- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2-1970-470/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00220-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- E. R.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Dalius Mecelica
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. K. 2019-02-07 pateiktu ieškiniu (t. I, b. l. 1-5), kuris patikslintas 2019-11-04 (t. IV, b. l. 15-16), prašo priteisti iš atsakovės E. R. 23 034,14 Eur grąžinto kredito ir kitų įmokų, 5 742,87 Eur palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolių įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, taip pat padalintas bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas. Teismai pripažino, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009-05-05. Teismai pripažino, kad abi šalys yra bendraskoliai ir solidariai atsakingi prieš kreditorius nuo 2009-05-05 pagal 2007-07-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ gautas kreditas buvo panaudotas gyvenamajam namui (butui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia 689/1201 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė 144 810,01 Eur, įsigyti. Nuo 2009-05-05 bankui kreditą mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė, tačiau šalys sumokėjo skirtingas sumas kreditui ir su juo susijusioms įmokoms dengti. Abiem šalims buvo privaloma sumokėti po 59 783,44 Eur grąžintino kredito ir su juo susijusių įmokų. Ieškovas nurodo, kad jis sumokėjo 52 925,86 Eur, o atsakovė tik 6 857,58 Eur. Šalys privalėjo padengti pusę likusių kredito sumos įmokų ir įmokų nuo 2009-05-05, t. y. po 29 891,72 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė nesumokėjo bankui 23 034,14 Eur, o šią sumą buvo priverstas sumokėti ieškovas. Šalys 2018-05-14 pardavė butą ir kitus statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už 114250 Eur. Visa gauta suma buvo skirta mokėtinų sumų pagal 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui. Šalių pareigos pagal šią kredito sutartį pasibaigė. Įvykdžius kredito sutartį, ieškovas įgijo teisę prašyti priteisti iš atsakovės 23 034,14 Eur nesumokėto kredito ir su juo susijusių įmokų, kurias atsakovė privalėjo kaip bendraskolė sumokėti.
Atsiliepimas
Atsakovė E. R. 2019-04-16 pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka (t. I, b. l. 118-121). Atsakovė paaiškino, kad ieškovui skolos neturi. Ji laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2011-10-01 pagal paskolos sutartį bankui sumokėjo mažiausiai 7 818,21 Eur, T. K. laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2010-12-31 į sąskaitą pervedė 14 808 Eur, vykdydama asmeninius T. K. įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo žemės mokesčius sumoje 2 143,78 Eur. T. K. naudai yra pervedusi daugiau nei 24 769,99 Eur, nes gyvendama santuokoje buvo įsitikinusi, kad 2009-05-05 - 2014-12-31 laikotarpiu jie vedė bendrą ūkį, todėl finansiškai rėmė žemės ūkio veiklą nereikalaudama sutartinių įsipareigojimų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji negalinti išskirti, kuri jos atliktų ieškovui mokėjimų dalis turėtų būti įskaitoma kaip skolos AB Swedbank dengimas, o kurie jos pervesti mokėjimai skirti kitoms prievolėms padengti ir būtent kokioms, be to pabrėžė, kad santuokos nutraukimo byloje teismas neišsprendė daugybės su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, neįvertino prievolių pobūdžio ir neįskaitė jos atliktų mokėjimų. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė E. R. 2019-05-21 teikė į bylą priešieškinį, kuris išnagrinėjus civilinę bylą Klaipėdos rajono teisme pirmąja instancija buvo paliktas nenagrinėtas, kas matoma iš 2019-11-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2893-941/2019 (t. IV, b. l. 41-45), apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas nutarties dalį dėl priešieškinio palikimo nenagrinėto nepakeitė (t. IV, b. l. 68-71).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-11-18 sutuoktiniai ieškovas T. K. ir atsakovė E. R. (tuo metu K.) ir AB Swedbankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas šalims suteikė 144 810,00 Eur kreditą buto su dalimi žemės sklypo, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito sutartį kaip kredito gavėjai pasirašė abu sutuoktiniai, už kredito gavėjus laidavo B. K. (t. I, b. l. 43-53). Kreditas suteiktas numatant skolininkų pareigą jį grąžinti dalimis, galutinė kredito grąžinimo data 2039-04-15. Kredito sutartimi už naudojimąsi kreditu taip pat nustatytos palūkanos, kurias kredito gavėjai privalo mokėti bankui solidariai. Šalių santuoka nutraukta 2016-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, iš dalies pakeistu 2018-02-08 Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 (1 t., b. l. 8-21, 22-40). Po santuokos nutraukimo šalių prievolė AB Swedbankui nebuvo modifikuota, šalys liko solidariai atsakingos kredito įstaigai už kredito ir su juo susijusių skolinių įsipareigojimų vykdymą. Šalys 2018-05-14 bendru sutarimu įsigytą už banko paskolą butą (duomenys neskelbtini) pardavė už 114 250 Eur sumą. Visa gauta suma panaudota kredito pagal 2009-05-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui (t. I, b. l. 6-22). Pagal AB Swedbanko pateiktą informaciją visas kreditas galutinai grąžintas 2018-05-25, iš viso sumokant 179,131,40 Eur (t. I, b. l. 181). Ieškovas nurodo, kad jis sumokėjo didesniąją kredito dalį, todėl po prievolės įvykdymo reikalauja pusės sumokėtos sumos iš atsakovės.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl prievolės įvykdymo regreso tvarka.
