Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2023-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-579/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
1A-53-579/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Aušra Bielskė, Regina Pocienė
Nuteistasis
Č. P., S. K., S. M.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Vaitiekus Novikevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-579/2023
Teismo proceso Nr. 1-01-1-30751-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistiesiems Č. P. (Č. P.), S. K., S. M.,jų gynėjams advokatams Faustui Vrubliauskui, Vaitiekui Novikevičiui, Raimondui Jurkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir Č. P. (Č. P.) bei nuteistojo S. M. gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį 6 (šešerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. K. skirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas trečdaliu ir S. K. skirta 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas trečdaliu ir S. M. skirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 8 punkto nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad S. M. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių, vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Č. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas trečdaliu ir Č. P. skirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 8 punkto nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad Č. P. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių, vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant Č. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką nuteistiesiems įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistųjų paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos, paskirtos kardomosios priemonės paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš S. K. konfiskuota 2 000 (du tūkstančiai) eurų, kaip gauti iš nusikalstamų veikų.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir laikyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamojo ginklo dalis ir didelį kiekį šaudmenų, laikotarpiu nuo 1999 m. kovo 29 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) Ūkio padalinio vedėjo pareigose ir būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) ginkluotės sandėliuose esančias materialines vertybes (ginklus, šaudmenis, specialiąsias priemones ir kt.), jų priėmimą, laikymą, saugojimą, sandėliavimą, apskaitą, išdavimą (realizavimą), betarpiškai dalyvaudamas priimant, inventorizuojant ir naikinant konfiskuotus, laisvanoriškai priduodamus ginklus ir šaudmenis, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. gruodžio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis, (duomenys neskelbtini) sudarytos specialios komisijos sprendimu sunaikinimui atrinktų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų dalį pasiimdavo sau, o į ginklų, jų dalių bei šaudmenų, specialiųjų priemonių ir jų dalių sunaikinimo aktų priedus įrašydavo kaip sunaikintus, ir tokiu būdu iš (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, kuriuos savo naudotais automobiliais neteisėtai gabeno perveždamas juos iš (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagrobtus šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamojo ginklo dalis ir šaudmenis sudėjęs į plastmasines talpas (bidonus) juos paslėpė – užbetonuodamas gyvenamojo namo kieme, o 2017 metais, turėdamas tikslą paslėpti kitoje vietoje, pagrobtus šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamojo ginklo dalis ir šaudmenis užkasė specialiai tam tikslui žemėje įrengtose slėptuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini):

- 53 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .32 kalibro šovinių .32S&WL, skirtų šaudyti iš .32 kalibro daugelio modelių ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 50 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .44 kalibro šovinių .44 Magnum, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu – šoviniai su ekspansyviomis kulkomis yra priskiriami A kategorijos šaudmenims;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių Makarov, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 49 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių LUGER, skirtų šaudyti daugelio modelių 9 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 155 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių NAGANT, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinių Browning, skirtų šaudyti iš 7,65 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinį Browning (skirtą šaudymo treniruotėms), pritaikytą šaudyti iš 7,65 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – savadarbiu būdu užtaisytą 7,65 mm kalibro šovinį Browning, pritaikytą šaudyti iš 7,65 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinį LUGER (skirtą šaudymo treniruotėms), pritaikytą šaudyti iš 9 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro trumpąjį žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinį šovinį, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie yra skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinį „Flobert“, skirtą šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie yra skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 4 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių „Flobert“, skirtų šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie yra skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 462 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm šovinių TT, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie yra skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 94 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenys – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro trumpųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 244 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 100 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių TT, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 56 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoniniu būdu pagamintų .38 kalibro šovinių .38 Special, skirtų šaudyti iš .38 kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 22 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoniniu būdu pagamintų 7,62 mm kalibro šovinių NAGANT, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 750 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro sportinių pistoletinių šovinių, skirtų šaudyti B kategorijos ginklams – 7,62 mm kalibro revolveriui TOZ-49 ir pistoletui MC 58 2E (rus, M? 58 2E);

- 306 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro sportinių revolverinių šovinių, skirtų šaudyti A ir B kategorijos ginklams – 1895 m. pavyzdžio revolveriui Nagant (gali būti panaudoti revolveryje Pieper, 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos, eksperimentiniame 1930 m. pavyzdžio pistolete-kulkosvaidyje ir kt.);

- 701 vnt. tinkamų šaudyti šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinių Nagant, skirtų šaudyti A ir B kategorijos ginklams – 1895 m. pavyzdžio revolveriui Nagant (gali būti panaudoti revolveryje Pieper, 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos, eksperimentiniame 1930 m. pavyzdžio pistolete-kulkosvaidyje ir kt.);

- 9 vnt. šaudyti tinkamų savadarbių šaudmenų, kurių gamybai yra panaudotos 7,62 mm kalibro Nagant šovinių tūtelės į jas įstatant centrinio skėlimo „Berdan“ tipo kapsules, parako užtaisą ir kulką (4 vnt. šovinių panaudotos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinių kulkos su nupjautomis galvutėmis, tame tarpe dvi trasuojančios kulkos ir 4 vnt. panaudotos šautos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinių Nagant tūtelės);

- 750 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Čekija ir Suomija), 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinių, skirtų daugelio modelių pistoletams (B kategorijos ginklams);

- 705 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinį, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 25 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17) šovinių, skirtų šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Izraelis), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinį, skirtą 9 mm kalibro A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams;

- 205 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro Makarov šovinių (9x18), skirtų daugeliui A, B ir C kategorijų ginklams;

- 292 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (sinonimai – 7,65x17; .32 AUTO) šovinių, skirtų šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 15 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „BROWNING“ (9x17; .380 AUTO) šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

- 16 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – savadarbių šovinių pagamintų pagal 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17) šovinių pavyzdį, panaudojant nenustatytos rūšies šovinių sutrumpintas ir sumažinto skersmens tūteles, centrinio įskėlimo kapsules, parako užtaisius ir 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ šovinių kulkas, pritaikytų šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, skirtų šaudyti 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17) šoviniais;

- 4 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22) kalibro pistoletus „MARGOLIN“, kurių identifikaciniai numeriai EO351X , ?2031T, C4771P – šaudyti tinkami ir M?447/E5647X – šaudyti netinkamas (pistoletas neturi skiltuvo), skirtus šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, priskiriami B kategorijos ginklams;

- 3 vnt. pramoninės gamybos (kilmės šalis – Kroatija) 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius „AGRAM 2000“, kurių identifikaciniai numeriai X70 ir A17 – šaudyti tinkami, o D8 – iš dalies tinkamas šaudyti, skirtus šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatiniai šaunamieji ginklai ir priskiriami A kategorijos ginklams; 9 mm kalibro pistoletui – kulkosvaidžiui „AGRAM 2000“ skirtą duslintuvą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A kategorijos ginklo priedelis;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramonės gamybos, graižtvinį 7,65 mm kalibro pistoletą SAUER Mod. 1913 Nr. 146467, skirtą šaudyti 7,65 mm Browning šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramonės gamybos, graižtvinį 7,65 mm kalibro pistoletą WALTHER Mod. 4 Nr. 166332, skirtą šaudyti 7,65 mm Browning šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 11 vnt. pramonės gamybos signalinių ginklų Nr. 32133, Nr. 30001, Nr. C3059, Nr. C3064, Nr. C3276, Nr. ?7456, Nr. 30576, Nr. ?7068, Nr. ?7945, Nr. C1576, Nr. 30294, skirtų ir tinkamų iššauti 15 mm signalinius šovinius ir duoti šviesos signalą, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 14 vnt. šaudyti tinkamų savadarbių šaunamųjų ginklų, savadarbiu būdu pagamintų vienašūvių įtaisų, pritaikytų šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra draudžiami civilinėje apyvartoje ir į kategorijas neskirstomi;

- 1 vnt. tinkamą šaudyti, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą „CZ 75 COMPACT“ Nr. B7626, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro pistoletą „MELIOR“ Nr. 43622, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramonės gamybos, graižtvinį 7,62 mm kalibro pistoletą Tokagypt 58 (TT 58) Nr. HH 9917, skirtą šaudyti 7,62 mm TT šoviniais bei turintį galimybę (pakeitus vamzdį ir dėtuvę) šaudyti 9 mm Luger šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramonės gamybos, graižtvinį 9 mm kalibro pistoletą Tokagypt 58 (TT 58) Nr. HH 9801, skirtą šaudyti 9 mm LUGER šoviniais bei turintį galimybę (pakeitus vamzdį ir dėtuvę) šaudyti 7,62 mm TT šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 3 vnt. pramoninės gamybos, graižtvinius, 9 mm kalibro pistoletus PM (Makarov), identifikaciniai numeriai BK 5153 ir ?? 4115 – šaudyti tinkami, o CM 3522 – šaudyti netinkamas (sugedęs paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas), skirtus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais Makarov, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, graižtvinį, 9 mm kalibro pistoletą PM (Makarov), identifikacinis numeris H? 8672, netinkamą šaudyti (pistoletas yra be skiltuvo), skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais Makarov, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą savadarbį pistoletą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą PM (Makarov), identifikacinis numeris BC 3057 (savadarbiu būdu pakeistas vamzdis), skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais Makarov, po perdirbimo pritaikytą šaudyti šoviniais 9 mm Makarov, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas prie šaunamųjų ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje;

- 1 vnt. pramonės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris A 2887, netinkamą šaudyti (pistolete nėra skeliamojo mechanizmo), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris ?0871H, iš dalies tinkamą šaudyti (pistolete nėra dėtuvės), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. pramonės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris KC 969, netinkamą šaudyti (pistolete nėra skiltuvo smeigtuko), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamus, pramonės gamybos, graižtvinius, .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletus, identifikaciniai numeriai X0938M ir ?0348A, skirtus šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Rusija), 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris X3928M, iš dalies tinkamą šaudyti (po kiekvieno šūvio tūtelės yra nepašalinamos iš ginklo, o užstringa užrakto langelyje), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 4 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro pistoletus „TOKAREV“ („TT“), kurių identifikaciniai numeriai: rėmo ir užrakto – ?E4080, vamzdžio – CB1389, dėtuvės – M?46545; rėmo, užrakto ir vamzdžio – A?4821, dėtuvės – A?2458; rėmo, užrakto, vamzdžio ir dėtuvės – ?M2357, šaudymui yra tinkami, o rėmo, užrakto ir vamzdžio, kurių numeris yra AR11002 – šaudyti netinkamas (nulūžusi priekinė skiltuvo dalis), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 3 vnt. duslintuvų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami A kategorijos šaunamųjų ginklų priedeliams;

- 11 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro pistoletų „TOKAREV („TT“) vamzdžius, kurių identifikaciniai numeriai: 1755, 3377, 26075, E4152, 1036, 2586, 1255, 4661, A?4000, 570;

- 2 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų vamzdžius, kurių identifikaciniai numeriai: J3713 ir 41;

- 4 vnt. 22 kalibro pistoletų TOZ-35 M dalis – vamzdžius, kurių 3 vnt. turi paleidžiamąjį mechanizmą ir rėmus su identifikaciniais numeriais: 84N2213; HN652; *?N1649 (*- žymuo neįžiūrimas);

- 3 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto Sigsauer P 230SL dalis – du rėmus, vamzdį ir užraktą, kurio identifikacinis numeris S058973;

- 5 vnt. 22 kalibro pistoleto Margolin dalis – 3 vnt. vamzdžių su rėmais, kurių identifikaciniai numeriai yra P2624T, KC989P ir E6712X ir 2 vnt. užraktų, kurių identifikaciniai numeriai KC989 ir ?2035T;

- 4 vnt. 9 mm kalibro pistoleto Makarov (PM) dalis – 2 vnt. rėmų su vamzdžiais, rėmų identifikaciniai numeriai ?M0739 ir PE2235 ir 2 vnt. užraktų, kurių identifikaciniai numeriai ?M0739 ir PE2235;

- 2 vnt. 7,62 mm kalibro pistoleto Nr. 363997P dalis – rėmą su vamzdžiu ir užraktą; 3 vnt. .22LR kalibro revolverių dalis – rėmą, kurio identifikacinis Nr. 000279 su vamzdžiu ir 2 vnt. būgnelių, ant kurių vieno yra identifikacinis Nr. 0702;

- 2 vnt. 22 kalibro šautuvų užraktus;

- 2 vnt. 22 kalibro pistoleto dalis – rėmą su vamzdžiu ir užraktą su skeliamuoju mechanizmu.

Vamzdžiai, užraktai ir būgneliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamojo ginklo dalis ir šaudmenis S. K., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė iki 2019 m. spalio 3 d., kol kratos metu, (duomenys neskelbtini), anksčiau paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis surado, iškasė iš žemės ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat S. K., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir laikyti ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų ir didelį kiekį šaudmenų, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. gruodžio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas neteisėtai įgijo labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų:

- 1 077 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro trumpųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 388 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 4 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22) kalibro revolverius „ARMINIUS HW5“, identifikaciniai numeriai – 1395325, 1395305, 1601208 ir 1395307, skirtus šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22LR) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamus, pramonės gamybos, graižtvinius, .22 (5,6 mm) kalibro revolverius „ARMINIUS HW5“ (ginklų identifikaciniai numeriai panaikinti savadarbiu būdu pašalinant metalo sluoksnį), skirtus šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami B kategorijos ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro, „HW 3“ modelio revolverius „ARMINIUS“, kurių vieno identifikacinis numeris – 1610989, o kito ginklo identifikaciniai numeriai savadarbiu būdu, pašalinant metalo sluoksnį, panaikinti, skirtus šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22 LR) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 2 vnt. pramoninės gamybos (Argentina), 5,6 mm (.22) kalibro, revolverius Llanero, identifikaciniai numeriai 09117 ir 09094, skirtus šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22 LR) šoviniais, netinkamus šaudyti (sugedęs ginklų paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas, nulūžęs nuleistukas, nulūžusi būgnelio atlenkiama ašis), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Argentina), 5,6 mm (.22) kalibro, revolverį Llanero, identifikacinis numeris 09127, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22 LR) šoviniais, netinkamą šaudyti (sugedęs ginklo paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas ir nulūžusi ginklo būgnelio atlenkiama ašis), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Argentina), 5,6 mm (.22) kalibro, revolverį Bagual, identifikacinis numeris 380380, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22 LR) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 3 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos, graižtvinius, .22 (5,6 mm) kalibro revolverius „ARMINIUS HW5“, identifikaciniai numeriai panaikinti, skirtus šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B ginklų kategorijai.

Šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis S. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2019 m. spalio 4 d., kol parodymų patikrinimo vietoje metu, adresu (duomenys neskelbtini), aukščiau paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis S. K. savanoriškai iškasė iš žemės ir atidavė policijos pareigūnams.

Taip pat S. K., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir laikyti ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. gruodžio 29 d., iš (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas neteisėtai įgijo labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų:

- 3 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro pistoletus „TOKAREV“ („TT“), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurių dvejų identifikaciniai numeriai – 30015321 ir 6531555, yra tinkami šaudyti, o trečio pistoleto, kurio identifikacinis numeris ?B4832, yra netinkamas šaudyti (sugedęs pažeidžiamasis – skeliamasis mechanizmas bei nulūžusi priekinės skiltuvo dalis), ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 5 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverius „NAGANT“, identifikaciniai numeriai – PB854, 59508, ??698, ??1177 ir M?739, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 5 vnt. šaudyti tinkamus, pramonės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, identifikaciniai numeriai – 16250, ?P 880, ?? 63, ?? 269 ir ?A 724, skirti šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro, „HW 5“ modelio revolverį „ARMINIUS“, ginklo numeriai panaikinti pašalinant metalo sluoksnį, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo (.22 LR) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 7,65 mm kalibro PPK modelio pistoletą WALTHER, identifikacinis numeris 395341, kuriame yra pakeistas vamzdis, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 7,65 mm kalibro pistoletą Ortgies identifikacinis numeris 17084, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 5 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, kurių identifikaciniai numeriai E? 334, HE 820 ir ?? 721 – tinkamus šaudyti bei identifikaciniai numeriai ?? 505 ir TB 134 – netinkamus šaudyti (paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo gedimai), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami B kategorijos ginklams;

- 5 vnt. tinkamų šaudyti, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverius „NAGANT“, identifikaciniai numeriai 25720, MP925, 17850, ??829 ir X?111, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Brazilija), .38 kalibro, 85 modelio revolverį Taurus, identifikacinis numeris MG58753, skirtą šaudyti .38 kalibro .38 Special šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B ginklų kategorijai;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Belgija), 7,65 mm kalibro, pistoletą Browning mod. 1910, identifikacinis numeris 243181, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, kurio vamzdžio įvorė savadarbiu būdu privirinta prie užrakto ir kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Belgija), 6,35 mm kalibro, kišeninio modelio pistoletą Browning, identifikacinis numeris 986794, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, iš dalies tinkamą šaudyti, pagamintą iš pramoninės gamybos (Belgija), 6,35 mm kalibro, kišeninio modelio pistoleto Browning, identifikacinis numeris 931036, kuriame yra įstatytas savadarbis vamzdis, ginklas sukomplektuotas su 6,35 mm kalibro 7 modelio Walther pistoleto dėtuve ir pritaikytas šaudyti 6,35 mm kalibro Browning šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą GLOCK 19, identifikacinis numeris BEX350, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletą GLOCK 17, identifikacinis numeris AWV202, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 14 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro šovinių Nagant, skirtų 1895 m. pavyzdžio revolveriui Nagant (gali būti panaudoti revolveryje Pieper, 7,62 mm kalibro Tokarev konstrukcijos, eksperimentiniame 1930 m. pavyzdžio pistolete – kulkosvaidyje ir kt.), skirtų A ir B kategorijų ginklams;

- 5 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, identifikaciniai numeriai 9624, 60934, 26749, 4380 ir M?257, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra B kategorijos šaunamieji ginklai;

- 4 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletus „TOKAREV“ („TT“), ginklų identifikaciniai numeriai 30043234, 30043543, 30020284, 30051320, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, iš dalies tinkamus šaudyti (pistoletai yra be dėtuvių, sukomplektavus pistoletus su šio modelio ginklams skirtomis dėtuvėmis, ginklai tinkami šaudyti), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 5 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverių, identifikaciniai numeriai ??716, ?P877, ET646, HH343 ir ?M256, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra B kategorijos šaunamieji ginklai;

- 2 vnt. šaudyti tinkamus, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletus „TOKAREV“ („TT“), ginklų identifikaciniai numeriai A?533 ir BM09501, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 4 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletus „TOKAREV“ („TT“), kurių identifikaciniai numeriai XH682, A?1924 ir X?4874 – tinkamus šaudyti ir pistoletą, kurio identifikacinis numeris B31933 – netinkamą šaudyti (ginkle nėra skiltuvo), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 5 vnt. pramonės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, kurių identifikaciniai numeriai ?? 403; ?? 389; C? 955 ir ?K 789 – tinkamus šaudyti ir revolverį, kurio identifikacinis numeris ?? 1406 – netinkamą šaudyti (ginkle nėra skiltuvo), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Kinija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT), identifikacinis numeris 25012212, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT), identifikacinis numeris A?1769, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Lenkija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT), identifikacinis numeris AB01430, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 5 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, identifikaciniai numeriai 18806, 57270, 86500, BH 624 ir 9355, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamieji ginklai;

- 5 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio revolverius „NAGANT“, identifikaciniai numeriai ??343, K?288, ?495, ?A31 ir ?K29, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x38R) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vengrija), 7,62 mm kalibro pistoletą Tokagypt 58 (TT 58), identifikacinis numeris HF 1559, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT) bei turintį galimybę (pakeitus vamzdį ir dėtuvę) šaudyti 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro, P230 SL modelio pistoletą Sig Sauer, identifikacinis numeris S034491, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Browning (9 mm Kurz) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 5 vnt. pramonės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, identifikaciniai numeriai ?B 409, ?? 309, C? 981 ir ?? 431 – šaudyti tinkamus ir identifikacinis numeris ?P 411 – šaudyti netinkamą (sugedęs skeliamasis mechanizmas), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamieji ginklai;

- 1 vnt. pramonės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletą GLOCK 19, identifikacinis numeris BVM 994, skirtą šaudyti šoviniais 9 mm LUGER, netinkamą šaudyti (nėra grąžinamosios spyruoklės ir paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 5 vnt. pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverius, kurių identifikaciniai numeriai 17493, 22708, 17177, 3498 yra šaudyti tinkami ir revolverį, kurio identifikacinis numeris 58030 – iš dalies šaudyti tinkamas (skeliamasis mechanizmas veikia paprastu rėžimu, o atlaužus gaiduką ir nuspaudus nuleistuką, gaidukas stringa ir šūvis neįvyksta), skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamieji ginklai;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramonės gamybos, graižtvinį .22 (5,6 mm) kalibro, revolverį „ARMINIUS HW3“, identifikacinis numeris pašalintas, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, 9 mm kalibro, pistoletą RUGER P89, identifikacinis numeris 305-86998, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais LUGER, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, 9 mm kalibro, pistoletą ČZ 75, identifikacinis numeris panaikintas savadarbiu būdu, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais LUGER, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoniniu būdu pagamintą, 5,45 mm kalibro, Kalašnikov sistemos automatą AKSU-74U, identifikacinis numeris 215974, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro šoviniais 5,45x39, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A kategorijos šaunamasis ginklas.

Šiuos šaunamuosius ginklus S. K. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė iki 2019 m. spalio 8 d., kol parodymų patikrinimo vietoje metu, adresu (duomenys neskelbtini), ankščiau paminėtus šaunamuosius ginklus S. K. savanoriškai iškasė iš žemės ir atidavė policijos pareigūnams.

Taip pat S. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų, laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2006 m. gruodžio 29 d., iš (duomenys neskelbtini) dalį pagrobtų ir neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų, 2018 m. nuo vasario mėn. iki birželio mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis, iš anksto sutarė su Č. P., kad šiam, neturint leidimo, neteisėtai parduos neteisėtai laikomus ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų: pistoletus „TT“ už 300-400 Eur, pistoletus – kulkosvaidžius „Agram“ už 600-800 Eur, pistoletus „Makarov“ už 300-400 Eur, pistoletus „Margolin“ už 200 Eur, pistoletus „Mauser“ už 500 Eur, pistoletą „Parabelum“ už 200 Eur, revolverius „Nagant“ už 300 Eur. S. K., 2018 m. nuo vasario mėnesio pradžios iki birželio mėnesio pabaigos, neturėdamas leidimo, neteisėtai, jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), iki Č. P. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo gabeno ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų, kuriuos 2018 m. nuo vasario mėnesio pradžios iki birželio mėnesio pabaigos, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo parduodamas Č. P. realizavo:

- 2 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletus „TOKAREV“ („TT“), identifikaciniai numeriai panaikinti, kurių vienas šaudyti tinkamas, o antrasis – tinkamas šaudyti iš dalies, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Kroatija), 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius „AGRAM 2000“, be identifikacinių numerių, skirtus šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatiniai šaunamieji ginklai, priskiriami A kategorijos ginklams, su 3 vnt. tinkamais naudoti 9 mm kalibro pistoletams – kulkosvaidžiams „AGRAM 2000“ skirtais pramoninės gamybos duslintuvais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A kategorijos ginklo priedeliai;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 9 mm kalibro, Makarovo konstrukcijos pistoletą (PM), kurio identifikacinis numeris pašalintas jį užvirinant ir nušlifuojant, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Makarovo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Prancūzija), 7,65 mm kalibro pistoleto Walther PPK – Manurhin, skirto šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, kurio dėtuvės Nr. 0150, su pakeistu ginklo vamzdžiu ir savadarbiu duslintuvu, skirtu 7,65 mm kalibro pistoletui Walther PPK – Manurhin, iš dalies tinkamą šaudyti (neveikia automatika, iš ginklo nepašalinama šauta tūtelė), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas;

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, šaudyti tinkamą, pagamintą perdirbant (pakeistas vamzdis) pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris panaikintas, pritaikytas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 7,63 mm kalibro, 1896 m. modelio pistoletą „MAUSER“ (MAUSER C96), identifikacinis numeris 511055, skirtą šaudyti 7,63 mm kalibro „MAUSER“ (7,63x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 6,35 mm (.25) kalibro, II kišeninio modelio pistoletą Mauser, identifikacinis numeris 65651, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning (.25 ACP) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Vokietija), 6,35 mm (.25) kalibro, 1910 metų modelio pistoletą Mauser, identifikacinis numeris 296645, vamzdžio Nr. 8263, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning (.25 ACP) šoviniais, šaudyti netinkamą (ginkle nėra daužiklio ir dėtuvės, pašalinta vamzdžio galinė prielaja), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Vokietija), 7,65 mm kalibro, 4 modelio pistoletą Walther, identifikacinis numeris 106210, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, šaudyti netinkamą (ginkle nėra gražinamosios spyruoklės atraminės įvorės, nėra daužiklio, stringa paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas, į dėtuvę yra įstatytas kitos dėtuvės korpusas su padavikliu ir spyruokle), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. iš dalies tinkamą šaudyti (šautuvas pateiktas su nepritvirtinta dėtuve), pramoninės gamybos, graižtvinį, 7,92 mm kalibro, šautuvą MAUSER 98, skirtą šaudyti 7,92x57 (8 mm MAUSER) šoviniais, šautuvo identifikacinių numerių žymos: vamzdžio – 6287 C, užrakto – 4656, saugiklio – 6243, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas; 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,m6 mm) kalibro, šautuvą BRNO Mod. 1, identifikacinis numeris 17256, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, pistoletą „LUGER 22“, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, pistoleto buvęs identifikacinis numeris panaikintas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą ERMA LA 22, identifikacinis numeris 39933, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, šaudyti netinkamą (sugedęs ginklo paleidžiamasis skeliamasis mechanizmas), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą ERMA – WERKE Mod. EP 882, identifikacinis numeris 03313, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 1908 m. pavyzdžio pistoletą „BORCHARDT-LÜGER“ („PARABELLUM“, P 08“), identifikacinis numeris 2720, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletą „WALTHER P38“, identifikacinis numeris 8825, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. 5,6 mm kalibro graižtvinio šautuvo „TOZ-8“ (TOZ-8m) užraktą, identifikacinis numeris 14642, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis;

- 1 vnt. 5,6 mm kalibro graižtvinio šautuvo „TOZ-8“ (TOZ-8m) uoksą su užraktu ir paleidžiamuoju mechanizmu, ant uokso panaikintas identifikacinis numeris buvo „73483“ (teigiama identifikacija) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis;

- 4 vnt. .22 (5,6 mm) kalibro, Margolino konstrukcijos pistoletų, skirtų šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais užraktus, kurių trijų identifikacinis numeriai E6712X , ??570 ir 266, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys, priskiriamos prie šaunamųjų ginklų;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, ginklo numeris panaikintas, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, revolverį Buldog, identifikacinis numeris F 227, skirtą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1891/1930 m. pavyzdžio graižtvinį šautuvą „MOSIN – NAGANT“, identifikaciniai numeriai: ant vamzdžio – AC 7991, ant užrakto – ?? 4752, ant dėtuvės dangtelio – 70552, ant buožės pado – ?? 2509, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis pertaisomas graižtvinis šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijos ginklams;

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1891 m. pavyzdžio graižtvinį šautuvą „MOSIN – NAGANT“ su sutrumpintu vamzdžiu, sukomplektuotą su 7,62 mm kalibro tikimiausiai 1944 m. pavyzdžio karabino „MOSIN -NAGANT“ apsodu, identifikaciniai numeriai: ant vamzdžio – 135377, ant užrakto – 48450, ant buožės – 4181, ant buožės pado – ?A 2778, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis pertaisomas graižtvinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams.

