- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-301-487/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- N. P.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. P. buvo kaltinamas tuo, kad, neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 9 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė „A“ kategorijos šaudmens dalį – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS), 23 mm kalibro šovinio iššautą, bet nesprogusį skeveldrinį-padegamąjį sviedinį, kuriame buvo 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, kol kratos metu 2020 m. birželio 9 7.30 val. šaudmens dalį su joje esančia didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog N. P. nesuvokė, kad jo rastame jau iššautame 23 mm kalibro nesprogusiame skeveldriniame-padegamajame sviedinyje, buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra sprogstamoji medžiaga heksogenas. Teismas konstatavo, kad N. P. veiksmai nesudaro jam inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Apygardos teismas N. P. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį dėl N. P. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – N. P. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę.
3.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apeliaciniame skunde išdėstant BK 253 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikos išaiškinimus, nurodoma, kad N. P., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 9 d. savo namuose laikydamas „A“ kategorijos šaudmens dalį – pramoninės gamybos, 23 mm kalibro šovinio iššautą, bet nesprogusį skeveldrinį-padegamąjį sviedinį su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, negalėjo nesuvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio. Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl N. P. kaltės, tyčios turinio, nepagrįstai išimtinai rėmėsi N. P. išreikšta pozicija dėl subjektyvinio santykio su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Priešingai padarytoms teismo išvadoms, N. P. elgesys įrodo jo kaltę – psichinį santykį su veika.
3.2. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ N. P. 2020 m. balandžio 6 d. įkėlė pranešimą su fotonuotraukomis ir tekstais apie surastą šaudmenį. Tokio pranešimo autorystę patvirtino ir pats N. P.. Pasak skundo autoriaus, kaip matyti iš paties N. P. padarytų įrašų, N. P. jau turėjo duomenų, kad rastas šaudmuo yra sprogstamas, tikslinosi, kokiam ginklui jis gali priklausyti. Matyti, kad diskusijos dalyvių jis buvo raginamas greičiau šiuo objektu atsikratyti, tačiau, kaip vėliau parodė pats N. P., jis ketino surastą šaudmenį perduoti išminuotojams, bet dėl užmaršumo to nepadarė. Tokiu būdu vertinama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalies požymis – kaltė (tiesioginė tyčia) byloje yra nustatyta, įvertinus objektyvius požymius – N. P. atliktus veiksmus – užklausą „Facebook“ grupėje apie pavojingą radinį bei planavimą rastą daiktą perduoti išminuotojams, ką ragino padaryti ir diskusijos dalyviai. Šie duomenys patvirtina, kad N. P. suvokė, jog laikomas sviedinys gali būti pavojingas ir suprato, kad jis yra sprogstamasis. Todėl, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl N. P. suvokimo neatitinka teismo ištirtų faktinių aplinkybių.
3.3. Apibendrinant teigiama, kad N. P. suprato daromų veiksmų pobūdį, nulėmusį nusikalstamos veikos padarymą, tai atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu, pakeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, N. P. parodė, jog daromos veikos pavojingo pobūdžio nesuvokė, vertinama tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.4. Prokuroro nuomone, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylą nagrinėjant teisme ištirtus duomenis, juos susiejus į vientisą logišką ir nuoseklią grandinę, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti kitą – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti N. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendis, kuriuo N. P. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
7. Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl N. P. išteisinimo, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog N. P. veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, neatitinka byloje išsamiai ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Anot prokuroro, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyti N. P. veiksmai patvirtina, jog jis negalėjo nesuprasti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina tik iš dalies.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėjo prie byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančios išvados, kad byloje nėra objektyvių neginčijamų duomenų, pagrindžiančių N. P. tyčią neteisėtai, neturint leidimo, laikyti didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad N. P. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau sprendžia, kad N. P. veiksmuose yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. P., neturėdamas leidimo, laikė sprogstamąją medžiagą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:
nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020-06-09 savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė „A“ kategorijos šaudmens dalį – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS), 23 mm kalibro šovinio išautą, bet nesprogusį skeveldrinį-padegamąjį sviedinį su sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, kol kratos metu 2020-06-09 7.30 val., šaudmens dalį su joje esančia sprogstamąją medžiaga, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
10. Kad N. P. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina iš dalies jo paties pozicija, liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje bei dar kartą įvertinti šiame procesiniame sprendime.