Piniginė prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismų sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės šioje byloje) nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai.
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso teise (CK 6.114 straipsnio 3 punktas).
Šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje nustatyta šalims reikšminga aplinkybė dėl šalių gyvenimo skyrium nuo 2009-05-05, dėl ko santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009-05-05, kas reiškia, kad po šios datos įgytas turtas ir prievolės laikytinos šalių asmeniniais įsipareigojimais.
Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Taip pat nekyla ginčo dėl bendraskolio teisės reikalauti regreso tvarka prievolės įvykdymo nepasibaigus galutiniam su pirminiu kreditoriumi nustatytam prievolės įvykdymo terminui.
Pastaroji aplinkybė matoma iš abiejų šalių pozicijos, kai po santuokos nutraukimo jas abi siejo priešlaikinio paskolos bankui grąžinimo tikslas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip bendraturčiai bendra valia sutarė parduoti ir pardavė banko kredituojamą būstą (duomenys neskelbtini) ir nors nei tarpiniai skolos mokėjimo terminai, nei galutinis paskolos grąžinimo terminas prievolės įvykdymui nebuvo suėję, visą gautą piniginę sumą šalys panaudojo paskolai AB Swedbanke padengti. Šios aplinkybės patvirtina tarp šalių buvus bendrą valią ir bendrą sutarimą dėl priešlaikinio paskolos ir visų su ja susietų mokėjimų, tame tarpe ir baudos už priešlaikinį paskolos grąžinimą, mokėjimo, todėl šioje byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovės atsakomybės prieš solidarųjį skolininką, įvykdžius paskolinę prievolę, kai nėra suėjęs galutinis paskolos grąžinimo terminas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl solidariąją pareigą įvykdžiusio skolininko teisės regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygios dalies to, ką jis įvykdė. Šiuo atveju dalinės bendraskolio tarpusavio prievolės įvykdymo atveju tarp šalių ginčas kyla dėl to, kurią prievolės dalį kuris iš bendraskolių įvykdė.
Neabejotinai nustatyta, kad skolinio įsipareigojimo bankui momentu bendraskolių prievolės dydis buvo 179 131,40 Eur, kas yra neginčijamai įrodyta 2019-04-12 AB Swedbank raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (t. I, b. l. 181), kuriame nurodyta, kad visi įsipareigojimai pagal 2009-05-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti 2018-05-25, pagal sutartį nuo 2009-05-05 iki 2018-05-25 bankui iš viso sumokėta 179 131,40 Eur, iš jų:
-21 850,00 Eur sumokėjo D. E..
Pastarieji du asmenys yra šalių paskolinio buto (duomenys neskelbtini) pirkėjai, bendra jų sumokėta už įsigytą butą suma, padengianti šalių skolos dalį AB Swedbankui, sudaro 114 250 Eur.
Nors ieškovas pateikė savo įmokų paskaičiavimo lentelę ir ja rėmėsi (t. I, b. l. 23), tačiau teismas remiasi minėtais AB Swedbanko duomenimis, kadangi juose atsispindi tikrasis prievolės įvykdymo dieną - 2018-05-25 susidariusio skolinio įsipareigojimo dydis bei mokėtojai (t. I, b. l. 181). Kaip jau minėta, prievolės bankui įvykdymo momentu 2018-05-25 jos dydis sudarė 179 131,40 Eur. Iš jų atėmus buto pirkėjų E. sumokėtas 114 250 Eur lėšas ir B. K. 1 212,76 Eur sumokėtas lėšas matyti, kad likusi dalis, tenkanti šalims kaip bendraskoliams, sudaro 63 668,64 Eur. Vadinasi, kiekvienai iš šalių tenkanti kredito dalis yra 31 834,32 Eur (63 668,64 : 2 = 31 834,32).
Kaip matyti iš šios banko pateiktos informacijos, bankas neturi žinių, jog nors kuri paskolos dalis buvo mokėta E. R.. Taigi, šiuo atveju atsakovė, kuri pripažįsta prievolės solidarumą ir susitarimą padengti 1/2 dalį paskolos, privalo įrodyti, kad ji sumokėjo bankui ar ieškovui būtent 1/2 dalį paskolos grąžinimui tenkančių lėšų (CPK 178 straipsnis).