Taip pat S. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, gabenti ir realizuoti ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų ir didelį kiekį šaudmenų, laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2006 m. gruodžio 29 d., iš (duomenys neskelbtini) dalį pagrobtų ir neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų, 2019 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto sutarė su S. M., kad šiam neteisėtai, neturint leidimo parduos neteisėtai laikomus ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų ir šaudmenis, iš kurių pistoletus „TT“ – už 300-350 Eur S. K. 2019 m. rugpjūčio 23 d. jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), iki S. M. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini), S. M. gyvenamojoje vietoje, šiam, neturėdamas leidimo, neteisėtai perduodamas realizavo:

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Lenkija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, identifikacinis numeris AR11805, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Lenkija), 7,62 mm kalibro pistoletą „TOKAREV“ („TT“), identifikacinis numeris AD02120, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, identifikacinis numeris ??3609, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Lenkija), 7,62 mm kalibro, pistoletą „TOKAREV“ („TT“), identifikacinis numeris MA02032, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, identifikacinis numeris E?124, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro, pistoletą Luger 22 (ginklo identifikaciniai numeriai panaikinti), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro pistoletą Luger 22, identifikacinis numeris 001547, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro pistoletą Luger 22 (ginklo identifikaciniai numeriai panaikinti), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą „MAKAROV“ (sinonimas – PM), identifikacinis numeris HP 2953 ?, netinkamą šaudyti (pistoletas neturi grąžinamosios spyruoklės, paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo detalių, saugiklio, užrakto laikiklio, dėtuvės), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį šaunamąjį ginklą, po savadarbių perdirbimų (į vamzdį įtvirtinus įvorę), pritaikytą ir tinkamą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning šoviniais, pagamintą perdirbant pramonės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RECK PERFECTA FBI 8000“ G786753, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą Luger 22, identifikacinis numeris 001260, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro pistoletą Luger 22 (ginklo identifikacinis numeris panaikintas), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto, identifikacinis numeris P 01666, skirto šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais, vamzdį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą „MAKAROV“ (sinonimas – PM), pistoleto identifikacinis numeris ?M 0798, netinkamą šaudyti (pistoletas neturi grąžinamosios spyruoklės, paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo detalių, saugiklio, užrakto laikiklio, dėtuvės), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro pistoletą „TOKAREV“ („TT)“, identifikacinis numeris ??3253, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro pistoleto „TOKAREV“ (TT) vamzdį, identifikacinis numeris 0347, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos, graižtvinių, 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletų „TT“, skirtų šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais, kurių vieno vamzdžio numeris panaikintas, o kitų dviejų vamzdžių identifikaciniai numeriai BR02922 ir P??4109, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.

2. S. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti ir realizuoti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, 2019 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto sutarė su S. K., kad pas šį neteisėtai, neturint leidimo nupirks neteisėtai laikomus ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų. 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), S. M. susitikimo su S. K. metu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, paimdamas iš S. K. neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus:

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Lenkija), 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos, pistoletą „TT“, identifikacinis numeris AR11805, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Lenkija), 7,62 mm kalibro, pistoletą „TOKAREV“ („TT“), identifikacinis numeris AD02120, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, identifikacinis numeris ??3609, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Lenkija), 7,62 mm kalibro, pistoletą „TOKAREV“ („TT“), identifikacinis numeris MA02032, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, identifikacinis numeris E?124, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro, pistoletą Luger 22, ginklo identifikaciniai numeriai panaikinti, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro, pistoletą Luger 22, identifikacinis numeris 001547, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 5,6 mm (.22) kalibro pistoletą Luger 22, ginklo identifikaciniai numeriai panaikinti, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio skėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletą „MAKAROV“ (sinonimas – PM), identifikacinis numeris rus. HP 2953 ?, netinkamą šaudyti (ginklas neturi grąžinamosios spyruoklės, paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo detalių, saugiklio, užrakto laikiklio, dėtuvės), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriami B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį šaunamąjį ginklą, po savadarbių perdirbimų (į vamzdį įtvirtinus įvorę), pritaikytą ir tinkamą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning šoviniais, pagamintą perdirbant pramonės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RECK PERFECTA FBI 8000“ G786753, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą Luger 22, identifikacinis numeris 001260, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą Luger 22, ginklo identifikacinis numeris panaikintas, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto Nr. P 01666, skirto šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais, vamzdį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletą „MAKAROV“ (sinonimas – PM), pistoleto identifikacinis numeris ?M 0798, netinkamą šaudyti (ginklas neturintį grąžinamosios spyruoklės, paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo detalių, saugiklio, užrakto laikiklio, dėtuvės), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletą „TOKAREV“ („TT)“, identifikacinis numeris ??3253, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams,

Šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis S. M. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – neregistruotame gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugsėjo 6 d., kol kratos metu minėtose patalpose šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. M. savo gyvenamojoje vietoje – neregistruotame gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai, neturint leidimo, laikė:

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoleto „TOKAREV“ (TT) vamzdį, identifikacinis numeris 0347, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Austrija), .308 kalibro, nenustatyto modelio Robler Kufstein šautuvo vamzdį, skirtą .308 Winchester šoviniui, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (gamybos metai – 1942, kilmės šalis – Rusija), 26,5 mm „OC?-30“ modelio signalinį pistoletą, identifikacinis numeris BT77, skirtą šaudyti 26,5 mm kalibro signaliniais bei apšviečiančiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Liet uvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijai priskirtinas šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (gamybos metai – 1976, gamintojas „Heckler&Koch“, Vokietija), 26,5 mm (26,5x80) „P2 A1“ modelio signalinį pistoletą, identifikacinis numeris Bw17129, skirtą šaudyti 26,5 mm kalibro signaliniais bei apšviečiamaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijai priskirtinas šaunamasis ginklas;

- 4 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos .38-o (9 mm) kalibro šovinių „.38 S&W“, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, skirti šaudyti iš .38-o kalibro įvairių modelių revolverių;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Čekija ir Suomija), 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinių, skirtų daugelio modelių pistoletams (B kategorijos ginklams);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Švedija), .308 kalibro Winchester (7,62x51)šovinį, skirtą A ir B kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), 6,5 mm kalibro šovinį 6,5x52R (sin. .25 kalibro medžioklinis šovinys Winchester, .25-35 Winchester), skirtą B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), 6,5 mm kalibro medžioklinį šovinį (6,5x57R), skirtą B kategorijos ginklams.

Šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindinę šaunamojo ginklo dalį bei šaudmenis S. M. gyvenamojoje vietoje – neregistruotame gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. M. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 23 d. laikė šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos, Tokarevo konstrukcijos 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoleto (TT) vamzdį (numeris panaikintas), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir priskiriama B kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurį laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., savo gyvenamojoje vietoje minėtu adresu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, perduodamas Š. K., jį realizavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir realizuoti ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų ir didelį kiekį šaudmenų Š. K., 2019 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitarė ir pažadėjo Š. K. neteisėtai, neturint leidimo, parduoti šaunamuosius ginklus – pistoletus „TT“ ir šiems ginklams tinkamus šaudyti šaudmenis, po ne mažiau kaip po 300-350 eurų už kiekvieną pistoletą „TT“ su 50 vnt. šovinių. Tuo tikslu, 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), S. M. susitiko su S. K. ir paimdamas iš pastarojo neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 3 vnt. šaunamųjų ginklų pistoletų „TT“, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje minėtu adresu. S. M., 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su Š. K. ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, perduodamas Š. K., realizavo 3 vnt. neteisėtai laikomų šaudyti tinkamų šaunamųjų ginklų – pramoninės gamybos, graižtvinių, 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletų „TT“, skirtų šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais, kurių vieno vamzdžio numeris panaikintas, o kitų dviejų vamzdžių identifikaciniai numeriai – BR02922 ir P??4109, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams bei neteisėtai, neturėdamas leidimas realizavo – perduodamas 150 vnt. tinkamų šaudyti šaudmenų, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių „TT“, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių A, B kategorijų šaunamųjų ginklų.

Tokie S. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje.

3. Č. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, o būtent:

Č. P., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti pagrindinę šaunamojo ginklo dalį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 22 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoleto „Margolin“ vamzdį, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo (.223 Short) šoviniais, kurį nuo įgijimo momento iki 2018 m. birželio 22 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 22 d., nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nisan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno pagrindinę šaunamojo ginklo dalį iš (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur, neturėdamas leidimo, neteisėtai pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoleto „Margolin“ vamzdį, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo (.223 Short) šoviniais, realizavo perduodamas jį V. G. (V. G.);

Taip pat Č. P., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir laikyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 28 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo:

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio Sudajevo konstrukcijos (PPS) pistoletą kulkosvaidį, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25 mm) šoviniais, identifikaciniai numeriai: ant užrakto – MA 32843, ant uokso dangtelio – ?A 321?, netinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei 2013 m. spalio 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-775 „Dėl ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, yra A kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1941 m. pavyzdžio Špagino konstrukcijos pistoletą – kulkosvaidį („???-41“), identifikacinis numeris EA 5920, netinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei 2013 m. spalio 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-775 „Dėl ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, yra A kategorijos šaunamasis ginklas (ginkle atlikti perdarymai neatitinka visiškai netinkamiems naudoti ginklams keliamų reikalavimų);

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 20-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį, nenustatyto modelio medžioklinį šautuvą, netinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, .32 kalibro revolverį Buldog, kuriame yra pakeistas būgnelis nuo 5,6 mm kalibro ginklo, netinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo užraktą, identifikacinis numeris III B2732, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (JAV), .45 kalibro 1928 A1 modelio pistoleto kulkosvaidžio Thompson vamzdį, identifikacinis numeris S-188931, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė A kategorijos šaunamojo ginklo dalis;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto vamzdį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis;

- 283 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,92 mm kalibro šovinių Mauser (sin. 8 mm Mauser, 8x57), netinkamų šaudyti, skirtų įvairiems A, B ir C kategorijų ginklams;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Makarov šovinių (9x18), skirtų skirtų A ir B kategorijų ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – namudiniu būdu užtaisytų 12 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Igman Zavod, Konjie, Jugoslavija), 7,62 mm kalibro (7,62x51, .308 Win) imitacinių šovinių, skirtų įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A, B ir C kategorijų ginklams;

- 4 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Rusija), karinių 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A Kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), 5,6 mm kalibro šovinį 5,6x52R (sin. .22 Savage HP), skirtą įvairiems B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (PAR), 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) šovinį, skirtą A, B ir C kategorijų ginklams;

- 5 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro .308 Winchester (7,62x51 Nato) šovinių, skirtų A, B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos, 6,5 mm kalibro šovinys 6,5x53, skirtą įvairiems B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro 8x57 JR (sin. 8 mm medžioklinis) šovinį, skirtą B ir C kategorijų ginklams;

- 4 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenį – pramoninės gamybos, .30-06 Springfield šovinių, skirtų B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. naudoti tinkamą karinės paskirties pirotechnikos priemonę - pramoninės gamybos PPL šovinį, skirtą nuotoliniam automatinių patrankų GŠ-23 (rus. ??-23), HP-30, 2A42, 2A72 užtaisymui (2018-12-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3857)-IS1-7116).

Šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir šaudmenis Č. P., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje ir ūkiniuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 28 d., kol kratos metu minėtose patalpose šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, Č. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 28 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir didelį kiekį šaudmenų:

- 1 vnt. 7,63 mm kalibro pistoleto „MAUSER C96“ užraktą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikoma B kategorijos šaunamuoju ginklu (2019 m. liepos 29 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4246)-IS1-3777);

- 2 vnt. šaunamųjų ginklo dalių – 7,62 mm kalibro 1941 m. pavyzdžio Špagin sistemos pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41“ (rus. ???-41“) vamzdžius, ant kurių vieno yra identifikacinis numeris „M? 371“, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims;

- 1 vnt. šaunamojo ginklo dalis – 7,62 mm kalibro 1941 m. pavyzdžio Špagin sistemos pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41“ (rus. ???-41“) uoksą, užraktą, identifikacinis numeris „B? 1401“, ir vamzdžio gaubtą su uokso dangteliu. Užraktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims;

- 2 vnt. šaunamųjų ginklų dalių – 7,62 mm kalibro 1941 m. pavyzdžio Špagin sistemos pistoletų – kulkosvaidžių „PPŠ-41“ (rus. ???-41“) užraktų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims;

- 1 vnt. savadarbiu būdu perdirbtą, nenustatytą 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo vamzdį, kurio šovinių lizdas pritaikytas 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniams, ir kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims (2019 m. kovo 7 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4168)-IS1-1208);

- 1 vnt. šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo vamzdį su uoksu. Vamzdis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis (2019 m. sausio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4169)-IS1-220);

- 1 vnt. pramoninės gamybos graižtvinio 7,62 mm kalibro pusiau automatinio šautuvo SVT-40 Nr. „?B 603“, skirto šaudyti šoviniais 7,62x54R, dalis (uoksą, uokso dangtelį, užraktą, paleidžiamąjį – skeliamąjį mechanizmą bei dėtuvę). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų (2019 m. vasario 27 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4186)-IS1-1065);

- 2 vnt. 7,92 mm kalibro šautuvo Mauser Mod. 98 užraktų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys ir laikomos šaunamaisiais ginklais (2019 m. liepos 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4184)-IS1-3692);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, savadarbį šaunamąjį ginklą – nupjautvamzdį šautuvą, pagamintą iš pramoninės gamybos (TOZ – Tulos ginklų gamykla, Rusija) 16-to kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio TOZ-63 modelio medžioklinio šautuvo, kurio numeris yra 91246, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami ir į kategorijas neskirstomi (2019 m. sausio 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4172)-IS1-249);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos .35-o kalibro lygiavamzdį revolverį „GECO RAIDER 35“, identifikacinis numeris – „09772“, skirtą šaudyti .35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, yra lygiavamzdis trumpasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, ir priskiriamas A kategorijos ginklams;

- 1 vnt. iš dalies tinkamą šaudyti, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RECK AGENT“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RÖHM RG89“, identifikacinis numeris – „0006096“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, netinkamą šaudyti (nėra gaiduko), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (2019 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4247)-IS1-3978);

- 7,65 mm kalibro pistoleto CZ Vzor 50 Nr. 26452 dalis: rėmą su rankena, užraktą, dėtuvę ir paleidžiamąjį – smogiamąjį mechanizmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pistoleto užraktas yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų (2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4164)-IS1-6269);

- 1 vnt. pramoninės gamybos graižtvinį 7,92 mm kalibro šautuvą MAUSER 98, ant šautuvo dalių yra identifikacinių numerių žymos: vamzdžio – „6287 C“, užrakto – „4656“, saugiklio – „6243“, iš dalies tinkamą šaudyti (šautuvas yra su nepritvirtinta dėtuve), skirtą šaudyti šoviniais 7,92x57 (8 mm MAUSER), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (2019 m. sausio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4173)-IS1-71);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, savadarbį šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagamintą vienašūvį įtaisą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 26 mm kalibro Rdultovskio signalinį pistoletą, identifikacinis Nr. ?E 120, skirtą šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra D kategorijos šaunamasis ginklas;

- 2 vnt. tinkamų naudoti (šaudyti) savadarbių vamzdžio įdėklų, pritaikytų pramoninės gamybos (Rusija) 26 mm kalibro Rdultovskio signaliniam pistoletui Nr. ?E 120, kurių vienas vamzdis yra pritaikytas 7,62 mm kalibro (7,62x39, Kalašnikovo) šoviniui, antrasis vamzdis yra pritaikytas 7,62 mm kalibro (7,62x53, Mosino) šoviniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, vamzdžio įdėklas yra priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims (2019 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4241)-IS1-1095);

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x17) pistoletą „CZ 83“, buvęs identifikacinis numeris yra panaikintas negrįžtamai, kuriam buvo pakeistas vamzdis bei sumažintas atstumas tarp dėtuvės korpuso skliautelių, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17, .32 AUTO) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, dujinį pistoletą „ME 8 POLICE“, identifikacinis numeris – „137140“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (2019 m. vasario 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4165)-IS1-938);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, savadarbį šaunamąjį ginklą – revolverį, pritaikytą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra draudžiamas civilinėje apyvartoje;

- šaunamojo ginklo dalis: rėmą su rankena, paleidžiamuoju – smogiamuoju mechanizmu bei būgneliu su būgnelio ašimi, kurie yra pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverio, skirto šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, dalys, rėmo plokštelės vidinėje dalyje yra numeracijos žymuo „12510“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, būgnelis yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- šaunamojo ginklo dalis: rėmą su rankena bei vamzdžiu, paleidžiamuoju – skeliamuoju mechanizmu bei būgnelio ašimi, kurie yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio revolverio Röhm RG 59 Le Petit, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, dalys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, vamzdis yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverių būgnelius, kurių vieno būgnelio priekinėje dalyje yra numeracijos žyma „882“, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės B kategorijos šaunamųjų ginklų dalys, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų (2019 m. kovo 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4245)-IS1-1409);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikov sistemos automatą AKS-74U Nr. 873132, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro šoviniais 5,45x39, automate esančio užrakto identifikacinis numeris pašalintas savadarbiu būdu, su savadarbiu būdu pagamintu šaunamojo ginklo priedeliu (priskiriamu A kategorijos ginklų priedeliams), pritaikytu tvirtinti prie minėto automato, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas A kategorijos šaunamiesiems ginklams (2019 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4242)-IS1-661);

- 3 vnt. vamzdžių – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletų, skirtų šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais dalis, vienas vamzdis yra 9 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarev pistoleto konstrukcijos pistoleto, skirto šaudyti šoviniais 9 mm LUGER dalis (vieno iš pateiktų vamzdžių identifikacinis numeris yra H 33195, ant vieno vamzdžio yra žymuo "37„“, tikėtina, tai identifikacinio numerio paskutiniai skaičiai, ant kitų dviejų vamzdžių identifikacinis numeris nepažymėtas), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės B kategorijos šaunamųjų ginklų dalys, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų (2019 m. sausio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4180)-IS1-193);

- 1 vnt. A kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 5,45 mm, kalibro AK-74 automato ar jo modifikacijos, kurio numerio paskutiniai skaitmenys yra „4236“, užraktą, kuriame yra suformuotas savadarbis ištrauktukas, daužiklis yra sutrumpintas ir nejuda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis;

- 2 vnt. A kategorijos šaunamųjų ginklų dalis – pramoninės gamybos 7,62 mm, kalibro AK-74 automato ar jo modifikacijos užraktus, kurie buvo iš deaktyvuotų ginklų ir savadarbiu būdu buvo reaktyvuojami, tačiau nebaigti perdirbti, nes užraktuose nėra daužiklių ir ištrauktukų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktai yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (2019-01-09 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4163)-IS1-1027);

- 1 vnt. B kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 6,35 kalibro kišeninio modelio pistoleto Browning Nr. 817292 vamzdį;

- 1 vnt. B kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos (Vokietija) 7,65 mm kalibro Walther PP vamzdį;

- 1 vnt. C kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos (Rusija, Baikal) 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ 79-8 vamzdį;

- 1 vnt. C kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 8 mm kalibro nenustatyto modelio dujinio pistoleto vamzdį;

- 1 vnt. C kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto, skirto šaudyti šoviniais su gumine kulka, vamzdį;

- 1 vnt. C kategorijos šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos (Rusija, Baikal) 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ 78-8 vamzdį, kuriame yra pašalinta pertvara ir drūtgalio išorinis paviršius nušlifuotas savadarbiu būdu, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (2019 m. sausio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4166)-IS1-187);

- 1 vnt. savadarbį nupjautavamzdį šaunamąjį ginklą, iš dalies tinkamą šaudyti (ginklo skiltuvo spyruoklė prarado savo savybes ir šūviai įvyksta po to, kai ranka yra atitraukiamas ir paleidžiamas skiltuvas), pagamintą perdirbant (vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu, apsodas su rankena – savadarbiai) pramonės gamybos, 7,62 mm kalibro 1891/1930 metų pavyzdžio Mosin – Nagant sistemos šautuvą Nr. 7869, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais 7,62x54R, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje;

- šautuvo Mauser 98, skirto šaudyti 7,92x57 mm šoviniais Mauser, dalis: vamzdį, uoksą ir paleidžiamąjį mechanizmą. Vadovaujantis Lietuvos respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, vamzdis yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1891/1930 metų pavyzdžio Mosin – Nagant sistemos šautuvo, skirto šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais 7,62x54R dalis: vamzdį, uoksą, nuleistuko traukę ir dalį nuleistuko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, vamzdis yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų (2019 m. lapkričio 28 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(554)-IS1-6057);

- pramoninės gamybos, 8 mm kalibro dujinio pistoleto Umarex Reck Perfecta FBI 8000 Nr. G75691, skirto šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais dalis: rėmą su paleidžiamuoju mechanizmu, vamzdį ir užraktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas ir vamzdis yra pagrindinės C kategorijos šaunamojo ginklo dalys, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 8 mm kalibro dujinio pistoleto Protector Automatic G 5, skirto šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, dalis: rėmą su paleidžiamuoju mechanizmu, vamzdį ir užraktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto Walther PP skirto šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais Browning dalis: rėmą, užraktą ir saugiklį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto WALTHER Mod. PPK, skirto šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, dalis: rėmą, numeracijos žymuo „1192“, ir užraktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 8 mm kalibro dujinio pistoleto RÖHM RG 9, skirto šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, dalis: rėmą, saugiklį, gražinamąją spyruoklę, užraktą ir savadarbį vamzdį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 6,35 mm kalibro pistoleto Ortgies Nr. 1264, skirto šaudyti 6,35 mm kalibro šoviniais Browning, dalis: rėmą, užraktą, vamzdį, gražinamąją spyruoklę ir kriaunas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas ir vamzdis yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinio pistoleto ZORAKI 914, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, užraktą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, kuri priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 9 mm kalibro revolverio RÖHM RG, 89 skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų;

- pramoninės gamybos, 9 mm kalibro nenustatyto modelio dujinio revolverio, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų (2019 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4183)-IS1-845);

- 1 vnt. sprogdinimui tinkamą sprogmenį – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina II-ojo pasaulinio karo laikotarpis, tinkamiausia kilmės šalis – buvusi TSRS), „RG-42“ (rus. P?-42“) markės kovinę puolamąją skeveldrinę rankinę granatą, skirtą priešininko gyvosios jėgos ir objektų naikinimui/žalojimui artimoje kovoje atvirose vietovėse ar patalpose, šios markės granatos yra užpildomos apie 115 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT);

- 1 vnt. sprogdinimui tinkamą sprogmenį – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, II-ojo pasaulinio karo laikotarpis, tinkamiausia kilmės šalis – Vokietija), „M 39“ tipo kovinę puolamąją neskeveldrinę rankinę granatą, šios markės granatos yra užpildomos apie 110 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT) (2020 m. sausio 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-255);

- 13 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro imitacinių (5,45x39) šovinių, skirtų šaudyti iš šių 5,45 mm kalibro ginklų: Rusijos gamybos automatų – AK-74, AKS-74, AKS-74U, AK -74M, AK -105, AK -107, AK -12, AEK -971, A-545, 9A-91, A-91, ADS, AN -94; kulkosvaidžių – RPK -74, RPKS -74; Lenkijos gamybos automatų – Kbk wz. 88 TANTAL, Skbk wz. 89 ONYX; Čekijos gamybos automato – ČZ 2000; Vengrijos gamybos automato – NGM-81; Armėnijos gamybos automatų –VAGAN, K-3; Ukrainos gamybos automato – VEPR; Izraelio gamybos automato – TAR-21 ir kitų ginklų (2019 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5456)-IS1-3994);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Lenkija) 7,62 mm kalibro (7,62x25) „TOKAREV“ šovinį (TT), skirtą įvairiems A ir B kategorijos ginklams (pistoletui TT, Špagino, Degtiariovo, Sudajevo konstrukcijų pistoletams – kulkosvaidžiams ir kt.);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinį, skirtą daugelio modelių pistoletams (B kategorijos ginklams);

- 101 vnt. šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinius, skirtus 9 mm kalibro A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams (2019 m. kovo 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4459)-IS1-1239);

- 130 vnt. šaudyti tinkami šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių Luger, skirtų šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5463)-IS1-1747);

- 15 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 20 kalibro šovinių, skirtų šaudyti iš 20 kalibro lygiavamzdžių ginklų (2019 m. kovo 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4451)-IS1-1241);

- 17 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių 7,62x51 NATO, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4460)-IS1-765);

- 150 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių Browning kurz, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. balandžio 5 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5481)-IS1-1810);

- 10 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinių Nagant, kurie skirti 1895 m. pavyzdžio revolveriui Nagant (gali būti panaudoti revolveryje Pieper, 7,62 mm kalibro Tokarev konstrukcijos, eksperimentiniams 1930 m. pavyzdžio pistolete – kulkosvaidyje ir kt.), t. y. skirti A ir B kategorijų ginklams (2019 m. birželio 26 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5471)-IS1-3620);

- 7 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 20-o kalibro medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairių modelių 20-o kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams (2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5470)-IS1-4056);

- 16 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (pagaminimo metai 1955-1993, kilmės šalis – buvusi TSRS ir Čekoslovakija), 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, skirtų analogiško kalibro A, B ir C kategorijoms pritaikytiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kurių 14 vnt. šovinių šaudyti tinkami, o 2 vnt. šovinių šaudyti netinkami (viename nėra parako užtaiso, antrojo – parako užtaisas sudrėkęs) (2019 m. sausio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5466)-IS1-209);

- 9 vnt. devyni šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x25) „TOKAREV“ šovinių (TT), skirtų įvairiems A ir B kategorijų ginklams (pistoletui TT, Špagino, Degtiariovo, Sudajevo konstrukcijos pistoletams – kulkosvaidžiams ir kt.), kurie yra netinkami šaudyti, kadangi jų kapsulės yra įskeltos (2019 m. birželio 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5465)-IS1-3225);

- 71 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (tikėtini gamybos metai – 2016, gamintojas – „Sellier&Bellot“, Čekija), 7,65 mm kalibro (7,65x17 mm, .32 ACP) „Browning“ šovinių, skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (2019 m. kovo 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5459)-IS1-1476);

