Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Z. K., jos atstovei advokato padėjėjai D. T., ieškovei J. T., jos atstovui advokatui L. Z., atsakovės atstovei I. V., tretiesiems asmenims V. K., P. N., jų atstovui advokatui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. K., G. V. ir J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys V. K., P. N., R. V., D. Š., L. L., R. L., bei pagal V. K. ir P. N. priešieškinį ieškovams Z. K., G. V. ir J. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. V., D. Š., L. L., R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko ieškovas G. V., tretieji asmenys R. V., D. Š., L. L., R. L., apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Siekiant išvengti ginčų naudojantis žemės sklypu, jie kreipėsi į specialistus dėl Žemės sklypo padalinimo plano parengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininke R. J. parengė Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), su kuriuo bendraturčiai ir naudotojai buvo supažindinti, eilę kartų buvo daryti plano pataisymai, siekiant suderinti visų šalių tarpusavio interesus. Žemės sklypo naudotojai V. K. ir P. N. buvo pasirašę ankstesnį, t. y. 2021-01-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. parengtą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), kuris buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui patikrinimui ir šio skyriaus vedėjas tokį planą suderino. Vėliau paaiškėjo, kad Žemės sklypo pasidalinimo plane padaryta netikslumų, kuriuos ištaisius, matininkė 2021 m. rugsėjo 16 d. parengė galutinį Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²). Šį planą savo parašais patvirtino bendraturčiai Z. K., J. T., R. V., G. V. ir jo sutuoktinė R. V. bei valstybinės žemės naudotojai D. Š., L. L. ir R. L.. Šis planas 2022 m. sausio 24 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. V. K. ir P. N. šį planą pasirašyti atsisakė. Jiems buvo išsiųstas prašymas dėl žemės sklypo pasidalinimo plano ir notarinės naudojimosi žemės sklypu sutarties patvirtinimo. Jų nuomone, 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planas yra parengtas atsižvelgiant tiek į turimų sklypų plotus, tiek į susiklosčiusią sklypo dalių naudojimosi tvarką, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus bei į tą aplinkybę, kad turi būti nustatoma ir bendrai valdomo sklypo dalis, skirta praėjimui, privažiavimui prie namo ir panašiai. Tokiu būdu visos šalys, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys R. V., D. Š., L. L. ir R. L. pasirašydami 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planą, patvirtino jo pagrįstumą bei atitikimą faktiškai valdomoms Žemės sklypo dalims. Pasirašyti 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo valdymo planą buvo pasiūlyta ir V. K. bei P. N., kurie nuomos teise valdo dalį Žemės sklypo, tačiau jie šiam planui nepritarė, jokių konkrečių priežasčių, dėl ko nepritaria parengtam 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planui, nenurodė. Jie ne kartą siūlė šiems asmenims įvairius žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantus, kurie būtų tinkami visoms šalims, išnaudojo visas galimybes, siekiant priimti visoms šalims tinkamą sprendimą taikiu būdu, tačiau V. K. ir P. N. atsisako pasirašyti sudarytą 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planą, savo sklypo pasidalinimo variantų nepateikė, todėl prašo teismo patvirtinti jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą. Neprieštarauja dėl V. K. ir P. N. atsisakymo priešieškinio ir kad byla šioje dalyje būtų nutraukta.

Nacionalinė žemės tarnyba kaip sklypo dalies patikėtinė, turi užtikrinti įstatymais ginamas valstybinės žemės naudotojų teises. Žemės sklype esančių statinių savininkai, net ir nebūdami žemės sklypo savininkais, yra suinteresuoti, kad nustatomos daiktinės teisės, naudojamame sklype atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus. Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas neturi pažeisti įstatymais ginamų statinių savininko teisių. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi nuomonės, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti patogi ne tik ieškovams, bet ir valstybinės žemės naudotojams ir užtikrinti jiems galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį ir gauti maksimalią naudą. Todėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi būti subalansuota tiek ieškovų, tiek sklypo naudotojo interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad sklypo naudotojo teisės nustatant tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nacionalinė žemės tarnyba negali objektyviai įvertinti naudojimosi tvarkos racionalumo ir patogumo nebūdama sklypo naudotoja, tačiau mano, kad jos patvirtintas planas atitinka keliamus reikalavimus. Neprieštarauja dėl V. K. ir P. N. atsisakymo priešieškinio ir kad byla šioje dalyje būtų nutraukta.