11. N. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino laikęs savo namų sandėliuke šaudmenį, tačiau nurodė nežinojęs, jog jo rastame šaudmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamos medžiagos kiekis. Jis paaiškino, jog maždaug prieš du mėnesius iki kratos, metalo detektoriumi tikrino tėvui priklausančio miško teritoriją (duomenys neskelbtini), jis aptiko žemės grumstą, kurio viduje buvo metalo; jį parsinešė į namus, palaikė vonelėje su vandeniu ir po kurio laiko, kai nuo grumsto atsiskyrė žemių sluoksnis, pamatė, kad tai metalinis aprūdijęs daiktas, panašus į didelę kulką. Nesuprato, kokia tai kulka, todėl padarė surasto šaudmens nuotrauką ir ją įkėlė į "Facebook", klausdamas šiame socialiniame tinkle bendraujančios grupės žmonių, gal kas žino, koks tai daiktas. Kažkas parašė komentarus, kad tai gali būti kokio nors šovinio dalis ir patarė juo atsikratyti. Jis tą šaudmenį pasidėjo namo sandėliuke ir ketino vėliau perduoti policijos pareigūnams, tačiau dėl užimtumo šaudmenį pamiršo.
11.1. N. P. taip pat nurodė, kad vėliau tame pačiame miške metalo ieškikliu jis rado dar ir korozijos paveiktų 11 vnt. šovinių, kuriuos taip pat parsinešė namo ir padėjo sandėliuke. Matė, kad jie yra netinkami naudoti, kadangi labai buvo paveikti korozijos. Juos rengėsi kartu su rastu neaiškios rūšies dideliu šoviniu perduoti policijos pareigūnams, bet dėl užimtumo apie šiuos daiktus tiesiog pamiršo.
11.2. Be to, N. P. nurodė, kad 2020-06-09 atvykę policijos pareigūnai pas jį namuose atliko kratą. Pareigūnams jis pats parodė sandėliuke padėtus miške atrastus šaudmenis – vienuolika šovinių ir vieną didesnį neaiškios paskirties šovinį, kuris greičiau atrodė kaip šovinio dalis - kulka. Policijos pareigūnai, apžiūrėję tą neaiškios kilmės daiktą, panašų į kulką, pasakė, kad tai gali būti sprogstama kulka, iškvietė išminuotojus, kurie tą šaudmenį ir 11 šovinių išsivežė. Jis prisipažino, jog laikė sandėliuke šaudmenį, kuris buvo nurodytas kaltinime, tačiau teigė nežinojęs, kas tai per šaudmuo, kokios jis paskirties ir tikrai nežinojo, jog tame šaudmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogmenų.
12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas N. P. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Jis taip pat nurodė, kad, apžiūrėjęs rastą neaiškios kilmės daiktą, panašų į kulką, jis nesuprato, jog šioje kulkoje gali būti sprogstamoji medžiaga, jau nekalbant apie žinojimą, kad ta medžiaga galėjo būti didelės sprogstamosios galios.
13. Kratos protokole užfiksuota, jog 2020-06-09 atliktos kratos (duomenys neskelbtini) metu N. P. savanoriškai pateikė 9 vnt. iš žemės iškastų, korozijos paveiktų šovinių (apie 7,5 cm ilgio), 2 vnt. korozijos paveiktų (apie 3 cm ilgio) šovinių bei korozijos paveiktą apie 10 cm ilgio sviedinį (1 t., b. l. 38-41).
14. Iš 2020-04-21 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog, tikrinant gautą informaciją, nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) (radiniai, diskusijos, klubas, turgelis)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas „N. P.“ (nuoroda į profilį (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 6 d. įkėlė pranešimą ir fotonuotraukas su galimai karo laikų sprogmenimis bei tekstais: „Nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot?“, „Tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas) o kita įtariu sprogstama kulka, bet didele ir butu idomu suzinoti kokio ginklo.“ (nuoroda į pranešimą ((duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros pavadinimu „N. P.“ (nuoroda į profilį (duomenys neskelbtini)) naudotojas yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11, pridedama fotonuotrauka).
15. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2020-06-22 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ištirti, aprašyti kratos metu pas N. P. surasti šoviniai (11 vienetų) bei konstatuota, kad šie šaudmenų šaudymui netinkami, nes jų paviršiai stipriai pažeisti korozijos (1 t., b. l. 63-70).
16. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2020-08-18 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ištirtas, aprašytas kratos metu surastas ir jam tirti pateiktas šovinio sviedinys bei konstatuota, kad tai nėra sprogmuo, o „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai - nenustatyti, tikėtina kilmės šalis yra buvusi TSRS) 23 mm kalibro šovinio iššautas, bet nesprogęs skeveldrinis-padegamasis sviedinys, kuris šaudymui netinkamas dėl konstrukcijos elementų korozinių pažeidimų bei nepilnos komplektacijos (nėra sprogdiklio mechaninės dalies, nėra tūtelės su parako užtaisu ir kapsule, pakitęs kulkos diametras). Specialistas taip pat nurodė, jog jam tirti pateikto šovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas (1 t., b. l. 52-55).
17. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vadovo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-06-10 užduotis Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus sprogmenų techninį tyrimą, buvo nustatyta, jog tirti pateikto iššauto, bet nesprogusio, 23 mm kalibro, skeveldrinio-padegamojo šovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas. Šio tipo šovinių sviediniuose esančios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX) (1 t., b. l. 58).
18. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas objekto tyrimą atlikęs Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas T. K., kuris patvirtino tyrimo išvadą, paaiškino pateikto objekto - šaudmens sviedinio tyrimo metodiką, pagal kurią nustatė, kad sviedinys yra padegamasis ir skeveldrinis. Specialistas taip pat paaiškino, jog sprogstamosios medžiagos pobūdis ir kiekis išvadoje buvo nurodytas pagal internete rastą informaciją apie tokių šaudmenų sudėtį; tiriamas objektas nebuvo išardytas dėl maksimalaus pavojingumo – jis jau buvo iššautas, tačiau nesprogęs, todėl, nesant sprogdiklio mechaninės dalies, o tik detonatoriui, pastarasis ardant sviedinį galėjo sužadinti sprogstamosios medžiagos, esančios pačiame sviedinyje, sprogimą.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą dėl N. P. tyčios neteisėtai veikti nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys, kaltininko santykis su veika baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal jo duodamus parodymus apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, bet ir tiriant bei vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė N. P. parodymams, kad jis nesuprato, kokį daiktą metalo ieškikliu surado, negretindamas jų su iš kitų įrodymų šaltinių gautais faktiniais duomenimis ir neanalizavo jų visumos, todėl padarė išvadą, neatitinkančią bylos faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
20. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad N. P., metalo ieškikliu suradęs šaudmens dalį, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ įdėjo jos nuotrauką ir parašė: „nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot“, o po to parašė: „tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas), o kita įtariu sprogstamoji kulka, bet didelė ir būtų įdomu sužinoti, kokio ginklo“. Šis susirašinėjimas paneigia N. P. tvirtinimą, kad jis nesuprato, kokį daiktą jis metalo ieškikliu rado ir patvirtina, kad jis žinojo, kas yra jo rastas daiktas, ir bendrais bruožais orientavosi, koks jo pobūdis, t. y. suprato, kad jo radinys – sprogstamoji kulka, turinti sprogstamosios medžiagos, ir ją, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė, kol pateikė atvykusiems daryti kratą policijos pareigūnams.
21. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Didelė sprogstamoji galia – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas specialisto atlikto tyrimo metu, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus medžiagos pobūdį, sudėtį, kiekį ir kt.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi šią nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad sprogstamoji medžiaga yra didelės sprogstamosios galios, byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta.
