- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-234-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00220-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- E. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį E. R. dėl skolos priteisimo regreso tvarka bei atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui T. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos įskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23 034,14 Eur grąžinto kredito ir kitų įmokų, 5 742,87 Eur palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalintas bendrąja nuosavybe įgytas turtas. Teismas pripažino, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009-05-05. Teismas pripažino, kad abi šalys yra bendraskoliai ir solidariai atsakingi prieš kreditorius nuo 2009-05-05 pagal 2007-07-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ gautas kreditas buvo panaudotas gyvenamajam namui (butui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia 689/1201 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė 144810,01 Eur įsigyti. Šis turtas buvo įgytas 2008-11-11. Nuo 2009-05-05 bankui kreditą mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė, tačiau šalys sumokėjo skirtingas sumas kreditui ir su juo susijusioms įmokoms dengti. Abiem šalims buvo privaloma sumokėti 59 783,44 Eur grąžintino kredito ir su juo susijusių įmokų. Ieškovas sumokėjo 52 925,86 Eur, o atsakovė tik 6 857,58 Eur. Šalys privalėjo padengti pusę likusių kredito sumos įmokų ir įmokų nuo 2009-05-05, t. y. po 29891,72 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė nesumokėjo bankui 23 034,14 Eur, o šią sumą buvo priverstas sumokėti atsakovas. Šalys 2018-05-14 pardavė butą / patalpą ir kitus statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už 114250 Eur. Visa gauta suma buvo skirta mokėtinų sumų pagal 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui. Šalių pareigos pagal šią kredito sutartį pasibaigė. Įvykdžius kredito sutartį, ieškovas įgijo teisę prašyti priteisti iš atsakovės 23 034,14 Eur nesumokėto kredito ir su juo susijusių įmokų, kurias privalėjo kaip bendraskolė sumokėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas 2019-11-04 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad jo klientė atsakovė daugiau kaip (duomenys neskelbtini), ateities su Lietuva nesieja, siekia gauti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsakovė niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini) kuris nurodytas ieškinyje. Atsakovė iki 2014 m. balandžio mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini) ieškovo name, vėliau iš (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šiol. Ieškovas tiek santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, tiek pareikšdamas ieškinį žinojo apie atsakovės gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, tačiau ieškinyje melagingai nurodė atsakovės gyvenamąją vietą – jos tėvų adresą, kuriuo atsakovė niekada negyveno.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-11-12 nutartimi ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus. Grąžino ieškovui T. K. 2019-02-06 ir 2019-11-03 mokėjimo nurodymais sumokėtą 683 Eur žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Grąžino atsakovei E. R. 2019-05-22 ir 2019-07-11 mokėjimais sumokėtą 619 Eur žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Teismo pagrindiniai motyvai:
4.1.Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Reglamento nustatytos jurisdikcijos taisyklės yra pagrindas daryti išvadą, kad byla priklauso Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai.
4.2.Priešieškinis, taip pat ir atsikirtimai į ieškinį, kuris anksčiau išdėstytais motyvais neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, grindžiamas mokėjimais atliktais iki šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Dėl visų priešieškinyje nurodytų sumų įskaitymo ir / ar kompensavimo turi būti sprendžiama santuokos nutraukimo byloje, kurioje nustatytas ir esminę reikšmę turintis prejudicinis faktas – santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalims atsiradimo momentas. Teisingai išspręsti priešieškiniu keliamus reikalavimus, nerevizuojant ir nekvestionuojant anksčiau teismo priimto sprendimo, nėra objektyvios galimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 nutarties dalį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir perduoti šį klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau-Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims. kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 1 a dalyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių, atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Šių Reglamento straipsnių turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog Reglamento 4 straipsnio 1 dalis yra netaikoma, kada asmuo, nors ir reziduoja kitoje valstybėje narėje, tačiau ieškinyje yra reiškiami reikalavimai, kylantys iš sutarčių, kadangi tokie ieškiniai teikiami atitinkamos prievolės (pagal sutartį) įvykdymo vietos teismui.
4.2. Šioje byloje kyla ginčas dėl 2009-05-04 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, prievolė kredito įstaigai buvo įvykdyta 2018-05-14 Lietuvoje.
4.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis kasacinės instancijos teismo 2018-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. ?3K-3-459-1075/2018. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pateikė du esminius išaiškinimus dėl ginčų, kurie nagrinėti Lietuvos teismų, tačiau nė vienu atveju kasacinės instancijos teismas nepateikė išaiškinimo, kad ginčai turi būti nagrinėjami besąlygiškai tik toje valstybėje, kurioje atsakovas gali formaliai pareikšti, kad ten yra jo gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Vien tik tas faktas, kad ieškovas prieš terminą įvykdė prievolę kreditoriui, dar nereiškia, jog jis įgyja teisę regreso tvarka reikalauti prievolės įvykdymo prieš terminą iš bendraskolės. Teisiškai tarp ieškovo ir atsakovės susiklostę santykiai turėtų būti analizuojami ne sutartinės teisės, bet nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. O tai reiškia, kad Reglamento specialioji jurisdikcija nustatyta II skirsnio 7 straipsnio 1 a dalyje nėra taikytina.
5.2. Sutinka su teismo pozicija, jog visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, todėl mano, jog ir ieškovo reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas atnaujinus procesą dėl santuokos nutraukimo, nes artimiausiu metu ji ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra teisėta ir pagrįsta.
8. Pirmosios instancijos teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą iš esmės motyvuodamas tuo, kad Reglamento 4 straipsnio 1 punkte nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė – asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Laikytina, kad teismui ieškinio pateikimo metu atsakovės gyvenamoji vieta, dėl ieškovo sąmoningai nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų, nebuvo žinoma, todėl ieškinys priimtas ir iškelta civilinė byla. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. Byloje nustatyta, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini).
10. Reglamento 4 straipsnio 1 punkte nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė – asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims. kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skirsnio 7 straipsnio 1 a dalyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių - atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
11. CK 6.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, turi būti įvykdyta: piniginė prievolė – kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu (CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Kaip byloje nustatyta, ginčas byloje kilo dėl 2009-05-04 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo. Prievolė kredito įstaigai buvo įvykdyta 2018-05-14. Tiek kredito sutartis, tiek nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos Lietuvoje. Pažymėtina, kad kredito sutartimi šalys įsipareigojo, jog pagal kredito sutartį atsakys abu sutuoktiniai, taigi ieškovui įvykdžius prievolę pagal kredito sutartį, jis iš šios sutarties įgyja reikalavimo teisę. Konstatavus, kad ieškovo ieškinio reikalavimas kyla iš sutarties, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Reglamento II skirsnio 7 straipsnio 1 a dalies nuostatas ir konstatuoti, kad ieškovo ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis keistina, panaikintina nutarties dalis, kuria ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui teismingumo klausimą spręsti iš naujo, kita teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovo T. K. ieškinys paliktas nenagrinėtas ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio teismingumo klausimą spręsti iš naujo.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.