Pastebėtina, kad ieškinio dydis yra mažesnis nei 1/2 solidariam skolininkui tenkanti mokėti dalis pagal banko pateiktą informaciją, tačiau esant ieškovo reikalavimui dėl 23 034,14 Eur, teismas sprendžia reikalavimą ieškinio ribose. Taigi, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji padengė ieškovo nurodytą nesumokėto kredito ir su juo susijusių įmokų sumą.
Kaip paaiškino šalys ir kaip matyti iš bylos medžiagos, AB Swedbankas skolą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) periodiškai nurašydavo nuo skolininko T. K. vardu specialiai šiame banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad ji įvykdė pareigą bankui, sumokėdama 1/2 jai tenkančios paskolos dalies, lėšas pervesdama į minėtą ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą. Tokie atsakovės teiginiai iš dalies patvirtinti rašytiniu įrodymu - jos asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbanke, išrašu (t. I, b.l..152-155), iš kurio matyti, kad į ieškovo T. K. sąskaitą pervestos piniginės lėšos, mokėjimo nurodyme nurodant paskirtį „įmoka 50 sutartis (duomenys neskelbtini)“. Pagal išrašą E. R. (išraše – K.) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-10-07 yra pervedusi bankiniais pavedimais 7818,21 Eur.
Tačiau priešingai nei teigia atsakovė, ne visa 7818,21 Eur suma buvo įskaityta kaip paskolos AB Swedbankui padengimas, nes dalis lėšų buvo panaudota valiutos keitimo operacijoms, konversijai, kas matoma iš įrašų minėtame sąskaitos išraše. Taigi, siekiant nustatyti, kuri dalis E. R. sumokėtų į atsakovo sąskaitą lėšų buvo įskaityta banko paskolai dengti, reikia vertinti T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie E. R. kreditinius įnašus šioje sąskaitoje. T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys patvirtina, kad E. R. įnešė į jo sąskaitą 6 857,58 Eur (įrašas eilutėje „Kredito apyvarta“), šie įnašai panaudoti paskolos padengimui (t. I, b. l. 30-36). Vadinasi, E. R. indėlis grąžinant banko paskolą sudaro 6 857,58 Eur, ką savo ieškinyje ir nurodė ieškovas.
Atsakovė be viso kito teigia, kad nuo 2009-05-05 ji daug kartų T. K. pervesdavo piniginių lėšų bankiniais pavedimais, o kadangi teismai pripažino, kad jųdviejų santuokos iširimo data yra 2009-05-05, tai bet kokie jos atlikti mokėjimai laikytini kaip asmeniškai suteikta paskola ieškovui, kuri turėtų būti užskaityta AB Swedbanko paskolos padengimui. Su tokiais atsakovės teiginiais sutikti negalima, nes kaip matyti iš jos pateiktų rašytinių įrodymų, lėšos, kurias atsakovė pervesdavo ieškovui iš savo bankinės sąskaitos permanent tsb banke, turėjo savo tikslinę paskirtį ir buvo skirtos kitiems tikslams, pvz. žemės mokesčiui mokėti. Įrodymų, kad šiuos mokėjimus reikėtų vertinti kitaip nei nurodyta pavedimų paskirtyje, nepateikta.
Taigi ieškovas atliko procesinę pareigą įrodyti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai), jo reikalavimas dėl skolos dydžio įrodytas ir tenkinamas pilnai.
Dėl palūkanų
Ieškovas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 5 742,87 Eur palūkanų. Nurodo, kad 5 procentų metinės palūkanos susidarė už paskutiniuosius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, anot ieškovo, atsakovė praleido mokėjimo terminus nuo 2009-05-05.
Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.
Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.
Nagrinėjamu atveju atsakovė yra fizinis asmuo, todėl nesant sutartimi nustatytų delspinigių privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 179 131,40 Eur skolinis įsipareigojimas, kurį sudaro paskolos likutis su visais lydinčiais mokėjimais, AB Swedbankui, yra padengtas pilnai 2018-05-25, todėl ieškovas būtent nuo šios dienos įgijo teisę į kompensacinių palūkanų reikalavimą, nes tik nuo šio momento įgijo teisę reikalauti skolos mokėjimo regreso tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į teismą diena yra 2019-02-08, taigi, palūkanos skaičiuotinos už 8 mėnesius, jų dydis sudaro 767,80 Eur (metinės palūkanos sudaro 1151,70 Eur, vieno mėnesio – 95,98, aštuonių mėnesių 767,80).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkės prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tokiu būdu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 683,00 Eur žyminis mokestis ir 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo 1000,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos realiai patirtos, neviršija Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 numatytų rekomanduojamų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos. Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsižvelgiant į tai, kad ieškinys T. K. atžvilgiu patenkintas 83 %. Tokiu būdu proporcinga patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1396,89 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios išlaidos, sudarančios 4,20 Eur, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, šy270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 034,14 Eur regreso tvarka kredito ir kitų su kreditu susijusių įmokų mokėjimo, 767,80 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso 23 801,94 Eur (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą 94 ct), 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (23 801,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 396,89 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 89ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.