- 27 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (Rusija), 9 mm kalibro Makarov šoviniai (9x18), kurie skirti A, B ir C kategorijų ginklams, kurių 26 vnt. šovinių šaudyti tinkami, 1 vnt. šovinys šaudyti netinkamas dėl kapsulės gedimo (2019 m. birželio 18 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5457)-IS1-3136);

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 12 kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;

- 1 vnt. šaudyti tinkamas šaudmenį – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų (2019 m. sausio 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5455)-IS1-258);

- 116 vnt. pramoninės gamybos šaudmenų, kurių 97 vnt. – 7,92 mm kalibro (8x57) Mauser šovinių, skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 19 vnt. – 7,5 mm kalibro (7,5x54mm) MAS šovinių, skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, iš kurių 76 vnt. šovinių šaudyti tinkami; 28 vnt. šovinių šaudyti netinkami dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir 12 vnt. šovinių šaudyti netinkami dėl kapsulių ir/ar parako gedimo (2019 m. liepos 18 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4464)-IS1-3626);

- 147 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos šaudmenų, kurių 17 vnt. – 5,6 mm kalibro (.22 EX LR) ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „CCI Ammunition“, JAV), skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 50 vnt. šovinių – 5,6 mm kalibro (.22) „WMR“ (Winchester Magnum Rimfire) žiedinio įskėlimo šovinių (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „CCI Ammunition“, JAV), skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 80 vnt. – 5,45 mm kalibro (5,45x18) šovinių (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „38“, buvusi TSRS), skirtų analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (2019 m. vasario 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4461)-IS1-604);

- 14 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „Sellier & Bellot“, Čekijos Respublika), 20-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų analogiško kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams (2019 m. sausio 31 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4455)-IS1-565);

- 9 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 16 kalibro šovinių „SELLIER & BELLOT 16“, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių ginklų (2019 m. kovo 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4454)-IS1-1267);

- 46 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „Companhia Brasileira de Cartuchos“, Brazilija ir „Sellier & Bellot“, Čekijos Respublika), 9 mm kalibro (9x17 mm, .380 ACP) trumpųjų „Browning“ šovinių, skirtų analogiško kalibro A, B ir C kategorijoms priskirtiniems graižtviniams šaunamiesiems ginklams (2019 m. sausio 31 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4458)-IS1-574) ;

- 15 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Zala Arms, Lietuva) 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B ir C kategorijų ginklams) (2019 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4456)-IS1-1114) ;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šovinių, skirtų 7,62 mm kalibro revolveriams: 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“, 1890 m. modelio „PIEPER“, „5/2“ modelio „ARMINIUS“;

- 1 vnt. tinkamas šaudyti šaudmenį – pramoninės gamybos .45-o (11,43 mm) kalibro „45 AUTO“ šovinį (11,43x23; .45 ACP), skirtą .45-o kalibro įvairių modelių pistoletams, pistoletams – kulkosvaidžiams ir revolveriams;

- 2 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinių „TOKAREV“ (7,62x25) šovinių, skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams – kulkosvaidžiams, kurių vienas šovinių tinkamas šaudyti, o antrasis šovinys šaudyti netinkamas dėl kapsulės ir parako užtaiso gedimo;

- 1 vnt. šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo (.22LR) šovinį, skirtą 5,6 mm (.22) kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams ir karabinams;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro „BROWNING“ (6,35x16) šovinių, skirtų 6,35 mm kalibro įvairių modelių pistoletams;

- 7 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17) šovinių, skirtų 7,65 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams;

- 6 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „BROWNING“ (9x17) šovinių, skirtų 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams (2019 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5467)-IS1-4030);

- 9 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 12 kalibro šoviniai, skirtų šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių šautuvų (2019 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4457)-IS1-781);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Austrija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinį, skirtą daugeliui A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinį, skirtą daugelio modelių 6 mm kalibro revolveriams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą imitacinį šaudmenį – pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro (7,62x25) „TOKAREV“ imitacinį šovinį (TT), skirtą A, B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Švedija), .30-06 Springfield (7,62x63) šovinį, skirtą įvairiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Čekija) 7,92 mm kalibro šovinių Mauser (sin.8 mm Mauser, 8x57, 8x57JS), skirtų įvairiems graižtviniams B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą imitacinį šaudmenį – pramoninės gamybos (Danija) 7,92 mm kalibro imitacinį šovinį Mauser (sin. 8 mm Mauser, 8x57), skirtą įvairiems A,B ir C kategorijų ginklams;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (Čekija) .308 kalibro Winchester (7,62x51) šovinių, skirtų B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Suomija), 7,62x53R šovinį, skirtą įvairiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams;

- 2 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (Prancūzija), 8 mm kalibro Lebel šovinių (8x50 R Lebel), skirtų C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurie yra netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimo;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), .22 Hornet šovinį, skirtą įvairiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams;

- 2 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) šovinių, skirtų A, B ir C kategorijų ginklams;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinį pistoletinį šovinį su PV užtaisu, skirtą to paties kalibro dujiniams pistoletams;

- 8 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių pistoletinių šovinių, skirtų 8 mm kalibro C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams, kurių vienas šovinys yra garsinis, du – su CS užtaisu, penki – su PV užtaisu;

- 2 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinių revolverinių šovinių su CS užtaisu, skirtų to paties kalibro dujiniams revolveriams, kurių vienas šovinys šaudyti tinkamas, kitas – šaudyti yra netinkamas dėl kapsulės gedimo;

- 1 vnt. šaudyti tinkamą imitacinį šaudmenį – pramoninės gamybos 7,65 mm (sin. .32 ACP) kalibro Browning imitacinį šovinį, skirtą A, B ir C kategorijų ginklams;

- 2 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (Čekija ir Belgija), 6,35 mm (.25 ACP) kalibro BROWNING šovinių, skirtų daugelio modelių pistoletams (B kategorijos ginklams), kurių vienas šovinys šaudyti tinkamas, kitas – šaudyti yra netinkamas dėl kapsulės gedimo;

- 3 vnt. šaudyti tinkamų savadarbių šaudmenų, pagamintų iš pramoninės gamybos (Čekija), 5,6x52R (.22 Savage HP) šovinių išimant iš jų kulkas, įstatant vatos tarpiklius ir užspaudžiant tūtelių galus (2019 m. birželio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5454)-IS1-3209);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – 16 kalibro medžioklinį šovinį, užtaisytas namudiniu būdu, skirtą įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B ir C kategorijų ginklams) (2019 m. sausio 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4450)-IS1-429);

- 120 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinių (7,62x53), skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, skirtų šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. sausio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4463)-IS1-352);

- 5 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – nenustatyti, gamintojas – „Sellier& Bellot“, Čekija, „Cartuchos SAGA“, Ispanija, „Yavascalar“, Turkija), 20-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų analogiško kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams (2019 m. vasario 1 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4452)-IS1-594);

- 25 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x25 mm) „Tokarev“ šovinių, skirtų 7,62 mm kalibro (7,62x25 mm) pistoletams ir pistoletams – kulkosvaidžiams (2019 m. balandžio 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5479)-IS1-1895);

- 42 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių Makarov, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5478)-IS1-1795);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Zala Arms, Lietuva) 16 kalibro medžioklinį šovinį, skirtą įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B ir C kategorijų ginklams) (2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5462)-IS1-2531);

- 50 vnt. šaudyti tinkamų šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių „NAGANT“, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais (2019 m. balandžio 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5489)-IS1-1884).

Šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir didelį kiekį šaudmenų Č. P., nuo įgijimo momento neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje ir ūkiniuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. birželio 22 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai, nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nisan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš (duomenys neskelbtini), į nuomojamą garažą, adresu (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. P., kur neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė iki 2018 m. birželio 28 d., kol kratos metu minėtose patalpose šiuos šaunamuosius ginklus, pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat Č. P., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir laikyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, 2018 m. nuo vasario mėnesio pradžios iki birželio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis, iš anksto susitaręs su S. K., kad pas šį neturint leidimo, neteisėtai nupirks neteisėtai laikomus ne mažiau kaip 3 vnt. šaunamųjų ginklų: pistoletus „TT“ už 300-400 Eur, pistoletus – kulkosvaidžius „Agram“ už 600-800 Eur, pistoletus „Makarov“ už 300-400 Eur, pistoletus „Margolin“ už 200 Eur, pistoletus „Mauser“ už 500 Eur, pistoletą „Parabelum“ už 200 Eur, revolverius „Nagant“ už 300 Eur, 2018 m. laikotarpyje nuo vasario mėnesio pradžios iki birželio mėn. 22 d., Č. P., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimų su S. K. metu, neturėdamas leidimo, neteisėtai nupirkdamas iš S. K. įgijo šaunamuosius ginklus:

Žemesnės instancijos teismas

- 2 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pistoletus „TOKAREV“ („TT“), identifikaciniai numeriai panaikinti, kurių vienas šaudyti tinkamas, o antrasis – tinkamas šaudyti iš dalies, skirtus šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai ir priskiriami B kategorijos ginklams (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 140-(4243)-IS1-667);

- 2 vnt. šaudyti tinkamų, pramoninės gamybos (kilmės šalis – Kroatija), 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius „AGRAM 2000“, be identifikacinių numerių, skirtus šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatiniai šaunamieji ginklai, priskiriami A kategorijos ginklams su 3 vnt. tinkamais naudoti 9 mm kalibro pistoletams – kulkosvaidžiams „AGRAM 2000“ skirtais pramoninės gamybos duslintuvais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A kategorijos ginklo priedeliai (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 23 d. specialisto išvada Nr. 140-(4240)-IS1-394; Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. 140-(4237)-IS1-6060);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 9 mm kalibro, Makarovo konstrukcijos pistoletą (PM), kurio identifikacinis numeris pašalintas jį užvirinant ir nušlifuojant, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Makarovo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Prancūzija), 7,65 mm kalibro pistoleto Walther PPK – Manurhin, skirto šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, kurio dėtuvės Nr. 0150, su pakeistu ginklo vamzdžiu ir savadarbiu duslintuvu, skirtu 7,65 mm kalibro pistoletui Walther PPK – Manurhin, iš dalies tinkamą šaudyti (neveikia automatika, iš ginklo nepašalinama šauta tūtelė), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(4244)-IS1-1450);

- 1 vnt. savadarbį šaunamąjį ginklą, šaudyti tinkamą, pagamintą perdirbant (pakeistas vamzdis) pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, identifikacinis numeris panaikintas, pritaikytas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 6 d. specialisto išvada Nr. 140-(4233)-IS1-1185);

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 7,63 mm kalibro, 1896 m. modelio pistoletą „MAUSER“ (MAUSER C96), identifikacinis numeris 511055, skirtą šaudyti 7,63 mm kalibro „MAUSER“ (7,63x25) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos ginklams (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 140-(4246)-IS1-3777);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Vokietija), 6,35 mm (.25) kalibro, II kišeninio modelio pistoletą Mauser, identifikacinis numeris 65651, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning (.25 ACP) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Vokietija), 6,35 mm (.25) kalibro, 1910 metų modelio pistoletą Mauser, identifikacinis numeris 296645, vamzdžio Nr. 8263, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Browning (.25 ACP) šoviniais, šaudyti netinkamą (ginkle nėra daužiklio ir dėtuvės, pašalinta vamzdžio galinė prielaja), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

- 1 vnt. pramoninės gamybos (Vokietija), 7,65 mm kalibro, 4 modelio pistoletą Walther, identifikacinis numeris 106210, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, šaudyti netinkamą (ginkle nėra gražinamosios spyruoklės atraminės įvorės, nėra daužiklio, stringa paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas, į dėtuvę yra įstatytas kitos dėtuvės korpusas su padavikliu ir spyruokle), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 140-(4235)-IS1-511);

- 1 vnt. iš dalies tinkamą šaudyti (šautuvas pateiktas su nepritvirtinta dėtuve), pramoninės gamybos, graižtvinį, 7,92 mm kalibro, šautuvą MAUSER 98, skirtą šaudyti 7,92x57 (8 mm MAUSER) šoviniais, šautuvo identifikacinių numerių žymos: vamzdžio – 6287 C, užrakto – 4656, saugiklio – 6243, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 140-(4235)-IS1-511);

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,m6 mm) kalibro šautuvą BRNO Mod. 1, identifikacinis numeris 17256, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 140-(4235)-IS1-511);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro pistoletą „LUGER 22“, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, pistoleto buvęs identifikacinis numeris panaikintas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(4165)-IS1-938);

- 1 vnt. pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro pistoletą ERMA LA 22, identifikacinis numeris 39933, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, šaudyti netinkamą (sugedęs ginklo paleidžiamasis skeliamasis mechanizmas), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas;

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. šaudyti tinkamą pramoninės gamybos, graižtvinį, .22 (5,6 mm) kalibro, pistoletą ERMA – WERKE Mod. EP 882, identifikacinis numeris 03313, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(4236)-IS1-723);

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 1908 m. pavyzdžio pistoletą „BORCHARDT-LÜGER“ („PARABELLUM“, P 08“), identifikacinis numeris 2720, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą „WALTHER P38“, identifikacinis numeris 8825, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. lapkričio 12 d. specialisto išvada Nr. 140-(4234)-IS1-6254);

- 1 vnt. 5,6 mm kalibro graižtvinio šautuvo „TOZ-8“ (TOZ-8m) užraktą, identifikacinis numeris 14642, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis;

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. 5,6 mm kalibro graižtvinio šautuvo „TOZ-8“ (TOZ-8m) uoksą su užraktu ir paleidžiamuoju mechanizmu, ant uokso panaikintas identifikacinis numeris buvo „73483“ (teigiama identifikacija), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, užraktas yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(4181)-IS1-2488);

- 4 vnt. .22 (5,6 mm) kalibro, Margolino konstrukcijos pistoletų, skirtų šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais užraktus, kurių trijų identifikacinis numeriai E6712X, ??570 ir 266, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys, priskiriamos prie šaunamųjų ginklų (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada Nr. 140-(4167)-IS1-6340);

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, ginklo numeris panaikintas, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(4238)-IS1-580);

- 1 vnt. šaudyti tinkamą, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, revolverį Buldog, identifikacinis numeris F 227, skirtą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(4238)-IS1-580);

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1891/1930 m. pavyzdžio graižtvinį šautuvą „MOSIN – NAGANT“, identifikaciniai numeriai: ant vamzdžio – AC 7991, ant užrakto – ?? 4752, ant dėtuvės dangtelio – 70552, ant buožės pado – ?? 2509, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis pertaisomas graižtvinis šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijos ginklams;

Žemesnės instancijos teismas

- 1 vnt. 7,62 mm kalibro, 1891 m. pavyzdžio graižtvinį šautuvą „MOSIN – NAGANT“ su sutrumpintu vamzdžiu, sukomplektuotą su 7,62 mm kalibro, tikimiausiai 1944 m. pavyzdžio karabino „MOSIN _NAGANT“ apsodu, identifikaciniai numeriai: ant vamzdžio – 135377, ant užrakto – 48450, ant buožės – 4181, ant buožės pado – ?A 2778, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis pertaisomas graižtvinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(4171)-IS1-1620).