Tretieji asmenys V. K. ir P. N. su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad ieškovų pateiktas tvirtinti planas jų netenkina. Iš esmės su planu jie sutinka, tačiau pageidauja šiek tiek kitokių G. V. ir Z. K. sklypų ribų. Tai, kaip jie norėtų naudotis sklypu, nurodė pateikdami 2023-07-01 matininko K. Č. parengtą planą. Esminis momentas yra tas, kad pagal jų siūlomą planą, jų abiejų butų langai patektų į jų sklypus. Pagal ieškovų siūlomą planą šie langai patenka atitinkamai į G. V. ir Z. K. sklypus, kas jiems sudarytų nepatogumus. V. K. be to, būtų nepatogus įėjimas į butą, nes tas praėjimas pakankamai siauras. Savo priešieškinio atsisako, prašo šioje dalyje bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos dalyviai valdo butus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prie namo bei po namu yra suformuotas 0,3258 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieškovui G. V. nuosavybės teise priklauso 67/1629 dalys; ieškovei Z. K. nuosavybės teise priklauso 721/3258 dalis; ieškovei J. T. nuosavybės teise priklauso 64/543 dalys; trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso 125/3258 dalys; atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 947/1629 dalys. Be to, nuomos teise naudojasi tretieji asmenys V. K., P. N., D. Š., L. L. ir R. L.. Naudojimasis šiuo žemės sklypu nėra nustatytas, gyventojai yra pasiskirstę atskiras dalis pagal natūraliai nusistovėjusią tvarką. Siekdami įforminti kiekvieno iš jų faktiškai naudojamą sklypo dalį, jie kreipėsi į specialistus dėl Žemės sklypo padalinimo plano parengimo. Pagal bylos dalyvių paaiškinimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė R. J. parengė Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), su kuriuo bendraturčiai ir naudotojai buvo supažindinti, daug kartų buvo daryti plano pataisymai siekiant suderinti visų šalių tarpusavio interesus. Žemės sklypo naudotojai V. K. ir P. N. buvo pasirašę pirminį, t. y. 2021-01-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. parengtą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²), kuris buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui patikrinimui ir šio skyriaus vedėjas tokį planą suderino. Vėliau paaiškėjo, kad šis sklypo pasidalinimo planas paruoštas su netikslumais, todėl ištaisius juos, matininkė 2021 m. rugsėjo 16 d. parengė galutinį Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500 (Žemės sklypo plotas 3258 m²). Šį planą savo parašais patvirtino bendraturčiai Z. K., J. T., R. V., G. V. ir jo sutuoktinė R. V. bei valstybinės žemės naudotojai D. Š., L. L. ir R. L.. Šis planas 2022 m. sausio 24 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. V. K. ir P. N. šį planą pasirašyti atsisakė. Jiems buvo išsiųstas prašymas dėl žemės sklypo pasidalinimo plano ir notarinės naudojimosi žemės sklypu sutarties patvirtinimo. Ieškovų nuomone, 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planas yra parengtas atsižvelgiant tiek į turimų sklypų plotus, tiek į susiklosčiusią sklypo dalių naudojimosi tvarką, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus bei į tą aplinkybę, kad turi būti nustatoma ir bendrai valdomo sklypo dalis, skirta praėjimui, privažiavimui prie namo ir panašiai. Tokiu būdu visos šalys, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys R. V., D. Š., L. L. ir R. L. pasirašydami 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planą, patvirtino jo pagrįstumą bei atitikimą faktiškai valdomoms Žemės sklypo dalims. Pasirašyti 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo valdymo planą buvo pasiūlyta ir V. K. bei P. N., kurie nuomos teise valdo dalį Žemės sklypo, tačiau jie šiam planui nepritarė, jokių konkrečių priežasčių, dėl ko nepritaria parengtam 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo pasidalinimo planui, nenurodė. Kaip matyti iš ieškovų paaiškinimo, jie ne kartą siūlė šiems asmenims įvairius žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantus, kurie būtų tinkami visoms šalims, išnaudojo visas galimybes, siekiant priimti visoms šalims tinkamą sprendimą taikiu būdu, tačiau V. K. ir P. N. atsisakė pasirašyti sudarytą 2021 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo pasidalinimo planą, todėl prašo teismo šį planą patvirtinti.

Nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš tikrųjų V. K. ir P. N. nesutinka su ieškovų parengtu ir pasiūlytu tvirtinti sklypo naudojimosi tvarka iš esmės dėl dviejų priežasčių – abiejų jų butų langai patenka ne į jiems priskiriamų sklypo dalių ribas, ir antra – pernelyg siauras praėjimas patekti į namą. Su šiais trečiųjų asmenų argumentais negalima sutikti. Iš plano matyti, kad minėti butų langai patenka į kaimynams priskirtų sklypo dalių ribas minimaliai, iš esmės langai sutampa su sklypų ribomis. Vertinant šią situaciją manytina, kad tai yra nereikšminga aplinkybė. Taip pat laikytina nepagrįstas V. K. teiginys, kad yra suplanuotas pernelyg siauras praėjimas patekti į namą. Kaip matyti, visi naudotojai su tokio praėjimo suplanavimu sutinka, atm neprieštaravo ir NŽT atstovas.

Iš V. K. ir P. N. pateikto teismui plano matyti, kad ieškovo G. V. sklypas sudalytas į kelias dalis, kas aiškiai šiam naudotojui nepatogu ir visiškai nepriimtina. Taip pat akivaizdžiai nepatogus naudojimasis būtų ir ieškovei Z. K.. Todėl vertinant ieškovų pateiktą tvirtinti planą ir V. K. ir P. N. planą galima teigti, kad ieškovų planas geriausiai atitinka visų bendraturčių ir naudotojų interesus, tam pritarė ir NŽT atstovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta naudojamo sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Ieškovų pateiktas tvirtinti sklypo planas atitinka šiuos reikalavimus.

Pagal teismų praktiką, bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas - šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus galima konstatuoti, kad šio ginčo atveju ieškovai įrodė, jog jų pateiktas planas geriausiai atitinka visų žemės sklypo naudotojų interesus, todėl turi būti patvirtintas.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Civilio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys V. K. ir P. N. posėdžio metu pareiškė, kad jie atsisako priešieškinio. Bylos dalyviai neprieštarauja dėl V. K. ir P. N. atsisakymo priešieškinio, todėl toks prašymas turi būti patenkintas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2023-07-31 teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki šios bylos išnagrinėjimo uždrausta atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, perleisti/parduoti P. N., gim. (duomenys neskelbtini), išnuomotą pagal 2020­02­20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)0,0248 ha dydžio sklypo dalį ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išnuomotą pagal 2021­09­21 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0152 ha dydžio dalį (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal CPK 150 str. 3 d. jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Taigi, šiuo atveju pritaikytas draudimas paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Išsprendus bylą iš esmės, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu, jo neginčijo, todėl nesant ginčo tarp šalių, bylos apskritai galėjo nebūti. Tačiau ginčą iškėlė tretieji asmenys V. K. ir P. N.. Patenkinus ieškinį nustačius, kad ieškinys pagrįstas, iš trečiųjų asmenų V. K. ir P. N., ginčijusių ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ir nebandžiusių konstruktyviai spręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovų naudai priteistinas 88 Eur žyminis mokestis ir 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kaip matyti iš bylos, ir žyminį mokestį, ir advokato pagalbą apmokėjo ieškovė Z. K., todėl jai šios išlaidos ir priteistinos. Nagrinėjimo teisme metu susidarė 175,96 Eur pašto išlaidų, kurios turi būti priteistos iš minėtų trečiųjų asmenų valstybės naudai. Šios sumos priteistinos iš trečiųjų asmenų lygiomis dalimis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi ir ieškovams, ir tretiesiems asmenims V. K. ir P. N. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 293-294 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 0,3258 ha, naudojimosi tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. sudarytą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500, 2022 m. sausio 24 d. suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriumi.

Priimti V. K. ir P. N. atsisakymą priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukti.

2023-07-31 teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki šio sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. N., gim. (duomenys neskelbtini), Z. K. naudai po 44 Eur žyminio mokesčio ir po 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. N., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 87,48 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.