Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų V. K. ir P. N. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. K., G. V. ir J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys V. K., P. N., R. V., D. Š., L. L., R. L., bei pagal V. K. ir P. N. priešieškinį ieškovams Z. K., G. V. ir J. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. V., D. Š., L. L., R. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Siekiant išvengti ginčų naudojantis žemės sklypu, jie kreipėsi į specialistus dėl Žemės sklypo padalinimo plano parengimo. UAB „Agrometra“ matininke R. J. parengė Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), su kuriuo bendraturčiai ir naudotojai buvo supažindinti, eilę kartų buvo daryti plano pataisymai, siekiant suderinti visų šalių tarpusavio interesus. Žemės sklypo naudotojai V. K. ir P. N. buvo pasirašę ankstesnį, t. y. 2021 m. sausio 12 d. UAB „Agrometra“ matininkės R. J. parengtą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), kuris buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui patikrinimui ir šio skyriaus vedėjas tokį planą suderino. Vėliau paaiškėjo, kad Žemės sklypo pasidalinimo plane padaryta netikslumų, kuriuos ištaisius, matininkė 2021 m. rugsėjo 16 d. parengė galutinį Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²). Šį planą savo parašais patvirtino bendraturčiai Z. K., J. T., R. V., G. V. ir jo sutuoktinė R. V. bei valstybinės žemės naudotojai D. Š., L. L. ir R. L.. Šis planas 2022 m. sausio 24 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėju. V. K. ir P. N. šį planą pasirašyti atsisakė. Jiems buvo išsiųstas prašymas dėl žemės sklypo pasidalinimo plano ir notarinės naudojimosi žemės sklypu sutarties patvirtinimo. Jų nuomone, 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planas yra parengtas atsižvelgiant tiek į turimų sklypų plotus, tiek į susiklosčiusią sklypo dalių naudojimosi tvarką, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus bei į tą aplinkybę, kad turi būti nustatoma ir bendrai valdomo sklypo dalis, skirta praėjimui, privažiavimui prie namo ir panašiai. Tokiu būdu visos šalys, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys R. V., D. Š., L. L. ir R. L. pasirašydami 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planą, patvirtino jo pagrįstumą bei atitikimą faktiškai valdomoms Žemės sklypo dalims. Pasirašyti 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo valdymo planą buvo pasiūlyta ir V. K. bei P. N., kurie nuomos teise valdo dalį Žemės sklypo, tačiau jie šiam planui nepritarė, jokių konkrečių priežasčių, dėl ko nepritaria parengtam 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planui, nenurodė. Jie ne kartą siūlė šiems asmenims įvairius žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantus, kurie būtų tinkami visoms šalims, išnaudojo visas galimybes, siekiant priimti visoms šalims tinkamą sprendimą taikiu būdu, tačiau V. K. ir P. N. atsisako pasirašyti sudarytą 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planą, savo sklypo pasidalinimo variantų nepateikė, todėl prašo teismo patvirtinti jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą. Neprieštarauja dėl V. K. ir P. N. atsisakymo priešieškinio ir kad ši bylos dalis būtų nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinius skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 7 d., tretieji asmenys V. K. ir P. N. savo priešieškinį palaikė, tačiau baigiamųjų kalbų metu priešieškinio atsisakė. Ieškovai ir Nacionalinė žemės tarnyba į priešieškinį buvo pateikę atsiliepimus. Skirtingų atsiliepimų rengimas, į 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. priešieškinius, lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas ieškovams. Bylos iškėlimą teisme nulėmė būtent trečiųjų asmenų V. K. ir P. N. veiksmai, o jų elgesys proceso metu (priešieškinio padavimas ir jo atsisakymas) - ženklų išlaidų padidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš trečiųjų asmenų priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

14. Tretieji asmenys V. K. ir P. N. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jų priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neskundžiama.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

16. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

17. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

18. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

19. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Minėta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (priešieškinį).

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovų ieškinį atsakovams V. K. ir P. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnybos civilinėje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog V. K. ir P. N. nebuvo ginčo žemės sklypo bendrasavininkai, o tik sklypo nuomotojai, jų procesinė padėtis buvo pakeistas į trečiųjų asmenų. Tretieji asmenys V. K. ir P. N. 2023 m. rugpjūčio 17 d. (teisme gauta 2023 m. rugpjūčio 21 d.) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė naudojimosi tvarką nustatyti pagal jų parengtą planą, todėl kiti dalyvaujantys byloje asmenys pateikė atsiliepimus į pareikštą priešieškinį. Tretieji asmenys priešieškinio atsisakė baigiamųjų kalbų metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimus nutraukė. Iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų matyti, jog su ieškovų ieškinio reikalavimais atsakovė sutiko, pritarė ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovai kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., kurio bendras plotas 0,3258 ha, naudojimosi tvarkos pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Agrometra“ matininkės R. J. sudarytą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500, 2022 m. sausio 24 d. suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriumi patvirtinimo. Atsakovė su ieškiniu sutiko. Tretieji asmenys V. K. ir P. N. atsisakė pasirašyti naudojimosi tvarkos planą. Taigi, ieškovų elgesys atitinka apdairių ir rūpestingų asmenų elgesį, nes, besikreipdami į teismą, jie nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesys taip pat atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį. Tuo atveju, jeigu tretieji asmenys V. K. ir P. N. dar iki teisminio proceso inicijavimo, būdami žemės nuomininkais, būtų suderinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovams nekiltų poreikio kreiptis į teismą su ieškiniu, nes atsakovė siūlomai ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkai pritarė.

22. Atsižvelgęs į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovai inicijavo teisminį procesą, trečiųjų asmenų procesinį elgesį, reiškiant priešieškinį, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingi tretieji asmenys V. K. ir P. N., todėl jiems tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiai ieškovei Z. K..

23. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

24. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo ir 2023 m. liepos 20 d. sprendimo nustatyta, kad trečiajam asmeniui P. N. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir nurodyta, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. liepos 20 d. sprendimo nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. K. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir nurodyta, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.

25. Esant tokioms aplinkybėms, kad tretieji asmenys iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu buvo (ir toliau yra) atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybei iš trečiųjų asmenų V. K. ir P. N. priteisė po 87,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26. Pažymėtina, kad kaip nurodyta anksčiau, CPK 93 straipsnio 1 dalies reglamentavimas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi nors tretieji asmenys V. K. ir P. N. ir buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tarp jų ir žyminis mokestis, pagrįstai iš trečiųjų asmenų priteistas ieškovės Z. K. naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo kaip iš dalies patenkinto. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai apeliaciniame skunde iškėlė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustačius, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš trečiųjų asmenų priteistos nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tačiau patikslintina Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei iš jos pašalinant dalį, kuria valstybei iš trečiųjų asmenų V. K. ir P. N. priteistos po 87,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Trečiųjų asmenų apeliacinius skundus atmetus, trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi 326–331 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš trečiojo asmens V. K. ieškovės Z. K. naudai 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš trečiojo asmens P. N. ieškovės Z. K. naudai 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“