dienos, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

N. G. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) dalį, kuria N. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 36 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti N. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, N. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) – 36 mėnesiams ir nustatyti, kad galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) – 18 mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti N. G., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio 21 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.