Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo V. Š. ir atsakovės D. Š. sūnus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-714/2011 nutraukė V. Š. ir D. Š. santuoką, nepilnamečio K. Š. gyvenamąją vietą nustatė su jo tėvu V. Š. bei priteisė iš D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Š. mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (101,37 Eur) kiekvieną mėnesį nuo 2011-04-01 iki K. Š. sueis pilnametystė.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 7 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 10 metų, jis lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai ir kt.), lanko būrelius, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad šiuo metu priteistos 101,37 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 101,37 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovas nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 597,00 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovas pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ieškovas nurodo, kad reikalinga 597,00 Eur suma, kurią sudaro 190,00 Eur maistas namie ir mokykloje, 120,00 Eur drabužiai, avalynė, 10,00 Eur transportas, 40,00 Eur sportas, užsiėmimai, 50,00 Eur pramogos, 30,00 Eur kanceliarinės prekės, 20,00 Eur higienos reikmenys, vaistai, vitaminai, 110,00 Eur būsto išlaidos, 7,00 Eur kirpykla, 20,00 Eur telefonas.

Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena nuomojamame 1 kambario bute, nuomos mokestis yra 150,00 Eur bei komunaliniai mokesčiai, ketina įsigyti nuosavą būstą. Taip pat teigė, jog šiai dienai vaikas lanko dailės būrelį, kurio kaina 3,00 Eur, planuoja lankyti imtynes, kaina taip pat 3,00 Eur. Vaikas turi sveikatos problemų (astma, alergija).

Vertinant ieškovo pateiktą vaiko poreikių lentelę, visų pirma pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 597,00 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė išlaikymą vaikui skiria reguliariai – 101,37 Eur per mėnesį. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas matyti, kad jos sudaro minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) (2018 m. MMA 400,00 Eur, 2019 m. MMA 555,00 Eur (430,00 Eur)), atskaičius mokesčius ieškovo mėnesinės pajamas 2018 m. sudarė 361,00 Eur, o nuo 2019 m. 394,00 Eur. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas turi kitą nepilnametį vaiką (R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)), kurios išlaikymui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nutartį skiria 150,00 Eur per mėnesį. Iš to pagrįstai darytina išvada, jog lentelėje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams akivaizdžiai viršija ieškovo galimybes skirti tokias lėšas ir jos neatitinka realių išlaidų skiriamų vaiko poreikiams.

Ieškovas vaiko išlaidų lentelėje nurodė, kad skiria 120,00 Eur per mėnesį drabužiams, avalynei. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas kiekvieną mėnesį perka vaikui rūbus bei avalynę už 120,00 Eur, kas per metus sudarytų 1440,00 Eur. Be to, ieškovas nenurodo, kokia apranga perkama kiekvieną mėnesį. Nors visuotinai žinoma, kad avalynės bei aprangos kainos šiuo metu Lietuvos rinkoje yra gana didelės, tačiau manytina, kad tokia suma (1440,00 Eur per metus) dešimtmečio vaiko aprangai yra neadekvati esamai situacijai, jo amžiui. Teismo vertinimu, 70,00 Eur suma per mėnesį yra pakankama vaiko avalynei bei drabužiams.

Ieškovo pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje taip pat nurodyta, kad išlaidos sportui bei užsiėmimams sudaro 40,00 Eur per mėnesį. Pastebėtina, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų šioms išlaidoms pagrįsti, o taip pat posėdyje nurodė, kad sūnus šiuo metu lanko dailės būrelį, kurio kaina 3,00 Eur, ir ketina lankyti imtynės, kurių kaina taip pat 3,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas kritiškai vertina ieškovo nurodomas 40,00 Eur išlaidas vaiko sportui bei užsiėmimams. Kadangi, kaip nurodė pats ieškovas, vaikas šiuo metu nėra iki galo apsisprendęs kokia papildoma veikla jį domintų, būreliai yra nuolat keičiami, darytina išvada, kad 20,00 Eur suma šiuo metu optimali papildomiems vaiko užsiėmimams.

Kritiškai teismas vertina ir atsakovo nurodytas išlaidas vaiko pramogoms. Nors ieškovas nurodė, kad kiekvieną savaitgalį vaikas eina į kiną, picerijas ar kitaip pramogauja, tačiau šias pramogas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Kita vertus, abejotina, ar būtinos tokios pramogos vaikui kiekvieną savaitgalį, todėl manytina, kad 20,00 Eur išlaidų suma pramogoms būtų pakankama tokio amžiaus vaikui.

Ieškovas prie išlaidų vaiko poreikiams nurodė, kad 110,00 Eur sudaro būsto išlaidos. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad nuomojasi butą, kurio nuoma kainuoja 150,00 Eur ir komunaliniai mokesčiai. Duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, ieškovas nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuosavo būsto neturi, tikėtina, kad šeima nuomojasi butą. Įvertinus ieškovo nurodytas išlaidas už būsto nuomą bei visuotinai žinomas komunalinių mokesčių kainas, laikytina, jog nurodoma 110,00 Eur būsto išlaidų suma yra pagrįsta.

Įvertinęs kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Taigi teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 500,00 Eur (190,00 Eur maistas namie ir mokykloje, 70,00 Eur drabužiai, avalynė, 10,00 Eur transportas, 20,00 Eur sportas, užsiėmimai, 20,00 Eur pramogos, 30,00 Eur kanceliarinės prekės, 20,00 Eur higienos reikmenys, vaistai, vitaminai, 110,00 būsto išlaidos, 7,00 Eur kirpykla, 20,00 Eur telefonas) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų metalinių korpusų surinkėju, jo gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro minimalų mėnesinį atlyginimą (2018 m. – 361,00 Eur, 2019 m. – 394,00 Eur). Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Gyvena nuomojame bute. Taip pat turi kitą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui per mėnesį skiria 150,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, apie atsakovės gaunamas pajamas Lietuvoje, nėra. Ieškovo teigimu, atsakovė dirba užsienyje. Duomenų apie užsienyje atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima sutikti su ieškovo teiginiais, kad jo turtinė padėtis yra sunkesnė negu atsakovės (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovui gyvenant kartu su vaiku, jam ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jam tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas turi kitą išlaikytinį – nepilnametę dukrą, kas taip pat sunkina jo materialinę padėtį.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovė turi prisidėti išlaikant vaiką didesne dalimi nei ieškovas. Todėl, konstatavus, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500,00 Eur suma, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 280,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš dalies (80 proc.) tenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės priteistinas 76,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-714/2011 priteistą išlaikymo dydį iš D. Š. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., iš atsakovės D. Š. priteisti sūnui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės D. Š. 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.