Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis nustato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei tarp jų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas turi išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

10. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (pvz. tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005) ir tai, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

12. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 26 d. buvo nustatytas galimas smurto prieš K. atvejis, institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki šio įvykio 2021 m. balandžio mėn., šalių šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau po įvykio šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Nurodė, kad skyriaus specialistas apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, išklausė vaiko nuomonės ir nustatė, kad vaikas šiuo metu gyvena ir toliau nori gyventi su ieškove, todėl yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Lankymosi metu taip pat nustatyta, kad būste, kuriame gyvena ieškovė ir jos sūnus, trūksta švaros ir tvarkos, vaikas turi atskirą kambarį, tačiau jis neįrengtas, trūksta rašomojo stalo, vaikas turi nešiojamąjį kompiuterį, yra visi namų apyvokos daiktai reikalingi vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nežinoma.

13. 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021 m. balandžio 26 d. ieškovė su pareiškimu kreipėsi į policiją ir nurodė, kad tą pačią dieną jos nepilnametis sūnus K., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, apie 7 val. atėjo pas ją į namus išsigandęs, susijaudinęs, sušalęs, ir paaiškino, kad tėvas vaiką išvarė iš namų. Vaikas mamai papasakojo, kad tėvas jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, išvakarėse vartojo alkoholį, kėlė triukšmą, neleido miegoti, prisijungti prie nuotolinių pamokų, atėmė kompiuterį, todėl dėl tokio tėvo elgesio sūnus atsisakė grįžti pas tėvą. Policijos pareigūnų apklaustas atsakovas neneigė, kad minėtą naktį bute buvo su drauge, tyliai klausėsi muzikos, ryte atsakovas sūnaus atsiprašė dėl to, kad trukdė jam miegoti, tačiau vaikas jam kažką atsakė piktai, todėl supykęs atsakovas vaikui liepė išeiti iš namų. Kadangi sūnus atsakovui bandė spirti, tai atsakovą labai supykdė, todėl jis sudaužė sūnaus kompiuterį, taip siekdamas paauklėti sūnų dėl netinkamo elgesio. Policijos pareigūnams duodamas paaiškinimus, atsakovas neneigė, kad tarp jo ir sūnaus ir anksčiau kartais vykdavo šeimyniniai barniai. Atsakovas oficialiai įspėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 straipsnio 3 dalis), bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesais (LR ANK 73 straipsnio 1 dalis). Nenustačius duomenų, kad nurodyto įvykio metu prieš vaiką buvo smurtaujama ar kitų nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl šios veikos atsisakyta pradėti. Apie priimtą nutarimą informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

14. 2021 m. liepos 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akte K. patvirtino policijai nurodytas aplinkybes dėl jo išėjimo iš tėvo namų priežastį, patvirtino, kad tėvas dažnai vartodavo alkoholį. Taip pat vaikas paaiškino, kad visada, kai tėvas būdavo išvykęs į užsienį, jis gyvendavo pas senelius. Byloje pateikti duomenys, kad K. tam tikru laikotarpiu buvo nustatyta laikinoji globa, todėl šie duomenys iš dalies patvirtina ir tą aplinkybę, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio neturi galimybės tinkamai ir nuolat rūpintis nepilnamečiu vaiku. Be to, ieškovė ir nepilnametis šalių sūnus patvirtino, kad atsakovas užsienyje ne tik dirba, bet ir gyvena, priešingų įrodymų nepateikta. Tai, kad atsakovas išvykdavo anksčiau ir šiuo metu yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, palikdamas vaiką kitų asmenų priežiūrai, patvirtina, kad jis realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina. Todėl pripažintina, kad atsakovas dėl jo darbo ir gyvenamosios vietos užsienyje neturi galimybės užtikrinti sūnui pakankamai saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, reikalingų vaiko normaliam vystymuisi. Šios ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš esmės pasikeitė situacija ir aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu.

15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus.