Šiuos šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamųjų ginklų dalis Č. P., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje ir ūkiniuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. birželio 22 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai, nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nisan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš (duomenys neskelbtini), į nuomojamą garažą, adresu (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. P., kur, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė iki 2018 m. birželio 28 d., kol kratos metu minėtose patalpose šiuos šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamųjų ginklų dalis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokie Č. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį arba skirti laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei penkeri metai, iš dalies atidėti šios bausmės vykdymą, nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį nustatant kuo artimesnę minimaliai; apeliacinio proceso metu atlikti įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teisme gynėjas prašė pripažinti S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais (BK 59 straipsnio 2 dalis). Ši aplinkybė teismo nepripažinta atsakomybę lengvinančia nepagrįstai. Nors pareigūnams atvykus daryti kratą S. K. teigia ne iš karto parodęs įrengtas slėptuves, tačiau pareigūnų pasitelkti specialistai įrangos pagalba taip pat negalėjo tiksliai nustatyti žemės sklype įrengtų slėptuvių vietų (jie pradėjo kasinėti visame sklype, metalo ieškikliai reagavo į bet kokius metalinius daiktus). Kaip teigiama skunde, pirma apelianto reakcija buvo netikėtumo būsena, jis buvo pasimetęs dėl anksti ryte į kiemą atvykusių gausybės pareigūnų ir technikos, tačiau po kurio laiko, bendraudamas su pareigūnais atsitokėjo ir pasakė parodysiantis slėptuves, ką ir padarė pačią pirmą kratos atlikimo dieną. Tai, kad pareigūnams patiems nepavyko surasti slėptuvių, patvirtina ir aplinkybė, jog visos slėptuvės kratos metu rastos nebuvo (jas teigia nurodęs pats nuteistasis). Per pirmąją apklausą apeliantas S. K. tvirtina davęs išsamius parodymus ir nurodė savarankiškai parodysiantis visas slėptuves, vėliau tą ir padarė, po apklausos atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuomet pats talkino pareigūnams atkasant įrengtas slėptuves.

4.2. Be to, kaip teigia apeliaciniame skunde S. K., jo nuoseklūs parodymai padėjo operatyviai atskleisti ginklų grobimo mastą ir mechanizmą, išaiškinti sunkų nusikaltimą, išplečiant kaltinimus pačiam nuteistajam, pasunkinant jo teisinę padėtį. Baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, jog įstatymo leidėjas, konstruodamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, numatė ne vieną, o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; pagalbą aiškinantis veiką ir/ar joje dalyvavusius asmenis. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl jo (S. K.) veiksmų padedant išaiškinti visas žinomas nusikalstamų veikų detales, surenkant daiktinius įrodymus, nustatant veikų faktines aplinkybes, dėl ko neatskleidė jo bendradarbiavimo reikšmės, turėjusios tiesioginės įtakos nusikaltimų tyrimo operatyvumui ir sėkmei. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą S. K. bendradarbiavimą ir padėjimą atskleisti veikas pripažinti kaip dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu.

4.3. Skundo autorius nurodo, jog sutinka, kad iš (duomenys neskelbtini) pagrobė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m. gruodžio 29 d. Atlikti šiuos neteisėtus veiksmus, kaip teigia S. K., jį paskatino priimtas sprendimas naikinti ginklus, kuriuos žmonės sunešė Lietuvos nepriklausomybei ginti. Nuteistojo įsitikinimu, šie ginklai turėjo istorinę reikšmę, nes jie simbolizuoja tautos ryžtą ginti savo valstybę, jos nepriklausomybę, šiais ginklais buvo ginkluojami Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo gynėjai ir kiti tuo metu svarbius objektus saugantys gynėjai. S. K. skunde aiškina, jog siekdamas šiuos ginklus išsaugoti ateities kartoms, nutarė saugiai juos paslėpti. Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo atsakingi Lietuvos politikai viešai deklaravo „grėsmę iš rytų“, kas taip pat paskatino atlikti minėtus veiksmus, grėsmės pavojus pasitvirtino Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karinę intervenciją į Ukrainos Respubliką.

4.4. Nors apelianto veiksmai truko ilgą laiko tarpą, nuo 2000 m. iki 2018 m., jis teigia niekam nerealizavęs nei vieno pagrobto šaunamojo ginklo ir šaudmenų, kadangi neturėjo tokio tikslo. Visą nurodytą laikotarpį tik kaupė ir paslėpęs saugojo ginklus, vedamas patriotinių jausmų, apie tai neužsimindamas net artimiausiems šeimos nariams. 2018 m. dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių pradėjus ginklus slėpti kitoje vietoje, nedidelę dalį pagrobtų ginklų ir šaudmenų S. K. teigia realizavęs Č. P. ir S. M.. Šiuos asmenis nuteistasis nurodo pažinojęs kaip nesusijusius su kriminaliniu pasauliu, žinojo juos kaip ginklų mėgėjus. Dalis ginklų, tarp kurių buvo ir netinkamų naudojimui, buvo perduoti be jokio piniginio atlygio, kas patvirtina aplinkybę, jog realizuojant ginklus nebuvo siekiama vien materialinės naudos.

4.5. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl atliktų nusikalstamų veiksmų būtų padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta tik dalis ginklų ir šaudmenų, atitinkamais sprendimais pripažintų netinkamais naudoti. Pagrobtų ginklų dalis, realizuota kitiems dviem nuteistiesiems, nesukėlė pavojaus visuomenei ar neigiamų padarinių, kadangi visi ginklai ir šaudmenys buvo išimti iš apyvartos, jam (S. K.), be kita ko, aktyviai padedant tyrimo metu.

4.6. S. K. apeliaciniame skunde aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, neatsižvelgė į aptartus motyvus, paskatinusius nusikalsti. Teismui netaikus BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, buvo pasiektas tik vienas tikslas – jį nubausti. Nurodytų įstatymo nuostatų taikymas nėra susijęs su kažkokiomis ypatingomis aplinkybėmis, pagal teismų praktiką reikia įvertinti aplinkybes, apibūdinančias veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį (nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Kaip teigia apeliantas, jo bendradarbiavimas ikiteisminio tyrimo metu, kritinis požiūris į padarytus veiksmus, leidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. S. K. nurodo, kad anksčiau neteistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, rūpinasi savo garbingo amžiaus tėvais, kuriems dėl sveikatos stokos reikalinga priežiūra. Ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius, šeimos ir darbinius santykius.

4.7. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teisme baigus įrodymų tyrimą, jo gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹ straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą pavesti probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą (BPK 36¹ straipsnis). Šis prašymas buvo atmestas. Nuteistojo manymu, byloje nesant parengtos socialinio tyrimo išvados, neįvertinus aplinkybių dėl optimaliai resocializacijai būtinų bausmės rūšių nustatymo, nėra pakankamai duomenų tinkamam bausmės individualizavimui. Dėl šios priežasties būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir pavesti probacijos tarnybai parengti nuteistojo socialinio tyrimo išvadą.

4.8. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Skundo autoriaus teigimu, teismui pripažinus dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam (S. K.) subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei penkeri metai, būtų pagrindas taikyti minėtas įstatymo nuostatas ir iš dalies atidėti bausmės vykdymą.

5. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Vaitiekus Novikevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir skirti S. M. viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę; netenkinus šio prašymo skirti nuteistajam mažesnį atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą – tris mėnesius, kitos dalies vykdymą atidedant.

5.1. Skunde plačiai analizuojama bausmės paskirtis, bausmių politika, teisingos ir tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimo reikšmė, aktuali kasacinio teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Kaip ir S. K. skunde, nuteistojo S. M. skunde gynėjas pažymi, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos dvi iš dalies savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde taip pat aptariama aktuali kasacinio teismo praktika dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-520/2012,2K-456/2013, 2K-60/2014, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015).

5.2. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad S. M. savo kaltę savanoriškai pripažino nuo pat nusikaltimo padarymo momento, nevengė baudžiamosios atsakomybės, pareigūnams iš karto davė teisingus ir išsamius parodymus, paaiškino visas reikšmingas aplinkybes, nesipriešino, su pareigūnais nesiginčijo, vykdė jų teisėtus reikalavimus, padėjo atskleisti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis neigiamai vertina savo poelgį, gailisi dėl atliktų veiksmų. Dėl padarytos veikos nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nuo padaryto nusikaltimo jau praėjo nemažas laiko tarpas, beveik treji metai. S. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, negydytas psichiatrinėse ligoninėse, neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, neturi jokių žalingų įpročių, nekonfliktiškas, palaiko draugiškus santykius su kaimynais, yra pensinio amžiaus, ūkininkauja, turi tvirtus socialinius ryšius ir šeimą, suėmime išbūtas laikas iš esmės jau atliko bausmės paskirtį.

5.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis prižiūri ir globoja kartu gyvenančią neįgalumą turinčią sutuoktinės motiną A. Ž., kuri teismo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. S. M. taip pat prižiūri savo senyvo amžiaus tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini) rajone), kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kurių prižiūrėti kiti asmenys negali. Šios aplinkybės taip pat buvo priežastis S. M. nusikalsti ir už nusikaltimą gauti atlygį, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nurodytos aplinkybės taip pat yra pagrindas skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas), arba bent jau skirti mažesnę bausmę (BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

5.4. Skunde teigiama, kad S. M. yra garbaus amžiaus, todėl net minimalios trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam nepasiektų bausmės tikslų, turėtų tik neigiamos įtakos jau susiformavusios, iš esmės teigiamos asmenybės tolesnei raidai, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, be to, nutrauktų nuteistojo socialinius ryšius. Bausmės tikslai, gynėjo teigimu, būtų pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju bausmės tikslų pasiekimą užtikrintų viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmės.

5.5. Skunde taip pat aptariamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-224-574/2020, kurioje asmeniui už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus (du nusikaltimai) buvo paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas iš dalies atidėtas, kaip iš karto atliktinos bausmės dalį nustatant 6 mėnesius. Nurodytoje byloje veikos padarymo aplinkybės buvo sunkesnės, o nuteistojo asmenybė pavojingesnė: nuteistasis (liudytojas šioje byloje) Š. K. keitė parodymus, anksčiau buvo teistas, nors teistumas ir išnykęs, vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, kitoje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau ikiteisminis tyrimas atnaujintas, be to, byloje gauta duomenų apie tai, kad asmuo Norvegijos Karalystėje kaltintas disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, šioje byloje S. M. turėtų būti skirta jei ne švelnesnė, tai bent mažesnė bausmė, iš dalies atidedant jos vykdymą.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis Č. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; netenkinus šio prašymo nustatyti (Č. P.) iš karto atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius; apeliacinio proceso metu atlikti įrodymų tyrimą, prijungiant prie bylos skundo autorių charakterizuojančius duomenis, kurie bus pateikti teismo posėdyje.

6.1. Apelianto teigimu, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nei padarytai veikai, nei (Č. P.) asmenybei. Skunde aptariami įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtinybė įgyvendinti teisingumo principą, aktuali kasacinio teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Taip pat cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-654/2021, akcentuojama, jog teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, tai yra, teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad nors ir nenustatyta kažkokių išskirtinių nuteistosios asmenybę ar jos padaryto nusikaltimo pavojingumą mažinančių aplinkybių, padarytas BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistoji nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai būtų pasiekti taikant tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas pripažino teisinga paskirti laisvės apribojimo bausmę. Kitose baudžiamosios bylose, kuriose asmenys nuteisti už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, taip pat skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-487/2021, 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-349-1020/2021).

