- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1802-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00220-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- T. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1970-470/2020 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės E. R. 23 034,14 Eur grąžinto kredito ir kitų įmokų, 5 742,87 Eur palūkanų už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolių įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog šalių santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, taip pat buvo padalintas bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas. Teismai pripažino, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., abi šalys yra bendraskolės ir solidariai atsakingos kreditoriams nuo 2009 m. gegužės 5 d. pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. BKS/14/1126 ir 2009 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 09-035829-FA. Pagal 2009 m. gegužės 4 d. kredito sutartį su „Swedbank“, AB gautas kreditas buvo panaudotas gyvenamajam namui (butui) su jam priklausančia dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 144 810,01 Eur vertės įsigyti. Nuo 2009 m. gegužės 5 d. bankui kreditą mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė, tačiau šalys sumokėjo skirtingas sumas kreditui ir su juo susijusioms įmokoms dengti. Šalims buvo privaloma sumokėti po 59 783,44 Eur grąžintino kredito ir su juo susijusių įmokų. Ieškovas sumokėjo 52 925,86 Eur, o atsakovė tik 6 857,58 Eur. Šalys privalėjo padengti pusę likusių kredito sumos įmokų ir įmokų nuo 2009 m. gegužės 5 d., t. y. po 29 891,72 Eur. Atsakovė nesumokėjo bankui 23 034,14 Eur, šią sumą buvo priverstas sumokėti ieškovas. 2018 m. gegužės 14 d. šalys butą ir kitus statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė už 114 250 Eur. Visa gauta suma buvo skirta pagal 2009 m. gegužės 4 d. kredito sutartį mokėtinų sumų dengimui. Šalių pareigos pagal šią kredito sutartį pasibaigė. Įvykdžius kredito sutartį, ieškovas įgijo teisę prašyti priteisti iš atsakovės 23 034,14 Eur nesumokėto kredito ir su juo susijusių įmokų, kurias atsakovė, kaip bendraskolė, privalėjo sumokėti.
3. Atsakovė E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, jog skolos ieškovui neturi. Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. spalio 1 d. pagal paskolos sutartį bankui ji yra sumokėjusi mažiausiai 7 818,21 Eur, T. K. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. į sąskaitą pervedė 14 808 Eur, vykdydama asmeninius T. K. įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo žemės mokesčius sumoje 2 143,78 Eur. T. K. naudai yra pervedusi daugiau, nei 24 769,99 Eur, nes, gyvendama santuokoje, buvo įsitikinusi, kad 2009 m. gegužės 5 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jie vedė bendrą ūkį, todėl finansiškai rėmė žemės ūkio veiklą, nereikalaudama sutartinių įsipareigojimų. Santuokos nutraukimo byloje teismas neišsprendė daugybės su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, neįvertino prievolių pobūdžio ir neįskaitė jos atliktų mokėjimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės E. R. ieškovui T. K. regreso tvarka 23 034,14 Eur kredito ir kitų su kreditu susijusių įmokų mokėjimo, 767,80 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (23 801,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 396,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje nustatyta šalims reikšminga aplinkybė dėl šalių gyvenimo skyrium nuo 2009 m. gegužės 5 d., dėl ko santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., kas reiškia, kad po šios datos įgytas turtas ir prievolės laikytinos šalių asmeniniais įsipareigojimais.
7. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, kaip bendraturčiai, bendra valia pardavė banko kredituojamą būstą (duomenys neskelbtini) ir, nors nei tarpiniai skolos mokėjimo terminai, nei galutinis paskolos grąžinimo terminas prievolės įvykdymui nebuvo suėję, visą gautą piniginę sumą panaudojo paskolai Swedbank, AB padengti. Šios aplinkybės patvirtina tarp šalių buvus bendrą valią ir bendrą sutarimą dėl priešlaikinio paskolos ir visų su ja susietų mokėjimų, tame tarpe ir baudos už priešlaikinį paskolos grąžinimą, mokėjimo, todėl byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovės atsakomybės prieš solidarųjį skolininką, įvykdžius paskolinę prievolę, kai nėra suėjęs galutinis paskolos grąžinimo terminas.
8. Nustatyta, kad skolinio įsipareigojimo bankui momentu bendraskolių prievolės dydis buvo 179.131,40 Eur, kas neginčijamai įrodyta 2019 m. balandžio 12 d. Swedbank, AB raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad visi įsipareigojimai pagal 2009 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 09-035829-Fa įvykdyti 2018 m. gegužės 25 d., pagal sutartį nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. bankui viso sumokėta 179 131,40 Eur, iš jų: T. K. sumokėjo 63,668,64 Eur, B. K. – 1 212 76 Eur, B. E. –92 400,00 Eur, D. E. – 21 850,00 Eur. Pastarieji du asmenys yra minėto buto (duomenys neskelbtini) pirkėjai, bendra jų už įsigytą butą sumokėta suma, padengianti šalių skolos dalį Swedbank, AB sudaro 114 250 Eur.
