- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-844-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01153-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei BK 64¹ straipsniu nubaustas dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta keturi metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 17 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti minėtą Komisijos nutarimą ir tokį sprendimą motyvavo tuo, jog nors T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis T. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1 Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne paprastosios, o lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas ne keturis, o penkis kartus, be sargybos priežiūros, buvo išvykęs dešimties parų trukmės atostogoms ir trijų dienų trukmės išvykai, yra nebaustas drausmine tvarka, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, nuketėjusiajai yra atlyginęs žalą, bendradarbiauja su administracija, palaiko ryšius su šeima ir yra pilnai pripažinęs savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, pritaria skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padarytai išvadai, kad taikyti lygtinį paleidimą T. S. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
9.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip teisingai pažymėta nuteistojo skunde, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kadangi jos yra svarbios tiek vertinant nuteistojo asmenybę, tiek jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tačiau nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog T. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nuteistojo T. S. elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, kadangi bausmės atlikimo metu jis laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, penkis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį bei gerai atliekamą darbą, dirba ir iš gaunamo uždarbio vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Be to, palankiai nuteistąjį charakterizuoja ir jo turima teigiama darbinė motyvacija, su artimaisiais palaikomi glaudūs ryšiai, pataisos įstaigoje susiformavusių destruktyvių grupių vengimas ir tinkamas bendravimas su pataisos įstaigos personalui bei kitais nuteistaisiais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, T. S. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.
9.3. Tai, jog T. S. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 63 balai (pagal „OASys“). Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 40 balų, o tai reiškia, kad kiti 23 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl, darytina išvada, kad T. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo, penkių nesunkių, devynių apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, jis buvo teistas praeityje ir jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir lygtinio paleidimo metu nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nuo bausmės atlikimo slapstėsi, jo vardu buvo išduotas Europos arešto orderis. Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1998 nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka T. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis. Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines T. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
12. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo turinio, T. S. ginčija skundžiamos nutarties pagrįstumą dėl joje padarytų klaidų. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog jis skatintas keturis kartus, nors iš tiesų jis buvo skatintas penkis kartus ir nepagrįstai teigiama, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nes iš tiesų bausmę jis vykdo lengvosios grupės sąlygomis. Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad T. S. tikrai skatintas penkis kartus, tačiau skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė apskritai nebuvo vertinama, o skatinimų skaičius (keturi) paminėtas tik aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje cituojant Komisijos nutarimo motyvus, ką traktuoti kaip apylinkės teismo padarytą klaidą – pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kadangi iš 2018 m. liepos 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 63-1998 matyti, jog T. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau pažymėtina, jog minėta aplinkybė sprendžiant T. S. lygtinio paleidimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi, o skundžiamoje nutartyje padaryta klaida nelaikytina pagrįstu pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu T. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad T. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.