6.2. Skunde Č. P. pažymi, jog apygardos teismas, akcentuodamas jo veiksmų pavojingumą, sąmoningai nepastebi nuteistojo asmenybės, jo elgesio ir pastangų padedant atskleisti baudžiamajam procesui reikšmingus duomenis, nurodant asmenis, susijusius su veika. Č. P. teigia ikiteisminio tyrimo metu buvęs apklaustas net aštuonis kartus, jo parodymai patikrinti akistatų ir parodymų patikrinimo metu. Nuteistasis teigia buvęs sulaikytas pirmasis, iš karto pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai ir sąžiningai padėjo pareigūnams atskleisti reikšmingas aplinkybes, nurodė pareigūnams duomenis, platesnius nei atliekamo ikiteisminio tyrimo apimtis. Č. P. skunde aiškina, kad jo nurodytas aplinkybes vėliau patvirtino V. G., G. A., kuriems atitinkamai pareikšti įtarimai. Skundo autorius teigia buvęs pirmasis, padėjęs teisėsaugos pareigūnams vykdyti baudžiamojo proceso veiksmus. Jis buvo aktyvus pagalbininkas, padėjęs dalyvauti kai kuriuose ne viešo pobūdžio procesiniuose veiksmuose. Tuo tarpu, pavyzdžiui, M. P. buvo sulaikytas tą pačią dieną, tačiau kaltę pripažino tik iš dalies. Visiškai kaltę pripažino tik teisme. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tiek M. P., tiek jam (Č. P.) paskyrė kone analogiškas bausmes, nors akivaizdu, kad apelianto procesinis elgesys ir laikysena aiškiai skyrėsi nuo M. P., kuris tyrimo metu nebendradarbiavo.

6.3. Apibendrinant Č. P. skunde teigiama, kad jo procesinė laikysena, noras kuo daugiau padėti teisėsaugai, nuoširdus gailėjimasis bei siekis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius turi būti vertinami kaip 62 metų niekad neteisto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat kaip pagrindas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Č. P. nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant maksimalų, bei nustatant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, tačiau neizoliuotų skundo autoriaus nuo artimųjų, sudarytų sąlygas dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų pragyvenimui, rūpintis savo specialios priežiūros reikalinga sugyventine M. K. ir taip skatinant teigiamus gyvenimo pokyčius.

6.4. Skunde pažymima ir tai, jog apygardos teismas, taikydamas dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą, skyrė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris yra didesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis – bausmė jam atidėta 1 metams ir 3 mėnesiams. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl apeliantui buvo nustatytas vidurkį gerokai viršijantis iš karto atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydis ir kokie buvo tokio sprendimo motyvai. BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų sisteminis aiškinimas įpareigoja teismą motyvuoti dalinio paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies dydžio klausimą. Jei teismas neįžvelgtų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, jam (Č. P.) nustatytinas minimalus nedelsiant atliktinos bausmės dydis – 6 mėnesiai. Nuteistasis teigia, kad jo izoliavimas nustatytam 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui turėtų neigiamą poveikį jo asmenybei, šeimai ir visuomenei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas bus kontroliuojamas ir prižiūrimas kompetentingos institucijos, privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tuo atveju, jei nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo, jam gali tekti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo S. K. bei nuteistojo S. M. gynėjo adv. Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo Č. P. apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies, paskiriant jam mažesnį realiai atliktinos bausmės dydį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo Č. P. bei nuteistojo S. M. gynėjo skundai tenkinami iš dalies

8. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nuteistiesiems inkriminuotų veikų faktinės aplinkybės, padarytų veikų kvalifikavimas ir nuteistųjų kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų – dėl paskirtų bausmių, kurios apeliantų nuomone, aiškiai per griežtos ir kitų prašymų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Nuteistasis S. K. skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, jo nuoseklūs parodymai padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamų veikų mastą ir mechanizmą, kas, jo manymu, lengvina pastarojo atsakomybę bei sudaro pagrindą paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį arba mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, jį iš dalies atidedant. Nuteistojo Č. P. bei nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba skirti trumpesnį nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą. Skunduose teigiama, kad paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nei padarytai veikai, nei nuteistųjų asmenybėms. Noras kuo daugiau padėti teisėsaugai, nuoširdus gailėjimasis bei siekis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, pasak Č. P., turi būti vertinami kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. M. gynėjas skunde taip pat prašo pripažinti ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad sunki finansinė padėtis buvo ta priežastis, kuri paskatino S. M. nusikalsti ir už nusikaltimą gauti atlygį (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

10. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad šių skundų autoriai teigia, jog apygardos teismas be pagrindo nuteistiesiems nenustatė papildomų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis S. K. teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu nenustatė jo bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais, aktyviai padėjus tyrimui atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Č. P. skunde teigiama, kad jo noras kuo daugiau padėti teisėsaugai, nuoširdus gailėjimasis bei siekis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas dėl nuteistiesiems skiriamų bausmių, įvertino jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ką pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistojo S. M. gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistasis prižiūri ir globoja kartu gyvenančią neįgalumą turinčią sutuoktinės motiną, taip pat prižiūri savo senyvo amžiaus tėvus, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir šios aplinkybės paskatino jį nusikalsti bei už nusikaltimą gauti atlygį, tačiau tai nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios priežastį jas vertinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

12. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar jis galėjo išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija ir todėl jis išeitį rado tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015). Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Byloje nustatyta, kad S. M. vedęs, turi gyvenamą vietą, nors yra senatvės pensininkas, tačiau ūkininkauja, gauna legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška (gaudavo senatvės pensiją, pajamas, produkciją iš ūkininkavimo), kad reikėtų daryti nusikalstamą veiką, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu. Pažymėtina ir tai, kad socialiai remtiniems asmenims teikiama valstybės parama.

13. Atmestini kaip nepagrįsti ir kitų nuteistųjų – S. K. ir Č. P. apeliacinių skundų argumentai, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – noro kuo daugiau padėti teisėsaugai atskleisti nusikalstamas veikas bei bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijų pareigūnais. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. teigia, kad jo nuoseklūs parodymai padėjo operatyviai atskleisti ginklų grobimo mastą ir mechanizmą, išaiškinti sunkų nusikaltimą išplečiant kaltinimus jam pačiam, pasunkinant jo teisinę padėtį, o Č. P. skunde teigiama, kad jo noras padėti teisėsaugai, nuoširdus gailėjimasis bei siekis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius taip pat turi būti vertinama kaip jo, 62 metų niekad neteisto asmens, atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

14. Nors baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tam nėra pagrindo. Paprastai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės – talkinimas pareigūnams atkasant įrengtas ginklų ir šaudmenų slėptuves, noras padėti teisėsaugai, asmens amžius, nagrinėjamu atveju nėra susijusios nei su mažesniu veikos, nei kaltininko asmenybės pavojingumu, todėl vertinti jas kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra pagrindo. Anaiptol, šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atvykus pareigūnams pas S. K. daryti kratą ir pareikalavus pastarojo atiduoti teismo nutartyje nurodytus daiktus, o būtent, šaunamuosius ginklus, jų dalis, šaudmenis, apeliantas pareiškė tokių daiktų neturintis. Ir tik tuomet, kai S. K. jau pamatė, kad pareigūnai, pasitelkę į pagalbą specialistus, kurie naudodami georadarą skenavo žemės sklypą ir taip elektroninių bangų pagalba aptiko po žeme esančius objektus ir suprato, kad slėptuvių su ginklais ir šaudmenimis nuslėpti nepavyks, sutiko pats jas parodyti. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys baudžiamojo proceso metu nelaikytinas padėjimu atskleisti nusikalstamą veiką, noru padėti pareigūnams, o buvo nulemtas tik suvokimo apie nusikalstamos veikos atskleidimo neišvengiamumą ir nerodo S. K. nuoširdumo. Tik vėliau S. K. jau davė išsamius parodymus, kaip ir nuteistasis Č. P., kuris buvo sulaikytas pirmasis, kas neabejotinai prisidėjo prie greitesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo. Šiuos nuteistųjų veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertintino teigiamai, tačiau tuo pačiu pagrįstai sprendė, kad jie nėra tiek išskirtiniai ir sudarantys pagrindą atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teismo buvo įvertintas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Nors skundo autoriai, nesutikdami su tuo teigia, kad jie ne tik prisipažino padarę baudžiamajame įstatyme nurodytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti šias veikas, tačiau kaip jau minėta, tokių išvadų nagrinėjamu atveju daryti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra teisingas.

16. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir viešieji interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

Dėl S. K. paskirtos bausmės

17. Apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas S. K. savo prašymą grindžia tuo, kad neva teismui netaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, buvo pasiektas tik vienas tikslas – jį nubausti. Teigia, kad įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmės rūšį arba laisvės atėmimą trumpesniam terminui, jos vykdymą atidedant. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį S. K., jo amžių, socialinius ryšius bei elgesį viso proceso metu, taip pat jį charakterizuojančios, kas, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinta ir jam paskirta per griežta bausmė.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę tiek už atskirus jo padarytus nusikaltimus, tiek subendrintą bausmę, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, neteisinga ir nepakankamai individualizuota. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi, buvo tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių visuma bei baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, paskirta galutinė bausmė nuteistajam S. K. buvo tinkamai individualizuota, neteikiant pirmenybės jokiai baudžiamojo proceso metu nustatytai faktinei aplinkybei.

19. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. padarė du baigtus tyčinius sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų disponavimu (BK 253 straipsnio 2 dalis) bei jų pagrobimu (BK 254 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Įstatymas tiek už BK 253 straipsnio 2 dalyje, tiek ir už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą išimtinai be jokių alternatyvų numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už BK 253 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, o už BK 254 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. K. skirdamas bausmes pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 254 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus bei pagrįstai S. K. už jo padarytus nusikaltimus skyrė sankcijos minimumui artimas laisvės atėmimo bausmes. Šios nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

21. Pažymėtina, kad S. K. nuteistas už labai didelio kiekio šaunamųjų ginklų (apie 200 vnt.), jų dalių ir šaudmenų (apie 5 000 vnt.) pagrobimą bei neteisėtą disponavimą jais. Tuo tarpu įstatymų leidėjas nustatė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 254 straipsnio 2 dalį kilti užtenka pagrobti daugiau kaip 2 šaunamuosius ginklus (didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų), o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – pakanka disponuoti ne mažiau 3 šaunamaisiais ginklais (didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų). Taigi akivaizdu, kad nuteistojo S. K. pagrobtų ir vėliau neteisėtai disponuotų ginklų, taip pat apie 5000 vnt. šaudmenų skaičius yra daugybę kartų didesnis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio kiekio šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų pagrobimas, o vėliau ir neteisėtas disponavimas jais, dar gi dalį jų realizuojant, tik patvirtina ypatingą šių padarytų veikų pavojingumą. Nepagrįstai nuteistojo gynėjas teisina ginamąjį, neva, tie ginklai buvo nurašyti, skirti utilizavimui, nebetinkami naudoti pagal paskirtį, kadangi, kaip matyti iš specialistų išvadų, didelė dalis ginklų vis dar buvo tinkama naudoti, o kiti netinkami naudoti tik dėl tam tikrų dalių trūkumo. Juo labiau, S. K. nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniški, priešingai, jie truko ilgą laiką (ginklų ir šovinių grobimas tęsėsi ne vienerius metus), pastarasis tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) Ūkio padalinio vedėjo pareigas, buvo gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, kitais teisės aktais, žinojo apie tokių veikų pavojingumą, tačiau tai jam nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas. Jis, būdamas atsakingas už ginkluotės sandėliuose esančias materialines vertybes (tiek senas, tiek naujas), už jų priėmimą, išrinkimą, naikinimą, nuslėpdamas, jog dalį sunaikinimui atrinktų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pasiima sau, melagingai į sunaikinimo aktus įrašydavo tikrovės neatitinkančius įrašus apie tai, kad ginklai ir šaudmenys yra sunaikinti.

22. Pažymėtina, kad byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, reikšmingos vertinant nuteistojo S. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Nors nuteistasis tiek posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ginklus bei šaudmenis pagrobė, būdamas įsitikinęs, jog pastarųjų gali prireikti užtikrinant Lietuvos saugumą, manydamas, jog gali pasikartoti Sausio 13-osios įvykiai bei siekdamas šiuos istorinius ginklus išsaugoti ateities kartoms, tačiau byloje nustatyta, kad S. K. ne tik neteisėtai laikė užkasęs savo sklype po žeme minėtus ginklus ir šaudmenis, bet tam tikrą dalį jų realizavo kitiems dviem nuteistiesiems – S. M. ir Č. P., už tai gaudamas neteisėtas pajamas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. teisina save, nurodydamas, kad S. M. ir Č. P. pažinojo kaip ginklų kolekcionierius mėgėjus, tačiau akivaizdu, kad realizavęs jiems šaunamuosius ginklus ir/ar šaudmenis, negalėjo numatyti ar sukontroliuoti, kaip toliau jais bus disponuojama, kad minėti daiktai neatsidurs dar ir kitų asmenų rankose. Dar daugiau, S. K., ne tik realizuodavo šaunamuosius ginklus, šaudmenis, bet ir prašė kitų nuteistųjų panaikinti ginklų numerius, kad nebūtų galima jų identifikuoti, kas vėl gi parodo didesnį veikų (ir pačios asmenybės) pavojingumą, su minėtais asmenimis bendraudavo konspiratyviai.

23. Apeliantas skunde nurodo jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, apibūdinančias jį patį, jo amžių, socialinius ryšius bei elgesį viso proceso metu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas į visa tai neatsižvelgė, neįvertino ir jam paskyrė per griežtą bausmę, be pagrindo netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, šias aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį, nėra pagrindo laikyti nei išimtinėmis aplinkybėmis, nei rodančiomis mažesnį apelianto pavojingumą. Tokios aplinkybės – teigiama darbovietės ar seniūnijos pateikta asmens charakteristika, šeimos turėjimas, rūpinimasis globos poreikių turinčiais šeimos nariais ir artimaisiais – yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir labiau yra įprastos, nei išimtinės. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį. Vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, 2K-123-697/2021).