9. Nors ieškovas pateikė savo įmokų paskaičiavimo lentelę ir ja rėmėsi, tačiau teismas remiasi minėtais Swedbank, AB duomenimis, kadangi juose atsispindi tikrasis prievolės įvykdymo dieną – 2018 m. gegužės 25 d. susidariusio skolinio įsipareigojimo dydis bei mokėtojai. Prievolės bankui įvykdymo momentu, t. y. 2018 m. gegužės 25 d., jos dydis sudarė 179 131,40 Eur. Iš jų atėmus buto pirkėjų E. sumokėtas 114 250 Eur lėšas ir B. K. 1 212,76 Eur sumokėtas lėšas matyti, kad šalims, kaip bendraskoliams, tenkanti, sudaro 63 668,64 Eur. Taigi, kiekvienai iš šalių tenkanti kredito dalis yra 31 834,32 Eur (63 668,64 : 2 = 31 834,32). Iš banko pateiktos informacijos matyti, kad bankas neturi duomenų, jog nors kuri paskolos dalis buvo mokėta E. R..
10. Ieškinio sumos dydis yra mažesnis, nei 1/2 solidariam skolininkui tenkanti mokėti dalis pagal banko pateiktą informaciją, tačiau, esant ieškovo reikalavimui dėl 23 034,14 Eur, teismas sprendė reikalavimą ieškinio ribose.
11. Šalys paaiškino ir iš bylos medžiagos matyti, kad Swedbank, AB skolą pagal kredito sutartį Nr. 09-035829-FA periodiškai nurašydavo nuo skolininko T. K. vardu specialiai šiame banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad ji įvykdė pareigą bankui, sumokėdama 1/2 jai tenkančios paskolos dalies, lėšas pervesdama į minėtą ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą. Tokie atsakovės teiginiai iš dalies patvirtinti rašytiniu įrodymu - jos asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB išrašu, iš kurio matyti, kad į ieškovo T. K. sąskaitą pervestos piniginės lėšos, mokėjimo nurodyme nurodant paskirtį „įmoka 50 sutartis 09-035829-FA“. Pagal išrašą E. R. (išraše – K.) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 7 d. bankiniais pavedimais yra pervedusi 7 818,21 Eur. Tačiau ne visa 7 818,21 Eur suma buvo įskaityta, kaip paskolos Swedbank, AB, dengimas, nes dalis lėšų buvo panaudota valiutos keitimo operacijoms, konversijai, kas matoma iš įrašų minėtame sąskaitos išraše. T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys patvirtina, kad E. R. į jo sąskaitą įnešė 6 857,58 Eur (įrašas eilutėje „Kredito apyvarta“), šie įnašai panaudoti paskolos padengimui. Todėl E. R. indėlis, grąžinant banko paskolą, sudaro 6 857,58 Eur. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad lėšos, kurias atsakovė pervesdavo ieškovui iš savo bankinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke, turėjo savo tikslinę paskirtį ir buvo skirtos kitiems tikslams, pvz., žemės mokesčiui mokėti, o įrodymų, kad šiuos mokėjimus reikėtų vertinti kitaip, nei nurodyta pavedimų paskirtyje, nepateikta. Ieškovo reikalavimas dėl skolos dydžio yra įrodytas, todėl tenkintinas.
12. Atsakovė yra fizinis asmuo, todėl, nesant sutartimi nustatytų delspinigių, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. 179 131,40 Eur skolinis įsipareigojimas, kurį sudaro paskolos likutis su visais lydinčiais mokėjimais, Swedbank, AB pilnai padengtas 2018 m. gegužės 25 d., todėl ieškovas būtent nuo šios dienos įgijo teisę į kompensacinių palūkanų reikalavimą, nes tik nuo šio momento įgijo teisę reikalauti skolos mokėjimo regreso tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į teismą diena yra 2019 m. vasario 8 d., taigi, palūkanos skaičiuotinos už 8 mėnesius, jų dydis sudaro 767,80 Eur (metinės palūkanos sudaro 1 151,70 Eur, vieno mėnesio – 95,98, aštuonių mėnesių – 767,80).
13. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 83 proc. Tokiu būdu proporcinga tenkintų reikalavimų dalis sudaro 1 396,89 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė E. R. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos. Teismas formaliai, vadovaudamasis vien ieškovo teiginiais, sprendė tik tai, kas ir kokia dalimi yra pervedęs lėšų bankui ir tik tuo remdamasis pripažino, kad atsakovė ieškovui skolinga 23 034,14 Eur. Teismas į bylą pateiktus duomenis ir atsakovės paaiškinimus vertino jų visiškai nesiedamas su tarp šalių kilusiu ginču. Teismas akivaizdžiai santuokos iširimo faktą nuo 2009 m. gegužės 5 d. taiko tik ieškovo atžvilgiu, tuo tarpu atsakovės atžvilgiu jau po 2009 m. gegužės 5 d. bendroje sumoje sumokėtą 16 951,78 Eur sumą nepagrįstai laiko kaip santuokos tikslams sumokėtas lėšas. Teismas, vertinęs, kad šalių santuoka laikoma iširusia nuo 2009 m. gegužės 5 d., visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu ir dėl ko atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. pervedė iš viso ieškovui 14 808 Eur ir nuo 2009 iki 2014 metų mokėjo žemės mokestį – 2 143,78 Eur. Teismas visiškai nesiaiškino, kur ir kaip šias 14 808 Eur asmeniškai gautas lėšas ieškovas panaudojo. Teismas taip pat nesiaiškino, iš kokių pajamų ieškovas dengė paskolą kreditoriui, jeigu laikyti, kad atsakovės ieškovui pervestos 14 808 Eur lėšos nebuvo skirtos paskolos dengimui, ar jis turėjo galimybę realiai turėti tokias lėšas. Nesiaiškino pinigų judėjimo srautų banko sąskaitose. Teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, nors esant pateiktiems įrodymams, atsakovės pozicijai, kad tai yra lėšos, kuriomis ji dengė būtent šalių paskolą kreditoriui, turėjo šiuos duomenis vertinti visų įrodymų kontekste. Atsakovė laikė, kad šalių santuoka iširo nuo 2014 metų pabaigos. Pervedimais laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė E. R. (K.), būdama įsitikinusi, kad veda bendrą ūkį, T. K. viso pervedė 14 808 Eur, t. y. iš E. R. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). E. R. nuo 2009 metų taip pat mokėjo žemės mokesčius už žemės sklypus, kurie vėliau teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pripažinti asmenine T. K. nuosavybe. Laikydama, kad veda bendrą šeimos ūkį, E. R. už T. K. sumokėjo žemės mokesčius bendroje 2 143,78 Eur sumoje. Jokių prievolių ieškovui tuo metu atsakovė neturėjo, todėl pervedinėti lėšas, apmokėti ieškovo asmeninius įsipareigojimus (žemės mokesčius), atsakovė jokios pareigos neturėjo.
Atsiliepimas
16. Ieškovas T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai ir pagrįstai pripažino ieškinį pagrįstu, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantė nesąžiningai nurodė faktines aplinkybes ir piktnaudžiauja teise. Vienintelė priežastis, dėl ko ieškovas buvo priverstas sutartines prievoles tiek savo, tiek apeliantės vardu vykdyti vienas, buvo tai, kad ieškovo tėvai tapo laiduotojais, sudarant kredito sutartį. Apeliantė apeliaciniu skundu siekia revizuoti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kadangi visos šios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir vertinamos santuokos nutraukimo byloje. Teismai pripažino, kad abi šalys yra bendraskoliai ir solidariai atsakingi prieš kreditorius nuo 2009 m. gegužės 5 d. Klausimas dėl bendro ūkio vedimo ir jo sukeltos pasekmės yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie yra galiojantys, todėl ginčo šalims turi įstatymo galią, o siekis juos revizuoti prieštarauja teismų sprendimų privalomumo principui. Apeliaciniame skunde nurodyti prašymai nustatyti, kad apeliantė kitais būdais yra įvykdžiusi asmeninę prievolę mokėti grąžintinos paskolos dalis ir susijusių įmokų dalį, prieštarauja jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarčiai. Byloje esantys atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2009 m. gegužės 5 d., grąžindami kreditą ir su juo susijusias įmokas, bankui mokėjo tiek ieškovas, tiek apeliantė, tačiau šalys sumokėjo skirtingas sumas. Apeliantė nesumokėjo bankui 23 034,14 Eur, o šią sumą buvo priverstas sumokėti ieškovas. Iš pervestų į ieškovo sąskaitą 14 808 Eur ieškovas neturėjo visiškai jokios naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.