17. Šie ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nerodo pakankamai iniciatyvos susitikti ir bendrauti su sūnumi, o reti pokalbiai tik telefonu patvirtina, kad artimas ryšys su vaiku yra nutolęs, o ateity gali ir visiškai nutrūkti. Tai, kad vaikas išreiškė norą gyventi su mama, patvirtina, kad ryšys tarp sūnaus ir mamos nėra nutrūkęs, o pastaruoju metu tapo itin glaudus ir artimas, nepaneigtos byloje aplinkybės, kad ieškovė visą laiką dėjo pastangas palaikyti ryšį su vaiku ir bendrauti. Vertinant ieškovės pastangas ir galimybes užtikrinti sūnaus interesus, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, turėtų žalingų įpročių ar veiktų priešingai vaiko interesams, jų neužtikrintų, ji bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir vykdo sudarytą pagalbos šeimai planą, todėl ieškovės asmeninės savybės auklėjant sūnų abejonių nekelia. Dėl netvarkos namie Vaiko teisių institucijos atstovų apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad ieškovė su sūnumi ką tik buvo atsikrausčiusi į naują gyvenamąją vietą, be to, jos sugyventinio vaikai yra 2 ir 5 metų amžiaus, todėl patys negeba susitvarkyti savo daiktų ar žaislų. Apsilankymo metu sūnus dar neturėjo rašomojo stalo, nors ieškovė specialistams minėjo, kad rugpjūčio mėn. stalas bus nupirktas, kas ir buvo padaryta. Su jaunesniais sugyventinio vaikais K. bendrauja, savaitgalį su jais pažaidžia, šiuo metu vaikai dar labiau yra apsipratę prie naujos aplinkos. Byloje pateiktų duomenų visuma nustatyta ir tai, kad ieškovė, atsižvelgiant į sūnui nustatytus sveikatos sutrikimus, rūpinasi sūnaus tiek psichine, tiek fizine sveikata, vaikas gyvendamas pas mamą jaučiasi saugiai.

18. Pažymėtina ir tai, kad vaiko tėvo arba motinos buitinės - materialinės gyvenimo sąlygos negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas bei komfortas, saugi ir įprasta aplinka. Be to, nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju jie privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo. Esminis momentas yra vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius.

19. Nors oficialių duomenų, kad atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, nepateikta, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į ieškovės ir sūnaus paaiškinimus, nepaneigta, todėl neabejotina, kad ir dėl to nukenčia vaiko interesai. Šiame kontekste vertinant atsakovo asmeninius bruožus, atsižvelgtina ir į jo elgesį 2021 m. balandžio mėn. konflikto tarp atsakovo ir vaiko metu, po kurio vaikas išėjo gyventi pas mamą. Tai kelia pagrįstą abejonę, ar atsakovas geba užtikrinti saugų, stabilų ir disciplinuotą šalių sūnaus gyvenimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad K. jau yra paauglys, kai formuojasi vaiko dorovinė sąmonė ir dorovinės elgesio normos.

20. Teismas, įvertinęs surinktą informaciją apie šeimos aplinkos sąlygas, šeimai teikiamas paslaugas, duomenis apie atsakovo padarytą administracinį nusižengimą, susijusį su tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaikų interesams, institucijos teikiančios išvadą paaiškinimus ir nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad atsakovas su sūnumi nuo 2021 m. balandžio 26 d. nebendrauja ir jo gyvenime nedalyvauja, taip pat nebendravo su šeimai pagalbą teikiančiomis institucijomis, pripažintina, jog nepakeitus šalių sūnaus gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškove, K. gyventi su atsakovu būtų nesaugu ir tolimesnis vaiko gyvenimas su atsakovu neužtikrintų tinkamų sąlygų normaliam vaiko vystymuisi. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, tinkamesnes gyvenimo ir raidos sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis sudaro ieškovė, todėl yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, ir tai būtų tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus, atsižvelgiant į atsakovo elgesį vaiko atžvilgiu ir jo galimybes nuolat tinkamai rūpintis vaiku.

21. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu ir tuo aspektu, kad atsakovas realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, netikėtai tiesiog paliko vaiką auginti ieškovei. Tai sudaro pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek teismas, tiek vaikų teises ginančios institucijos atstovai dėjo visas įmanomas pastangas, kad susisiektų su atsakovu, siekiant išsiaiškinti jo poziciją dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovas neatsiliepė, nors ieškovė patvirtino, kad apie bylą jis žino. Toks atsakovo požiūris į situaciją, nesidomėjimas byla, atsiliepimo į ieškinį nepateikimas patvirtina, kad jis neturi suinteresuotumo toliau būti sūnaus globėju.

22. Pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškove, atsižvelgtina į vaiko poreikius bei interesus, taip pat ir į tai, kad institucijos teikiančios išvadą atstovams išklausius K. nuomonės, jis aiškiai nurodė, jog ir toliau norėtų likti gyventi su mama ir tokia nuomonė laikytina vienu iš pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ja būtina vadovautis. Taip pat šioje situacijoje labai svarbus ir vaiko gyvenamosios ir psichologinės aplinkos stabilumas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo 2021 m. balandžio mėn. pabaigos gyvena jau nusistovėjusioje, todėl jam įprastoje aplinkoje su mama, teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir palikimas gyventi su ieškove atitinka vaiko interesus. Kaip jau minėta, atsakovas neginčijo ir neteikė priešingų įrodymų, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vaiko išreikštas noras gyventi su mama prieštarautų jo paties interesams.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti ir nustatant šalių nepilnamečio sūnaus K. Š. gyvenamąją vietą su motina – ieškove D. Š. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove, priteisto iš ieškovės išlaikymo išieškojimas nutrauktinas ir spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

27. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

29. Pagrįsdama prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė pažymi, kad sūnui reikalingas didesnis išlaikymas, kadangi vaikas turi sveikatos problemų (nustatyta astma, alergija, 15 procentų kūno nudegimas), šioms ligoms gydyti reikalingi ypatingi medikamentai. Sūnaus kūno vietos, kuriose likę randai po nudegimų, nuolat tepamos specialiais kremais, kurių kaina po 10-12 Eur, vaistai nuo alergijos po 14-15 Eur, šie vaistai nėra kompensuojami. Augant sūnui, jo poreikiai vis auga, jis nuolat išauga rūbus, reikalingos priemonės mokyklai ir kt. Sūnus šiuo metu lanko bokso būrelį, kuris kainuoja 15 Eur per mėnesį. Į mokyklą sūnus važiuoja autobusu, todėl kas mėnesį patiriamos išlaidos transportui po 5,60 Eur, kartais savaitgaliais vaikas vyksta aplankyti senelių, mokykloje renkami pinigai į klasės fondą, taip pat patiriama ir kitų išlaidų vaiko poreikių užtikrinimui. Šios išlaidos sūnaus poreikiams kas mėnesį sudaro apie 350 – 400 Eur, todėl mano, kad atsakovas taip pat turėtų prisidėtų atitinakam suma prie išlaikymo. Seneliai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos detalių skaičiavimų ir įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė nepateikė, paaiškino, kad tokių dokumentų nekaupia, nurodo, kad patiria būtinąsias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, būsto išlaikymui ir kt.

30. Byloje pateiktas Klaipėdos miesto poliklinikos Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad K. Š. nustatyta mišri astma, Hipotrofinis randas dėl nudegimo, kitas alerginis rinitas, todėl neabejotina, kad dėl šių sveikatos problemų patiriama papildomų išlaidų vaiko išlaikymui.

31. Ieškovė apibendrintai nurodo išlaidas, kurias ji patiria sūnaus išlaikymui, jų neindividualizuoja, todėl nesant objektyvių įrodymų ir skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

32. Kaip minėta, ieškovė nurodytų išlaidų konkrečia skaitine suma neįvardina, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt., tačiau jas vertina atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė neturėtų viršyti vieno MMA. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

33. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, Sodros duomenimis atsakovas nedirba, duomenų apie realiai gaunamas jo pajamas teismas neturi, tačiau pažymėtina, kad ieškovės ir nepilnamečio sūnaus paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuolat išvyksta dirbti į užsienį, todėl tikėtina, kad jo pajamos yra didesnės nei minimalios. Be to, su 2019 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-550-998/2019, nustatytu 280 Eur išlaikymo dydžiu, kuris priteistas iš D. Š., atsakovas sutiko, kadangi šio sprendimo neskundė. Todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą priteisiant išlaikymą iš tėvų, atsakovas taip pat turėtų ir galėtų teikti tokio pat dydžio išlaikymą koks ir buvo priteistas iš ieškovės sūnaus išlaikymui.

34. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą sūnui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kaip minėta, atsakovas išlaikymo vaikui pastaruoju metu nebeteikia, tai yra atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, jokia kita forma neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo.

35. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra vidutinio ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abi šalys turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 468 Eur atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo iš atsakovo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 234 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, ieškovė jo neįrodinėjo.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, nustatytus vaiko poreikius ir pateiktus įrodymus dėl sveikatos problemų, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių vaiko išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 500 Eur (iš kiekvieno tėvo po 250 Eur). Nustatytas reikalingo išlaikymo dydis vaikui mažintinas 70 Eur (savivaldybės skiriama parama) ir nustatytina, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 430 Eur, tai yra kiekvienas po 215 Eur. Tačiau nustačius, kad ieškovės pajamos yra tik 330 Eur ir 300 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamos, taip pat atsižvelgiant į iš ieškovės priteisto išlaikymo dydį (280 Eur), kurį atsakovas laikė reikalingu, tai yra įvertino tokio dydžio išlaikymo teikimo galimybes ir iš savo pusės, todėl atitinkamai atsakovo teikiamo išlaikymo dalis vaikui turėtų būti didesnė nei ieškovės, kadangi jos turtinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi.

38. Skirtingas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku, nedalyvauja vaiko gyvenime, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra be priteisto išlaikymo jokio kito atsakovo prisidėjimo prie vaiko poreikių tenkinimo nėra. Teismas pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad atsakovas nevykdo pareigos auklėti savo vaiką ir su juo bendrauti (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), ši pareiga perkelta tik ieškovei, nustatant išlaikymo dydį, manytina, kad atsakovui turėtų tekti didesnė materialinė našta dėl vaiko išlaikymo.

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas vaiko poreikiams turėtų ir galėtų skirti po 280 Eur, o ieškovės dalis atitinkamai sudarytų po 150 Eur. Teismo nuomone, 280 Eur suma atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, jog šalių vaikas kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 70 Eur išmoką, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti (vaikų poreikius iš dalies patenkina valstybė, ir jų nereikia tenkinti tėvams), yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, atitinka vaiko bei ginčo šalių teises ir interesus, turtinę padėtį.

40. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui K. Š. periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

42. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2021 m. gegužės mėn., kadangi atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų.

43. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

44. Atsakovo nuomonė šiuo klausimus nežinoma, duomenų, kad išlaikymas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikui buvo teikiamas, nepateikta. Todėl atsakovo sūnui K. išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo tada, kai vaikas pradėjo gyventi su ieškove, o atsakovas neprisidėjo ir nebevykdė savo kaip tėvo pareigos teikti išlaikymą.

45. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

46. Kaip jau teismas nustatė, ieškovė neįrodė jos prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio po 350 Eur. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nusprendė, kad išlaikymas vaikui priteistinas po 280 Eur. Iškėlus bylą teisme, laikinas išlaikymas vaikui taip pat yra priteistas po 280 Eur kas mėnesį. Duomenų, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo būtų prisidėjęs kita forma – vaikui skirtais rūbais, avalyne, kitais daiktais bei maistu, nėra. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui skaičiuojant po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 2021 m. gegužės mėn.

47. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sūnui iš ieškovės priteistas išlaikymas nutraukiamas nuo 2021 m. gegužės 1 d.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

48. 2021 m. liepos 1 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. Š. po 280 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Taip pat sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-550-998/2019, iš ieškovės nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo po 280 Eur kas mėnesį teikimas. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, naikintinos. Kitoje dalyje paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 100 Eur išlaidas ikiteisminei mediacijai apmokėti, todėl prašo iš atsakovo priteisti ½ šių išlaidų sumos.

50. Ieškovės ieškinys patenkintas 87 proc. (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, po 80 proc. patenkinti reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 448 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir žyminio mokesčio sumokėjimo.

51. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinas 76 Eur (280 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio ieškovė pateikiant ieškinį buvo atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 85 Eur žyminis mokestis, iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 161 Eur žyminio mokesčio.

52. Taip pat iš atsakovo priteistina dalis ieškovės patirtų išlaidų mediacijai apmokėti, kadangi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taikoma privalomoji mediacija. Pareiga kreiptis dėl neteisminės mediacijos nagrinėjamu atveju kilo abiems ginčo šalims, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti atsakovei pusę, t. y. 50 Eur, šių išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-714/2011, nustatytą nepilnamečio K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š., gyvenamąją vietą su motina – ieškove D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nuo 2021 m. gegužės 1 d. nutraukti 2019 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-998/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. Š. išieškojimą iš motinos D. Š.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki K. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio K. Š. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną – ieškovę D. Š.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei D. Š.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. Š.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2021 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Kitą nutarties dalį dėl išlaikymo išieškojimo iš D. Š. sustabdymo panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.