24. Nuteistasis nurodo pergyvenantis dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau tuo pačiu, prašydamas paskirti švelnesnę bausmę, teisina save tuo, kad jais nebuvo padaryta jokia reali žala bei niekam nekilo pavojus. Akivaizdu, kad tokie apelianto argumentai mažų mažiausiai nepagrįsti, kadangi nusikaltimų, numatytų tiek BK 253 straipsnyje, tiek BK 254 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, jie laikomi baigtais nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo, taip pat nuo jų pagrobimo. Minėtuose BK straipsniuose nurodytų nusikaltimų objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus vien dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo, pagrobimo. Šaunamasis ginklas jau pats savaime yra pavojingas įrankis, skirtas taikiniams naikinti (žudyti), žaloti ar kitaip jiems paveikti. Todėl vien neteisėtas disponavimas minėtais daiktais (ypač atsižvelgiant ir didžiulį jų kiekį) jau yra pavojinga veika, ką rodo ir sankcijų už šiuos nusikaltimus griežtumas.

25. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam S. K., teismas laikėsi iš esmės visų BK bendrosios dalies normų reikalavimų ir paskyrė teisingą bausmę.

26. Atsakant į apelianto skundo argumentą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-186-942/2015, 2K-242-719/2022).

27. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, priešingai nei teigia skundo autorius, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės paskirčiai, ir savo sprendimą tinkamai motyvavo, kodėl vienų ar kitų apelianto akcentuojamų aplinkybių nelaiko išskirtinai reikšmingomis ir netipinėmis, kad skiriant bausmes reikėtų išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Kaip buvo minėta, teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

28. Taigi įvertinus visa tai, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. K. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė atitinka jo veiksmų pavojingumą ir yra teisinga, todėl dar labiau švelninti skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K., išreikšdamas alternatyvų prašymą dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, prašo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks nuteistojo prašymas, atmetus kitus jo skundo argumentus, nepagrįstas.

30. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šio BK straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

31. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame pirmosios instancijos teismas išdėstė labai išsamius bausmės paskyrimo S. K. motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka ir tai jau buvo aptarta. Paskyrus apeliantui subendrintą bausmę už jo padarytus nusikaltimus, jos dydis, net ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, išlieka didesnis (penkeri metai 3 mėnesiai) nei BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą galima iš dalies atidėti. Be to, įstatymas numato bausmės vykdymo atidėjimo institutą asmeniui, nuteistam už vieną sunkų nusikaltimą, o S. K. nuteistas už du sunkius nusikaltimus. Esant tokioms aplinkybėms, pastarajam negalimas šio instituto taikymas.

32. Kitų su bausmės skyrimu susijusių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taigi įvertinus visa tai, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam S. K. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka jo veiksmų pavojingumą ir yra teisingos, todėl dar labiau švelninti skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl S. M. ir Č. P. paskirtų bausmių

33. Nuteistasis Č. P. ir nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Vaitiekus Novikevičius apeliaciniuose skunduose prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis (o S. M. gynėjas – ir vadovaudamasis BK 62 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais), skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimą trumpesniam terminui, kas, pasak apeliantų, būtų pakankama pasiekti įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams. Skunduose dėstomos aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, jų amžių, socialinius ryšius bei elgesį viso proceso metu, taip pat juos charakterizuojančios ir teigiama, kad paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, neproporcingos nei apeliantų padarytoms veikoms, nei jų asmenybėms.

34. Kaip jau buvo minėta, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Byloje nustatyta, kad nuteistieji S. M. ir Č. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų disponavimu (BK 253 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje teigiamai nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jie neturi kriminalinės praeities, teistumo, tiek darbovietėje, tiek seniūnijos charakterizuojami teigiamai, dirba arba užsiima kita veikla, užtikrinančia legalias pajamas, turi gyvenamąją vietą, rūpinasi specialios priežiūros reikalaujančiais artimaisiais, ir paskyrė mažesnes už galimos skirti sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmes (po penkerius metus laisvės atėmimo, kurias, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu).

35. Vertinant šių nuteistųjų atžvilgiu bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad jų nusikalstamų veiksmų apimtis pakankamai plati, jie nuteisti už disponavimą dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų (S. M. daugiau negu 15 vnt., Č. P. daugiau nei 30 vnt.) ir jų dalių bei šaudmenų (Č. P. daugiau kaip 1 500 vnt., S. M. – beveik 200 vnt.), kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamosiose vietose ir ūkiniuose pastatuose, o Č. P. – ir garaže. Be to, nuteistieji dalį šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų dar ir realizavo. Šiuo atveju taip pat akivaizdu, kad nuteistųjų neteisėtai disponuotų ginklų bei šaudmenų skaičius yra žymiai didesnis už BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus – baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka disponuoti ne mažiau 3 šaunamaisiais ginklais arba dideliu kiekiu šaudmenų. Negalima neįvertinti ir to, kad, nors apeliantai teigia šaunamuosius ginklus, jų dalis ir šaudmenis įgiję ir laikę kolekcionavimo tikslais, tačiau minėtų daiktų laikymo būdas nebūdingas kolekciniam ginklų laikymui – ginklai buvo laikomi tam tikrose pritaikytose talpose, užpilti sutepančiais skysčiais, kas rodo, kad buvo stengiamasi jog ginklai neprarastų savo kovinių savybių ir būtų tinkami naudoti pagal paskirtį. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad kolekcininkai gali kolekcionuoti tik tokius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, kurie perdirbti taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį.

36. Kita vertus, atsižvelgiant į ženkliai mažesnį neteisėtai įgytų, laikytų ir realizuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų skaičių, lyginant su kitu nuteistuoju – S. K. (apie 200 vnt. šaunamųjų ginklų, apie 5 000 vnt. šaudmenų), darytina išvada, kad tiek S. M., tiek Č. P. veiksmų pavojingumas šiuo atveju visgi mažesnis (lyginant su S. K.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis Č. P. nuteistas realizavęs tik šaunamojo ginklo dalį – vamzdį, kas, akivaizdu, yra mažiau pavojinga veika, lyginant su šaudymui tinkamų didelio kiekio ginklų realizavimu. Be to, galima iš dalies sutikti su nuteistojo Č. P. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo elgesio ir pastangų padedant atskleisti baudžiamajam procesui reikšmingus duomenis, nurodant asmenis, susijusius su nelegalia ginklų ir šaudmenų apyvarta. Bylos duomenimis, Č. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas pirmasis, savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus ne tik apie savo neteisėtus veiksmus, bet ir apie kitus asmenis, užsiimančius neteisėta veikla, susijusia su šaunamųjų ginklų disponavimu. Iš jo parodymų pareigūnai gavo duomenų apie S. K., M. P. nusikalstamus veiksmus, taip pat ir kitų asmenų – V. G., G. A. neteisėtus veiksmus. Visa tai mažina nuteistojo Č. P. asmenybės pavojingumą.

37. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, nurodė visiems trims iš esmės tokius pačius motyvus: nustatyta viena šių nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, teisiami pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, dirba arba užsiima kita, teikiančia pajamas, veikla, turi gyvenamąsias vietas, rūpinasi specialios priežiūros reikalaujančiais artimaisiais. Jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas taip pat įvertintas panašiai – neteisėtai disponuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių, taip pat šaudmenų kiekis rodo ženkliai didesnį nusikalstamų veiksmų pavojingumą, be to dalis ginklų, jų dalių, šaudmenų buvo realizuota. Kita vertus, S. M. ir Č. P. įgytų, laikytų ir realizuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų skaičius, lyginant su kitu nuteistuoju – S. K., kaip jau minėta šiame nuosprendyje, yra ženkliai mažesnis. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai neargumentavo, kodėl S. K. už tą pačią nusikalstamą veiką (kaip ir S. M. ir Č. P.), tai yra numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, skyrė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o S. M. ir Č. P. – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, susiklosčiusi situacija, kai už ženkliai didesnį (pagrobtų) ginklų, jų dalių, šaudmenų laikymą ir dalies jų realizavimą skiriama švelnesnė (trumpesnė) laisvės atėmimo bausmė nei už neteisėtą disponavimą daug mažesne dalimi įsigytų ginklų, jų dalių ir šaudmenų, esant panašiam asmenybių pavojingumui, aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 41 straipsnio 5 punktas). Dėl to kas paminėta daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems S. M. ir Č. P. paskirtų bausmių yra neteisingas ir turi būti pakeistas.

38. Visa tai įvertinus S. M. ir Č. P. už jų padarytas nusikalstamas veikas (BK 253 straipsnio 2 dalis) skiriamos sankcijos minimumui artimos laisvės atėmimo bausmės – 4 (ketveri) metai 3 (trys) mėnesiai (tai yra mažesnės laisvės atėmimo bausmės negu S. K.), kurios pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažintinos vienu trečdaliu. Dėl anksčiau nuosprendyje paminėtų priežasčių (34-37 pastraipos) mažintinas ir šiems asmenims nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą.

39. Apeliantai, prašydami pakeisti apygardos teismo sprendimą dėl nuteistiesiems S. M. ir Č. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių savo prašymus grindė teismo galimybe skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o S. M. gynėjas – ir vadovaudamasis BK 62 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais.

40. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. M. pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio, leidžiančio teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes nėra sąlygų leidžiančių taikyti šį straipsnį.

41. Kaip jau minėta, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės plačiai aptartos pasisakant dėl nuteistojo S. K. skundo argumentų (26, 27 pastraipa), todėl nebus kartojamos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas bausmės paskirčiai, taipogi išsamiai pasisakė dėl negalimumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliantams, savo sprendimą tinkamai motyvavo, kodėl vienų ar kitų apeliantų akcentuojamų aplinkybių nelaiko išskirtinai reikšmingomis, kad skiriant bausmes reikėtų išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Be to, kaip jau buvo minėta, teisinga bausmė parenkama vertinant aplinkybes ne vien tik iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisingumo principo įgyvendinimą siejant tik su kaltininko interesais, tai neatitiktų bausmės paskirties. Tokios aplinkybės, kaip darbovietės ar seniūnijos pateikta teigiama asmens charakteristika, šeimos turėjimas, rūpinimasis specialios priežiūros reikalaujančiais šeimos nariais ir artimaisiais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra nei išimtinės, nei rodančios mažesnį nuteistųjų pavojingumą, į jas jau atsižvelgta skiriant bausmes, nustatant jų rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodomos bausmės paskyrimui reikšmingos aplinkybės bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose nesuteikia pagrindo taikyti jų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, skiriant mažesnę bausmę, nei BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

42. Nuteistasis Č. P. savo apeliaciniame skunde argumentuodamas kodėl jam turi būti skiriama švelnesnė bausmė, pateikia pavyzdžius teismų sprendimų, kuriuose, apelianto nuomone, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, teismai visgi taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnes bausmes nei sankcijoje numatytas minimumas. Kolegija šiuos apelianto skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, kadangi skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės, todėl Č. P. minimos bylos negali būti laikomos precedentu šioje byloje. Apelianto nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-487/2021 asmuo buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą tik „A“ kategorijos šaudmens dalimi, kuriame buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-1020/2021 asmuo nuteistas už neteisėtą laikymą 12 vnt. šaudmenų ir 73 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Kaip jau minėta, šioje nagrinėjamoje byloje Č. P. nuteistas už žymiai didesnius neteisėtai laikytų tiek šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų kiekius, o taip pat ir jų realizavimą, be to, skiriasi ir asmenybių pavojingumas. Taigi, apeliaciniame skunde nurodomos nutartys nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes faktinės ir teisinės aplinkybės gana ženkliai skiriasi.

43. Nuteistojo S. M. gynėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat akcentavo kitą baudžiamąją bylą (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1-224-574/2020), kuri buvo išskirta iš šios bylos ir joje nuteistajam Š. K. buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nors veikos padarymo aplinkybės, pasak gynėjo, sunkesnės, o nuteistojo asmenybė pavojingesnė. Teisėjų kolegija vėl gi pažymi, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje kiekvienam kaltu pripažintam asmeniui bausmė skiriama individualiai, įvertinus ne tik nuteistojo gynėjo skunde nurodomas, bet ir visas kitas aplinkybes, kurias teismus vertinti įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje S. M. nuteistas už žymiai didesnius neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų kiekius, o taip pat ir dalies jų realizavimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

44. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde išsako prašymą dėl socialinio tyrimo išvados parengimo. Nuteistojo manymu, byloje nesant parengtos socialinio tyrimo išvados, neįvertinus aplinkybių dėl optimaliai resocializacijai būtinų bausmės rūšių nustatymo, nėra pakankamai duomenų tinkamam bausmės individualizavimui.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas apelianto prašymas jau buvo svarstytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apygardos teismas protokoline nutartimi šį prašymą motyvuotai atmetė, nurodydamas, kad socialinio tyrimo išvada paprastai yra skiriama padėti teismui nuspręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, o ne dėl bausmės parinkimo.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad BPK 361 straipsnyje nustatyta, kad socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog socialinio tyrimo išvada skirta iš esmės padėti teismui nuspręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, o ne dėl bausmės parinkimo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apelianto skundo argumentas dėl socialinio tyrimo išvados atmetamas kaip nepagrįstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-976/2018).

47. Kitų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems S. M. ir Č. P. (Č. P.) paskirtų bausmių pakeisti.

S. M. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu iki 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punkto nuostatomis, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, kad S. M. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių, vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Č. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu iki 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punkto nuostatomis, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, kad Č. P. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių, vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant Č. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėEvaldas GražysRegina Pocienė