19. Byloje kilo ginčas tarp bendraskolių dėl tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją pareigą kreditoriui.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir apeliantės santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Teismo sprendimu nutraukiant santuoką taip pat buvo padalintas santuokoje šalių įgytas turtas ir pasisakyta dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl automobilio VOLVO C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į dalintino turto masę ir jo priteisimo E. R., valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Minėtais teismo sprendimais pripažinta, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., taip pat šalims buvo priteista po ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jam priklausančia 689/1201 dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2008 m. lapkričio 11d. pagal „Swedbank“ AB 2009 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 09-035829-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl 144 810 Eur kredito suteikimo. Po santuokos nutraukimo šalių prievolė Swedbank, AB nebuvo modifikuota, šalys paliktos solidariais bendraskoliais dėl šio turto įsigijimo iki visų prievolių įvykdymo. Šalys 2018 m. gegužės 14 d. už banko paskolą įsigytą butą (duomenys neskelbtini) pardavė už 114 250 Eur. Visa gauta suma panaudota kredito pagal 2009 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. 09-035829-Fa grąžinimui. Iš Swedbank, AB pateiktos informacijos nustatyta, kad visas kreditas galutinai grąžintas 2018 m. gegužės 25 d., iš viso sumokant 179 131,40 Eur.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisę reikalauti 23 034,14 Eur grąžinto kredito sumos ir kompensacinių palūkanų ieškovas įgijo, kai įvykdė solidarią jo ir atsakovės prievolę kreditorei Swedbank, AB, o apeliantės po 2009 m. gegužės 5 d. pervestos lėšos ieškovui buvo skirtos kitiems tikslams.
22. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes ji laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 14 808 Eur, bei sumokėjo 2 143,78 Eur žyminio mokesčio, kurie buvo panaudoti paskolos grąžinimui. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
23. Iš byloje pateiktų teismų procesinių dokumentų – Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutarties – matyti, jog (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) už būsto paskolą pagal kredito sutartį Nr.333 105/93-53-79 iš (duomenys neskelbtini), buvo įgytas gyvenamasis namas. Teismai konstatavo, jog po 2009 m. gegužės mėn. T. K. išvykus gyventi į Lietuvą, E. R. liko gyventi name, kurį buvo ketinama įsigyti panaudojant finansinės įstaigos suteiktą paskolą, todėl vykdydama atsakovo prisiimtas prievoles, t. y. mokėdama įmokas už suteiktą finansinės įstaigos paslaugą, užsitikrino pragyvenimą būste ir šių įmokų mokėjimas atitiko išimtinai jos asmeninius poreikius (Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutarties 32 p.).
24. Iš pateikto ieškovo T. K. sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kurie apeliantės pavedimai buvo skirti paskolos grąžinimui, kurie kitiems mokėjimams: pvz. 2009 m. gegužės 29 d. – 3 000,50 Eur sumai, 2010 m. sausio 29 d. 353 Eur sumai, t. t. pagal nurodytą mokėjimo paskirtį, tikėtina, buvo skirti (duomenys neskelbtini) (namas (duomenys neskelbtini)) mokėjimams. Apeliantės nurodomos tariamai į ieškovo sąskaitą 2009 m. gegužės 29 d. pervestos 300,50 Eur, 300,50 Eur sumos, 2009 m. birželio 26 d. pervesta 600,50 Eur suma, kt. iš viso T. K. sąskaitoje nėra pažymėtos kaip gautos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pavedimuose labai aiškiai nurodydavo paskirtį – paskolos dalis Nr. 09-035829-FA, sukauptos palūkanos Nr. 09-035829-FA. Apeliantė įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, byloje nepateikė, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo atsakovės pavedimų ieškovui ir mokėjimų iš jos bankinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke, vertinti kitaip, nei nurodyta pavedimų paskirtyje.
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Toks atgręžtinis bendraskolių tarpusavio reikalavimas nėra prievolės modifikavimas, kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa, prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktą, tokią regreso teisę bendraskolis įgyja pagal įstatymą, todėl jokie papildomi bendraskolių susitarimai nėra reikalingi ir solidariąją prievolę įvykdęs bendraskolis iš kitų bendraskolių gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.
26. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sutarusios, kokią skolos dalį pagal kredito sutartį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, todėl pagal bendrą prezumpciją laikytina, kad dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 str.). Ieškovui atsiskaičius su kreditore Swedbank, AB pagal minėtą kredito sutartį, ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš apeliantės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
28. Kiti neaptarti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės pasikartojantys, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
29. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovo T. K. naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 396,89 Eur advokato pagalbos išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 396,89 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 89ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.