Žemesnės instancijos teismas
23. Baudžiamosios bylos įrodymais – specialisto išvada, kurią patvirtino apklaustas specialistas T. K., nustatyta, kad, esant pavojingumui dėl galimo sprogimo, šaudmens sviedinys nebuvo išardytas ir jame esanti sprogstamoji medžiaga nebuvo ištirta – nebuvo nustatytas jos pobūdis, sudėtis, kiekis; nurodant šiuos duomenis specialisto išvadoje, specialistas rėmėsi jam prieinamais viešaisiais šaltiniais apie tokių šaudmenų sviediniuose paprastai esančios medžiagos pobūdį ir kiekį. Todėl baudžiamosios bylos įrodymai neduoda pagrindo prieiti neabejotinos išvados, kad nagrinėjamoje byloje rasto šaudmens sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga yra didelės sprogstamosios galios, o taip pat kad asmeniui, kuris neturi specialaus išsilavinimo, nėra susipažinęs su disponavimo minėtos kategorijos daiktais teisiniu reglamentavimu ir atitinkama teismų praktika, taip pat pagal šaudmens sviedinio dydį, pobūdį ir kitas daikto savybes buvo žinoma, jog jo laikomame šaudmens sviedinyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga.
24. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad N. P. žinojo ir suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko būtent didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą šaudmens sviedinyje, kaip nurodyta jam inkriminuotame kaltinime. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinais įrodymais nepagrindus ir nenustačius N. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes N. P. suprato, kad jo radinys – sprogstamoji kulka, turinti sprogstamosios medžiagos ir ją, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė.
25. BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Ši taisyklė galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.2 punkte nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-696/2017, Nr. 2K-P-1/2014).
26. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad N. P. pripažįstant kaltu pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jam buvo reiškiamas kaltinimas, dalį, jo teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista nebuvo. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, N. P. bei jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams BPK 256 straipsnio 2, 3 dalių tvarka buvo iš anksto pranešta apie galimą N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. N. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl minėto pranešimo buvo apklaustas, tiek jis, tiek gynėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl prokuroro apeliacinio skundo, todėl nenustatyta aplinkybių, kad N. P. gynyba galėjo būti kitokia, negu buvo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras su N. P. veikos kvalifikavimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį sutiko. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.
27. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
29. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).???
30. Vertinant N. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegijos mano, kad jis yra gerokai mažesnis nei tipinio šios rūšies nusikaltimo pavojingumas. N. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato arešto ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog N. P. savo veiksmais nesiekė sukelti grėsmės visuomenės saugumui, tačiau grėsmė šiam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu nusikalstamos veikos dalyko laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe jam patekti kitiems žmonėms, galintiems jį panaudoti. Tokiu būdu, nors neteisėtas šaudmens dalies su sprogstamąja medžiaga laikymas irgi yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokių veiksmų pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas. Atsižvelgtina ir į N. P. charakterizuojančius duomenis. Byloje N. (P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. P. veikos padarymo metu buvo neteistas, yra vedęs, dirba. Skiriant bausmę, įvertintina, kad N. P. iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus, tik nesutiko su jų teisine kvalifikacija, padėjo tyrimui išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes – atvykusiems daryti kratą policijos pareigūnams jis pats parodė šaudmens sviedinį, kuris buvo nepaslėptas, laikomas gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose; paaiškino jo radimo aplinkybes bei tai, kad rasto šaudmens sviedinio neperdavė teisėsaugos institucijoms tik dėl užmaršumo, o ne siekiant juo pasinaudoti ateityje. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės, susijusios su net ir trumpalaikiu laisvės atėmimu, (arešto) ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas N. P. prieštarauja teisingumo principui, o tokia bausmė laikytina per griežta. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir skirti N. P. švelnesnės rūšies, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmę – laisvės apribojimą 1 metams.
31. Vertinant, kokia bausmė yra skirtina N. P., kaip teisinga, ir kokias pasekmes ji sukels, svarbu, kad N. P. turi šeimą, kuria rūpinasi, taip pat turi darbą, o atliekant straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, būtų apribota jo galimybė dirbti bei palaikyti socialinius ryšius. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad tokios rūšies bausme būtų įgyvendintas tik nubaudimo principas, nors nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Todėl N. P., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Nors prokuroras, apeliaciniame skunde prašydamas N. P., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, paskirti laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę, dėl skirtinų draudimų ar įpareigojimų nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis nuteistajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 bei 3 punktuose (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyti įpareigojimai – būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti darbą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį, kuriuo N. P. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį.
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu bei tęsti darbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti N. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 11 vienetų šovinių, pripažintų netinkamai šaudyti (saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (1 t. 71-74)).