- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-254-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01153-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei BK 64¹ straipsniu nubaustas 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną yra 1 metai 7 mėnesiai ir 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. S. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas T. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis T. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymi, kad asmeniui taikant lygtinį paleidimą, siekiama daugybės tikslų: skatinama asmens integracija į visuomenę, sugrįžimas į šeimą, nuteistasis gali dirbti ir mokėti mokesčius. Nuteistasis taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas pripažino ir įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką. Skunde pažymėta, kad T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 63 balai, tačiau jos jau nėra galimybės sumažinti dėl ankstesnių teistumų. Nuteistasis du kartus buvo laikinai išvykęs iš pataisos namų, drausmine tvarka nebaustas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko ryšius su šeima.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl nustačius, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar tai, jog asmuo nėra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apskritai nevertintinos. Taigi akivaizdu, jog formaliųjų pagrindų egzistavimas nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, formalus lygtinio paleidimo pagrindas negali būti tapatinamas su materialiuoju lygtinio paleidimo pagrindu. Būtent toks BVK 157 straipsnio nuostatų aiškinimas yra įtvirtintas ir teismų praktikoje, formuojamoje bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-49-397/2019, 1S-237-966/2019, 1S-95-810/2019, 1S-207-348/2018 ir kt.).
8. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, pritaria skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad taikyti lygtinį paleidimą T. S. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
10. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nuteistojo T. S. elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, kadangi bausmės atlikimo metu jis laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šešis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį bei gerai atliekamą darbą, dirba ir iš gaunamo uždarbio vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Be to, palankiai nuteistąjį charakterizuoja ir jo turima teigiama darbinė motyvacija, su artimaisiais palaikomi glaudūs ryšiai, pataisos įstaigoje susiformavusių destruktyvių grupių vengimas ir tinkamas bendravimas su pataisos įstaigos personalui bei kitais nuteistaisiais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, T. S. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.
11. Tai, jog T. S. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 63 balai (pagal „OASys“). Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 40 balų, o tai reiškia, kad kiti 23 balai, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl, darytina išvada, kad T. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, be to, jis buvo teistas praeityje ir jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir lygtinio paleidimo metu nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nuo bausmės atlikimo slapstėsi. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka T. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis. Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines T. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis T. S. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.