Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. (Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodyta neteisinga nuosprendžio data – 2015 m. rugpjūčio 22 d.) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 25 d.

4.4. Skunde nesutinkama ir su nutartyje pateiktu paskirtos nuobaudos vertinimu. Pažymima, kad nuobauda yra negaliojanti. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę laikė sudarančia pagrindą abejoti pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką gali mažinti. Tačiau šiuo atveju rizika yra žema, nustatyta pažanga ją mažinant, o pagal BVK 157 straipsnį žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Įstatyme nėra nurodyta, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti reikšminga. Tai yra teismo perteklinis reikalavimas, kuris neturi teisinio pagrindo.

4.5. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad jis nedėjo reikiamų pastangų mokytis. Padarydamas tokią išvadą teismas neįsigilino į pataisos įstaigos vidaus taisykles. 3-ame sektoriuje bausmę atlieka tik dirbantys nuteistieji. Darbo diena trunka 10 valandų ir nuteistieji fiziškai nebegali mokytis. Darbas vykdomas pamainomis ir pataisos įstaigos administracija, darbdaviui prašant, nerekomenduoja mokytis. Nesuprantamas ir teismo vertinimas dėl laisvėje gautų pajamų, nusikaltimų darymo siekiant finansinės naudos, civilinio ieškinio neatlyginimo. Teismas vienu atveju priekaištauja, kad nuteistasis nesimoko, o po to akcentuoja, kad atlyginta nedidelė dalis civilinio ieškinio. Nuteistasis pažymi, kad gaunamas atlygis už darbą pataisos namuose yra nedidelis, todėl atlyginti ženklią dalį civilinio ieškinio nėra galimybės. Būdamas paleistas lygtinai galėtų užsidirbti ir ieškinį atlyginti greičiau.

5. Nuteistojo A. S. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl galimybės jau šiuo metu A. S. taikyti lygtinį paleidimą yra pagrįsta, šios išvados teisingumo nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia. Pažymima, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas ir žema nusikalstamo elgesio rizika nėra vieninteliai kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).

8. Skunde teigiama, kad teismas be įstatyminio pagrindo išskirtinę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė.

10. Įvertinus pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai abejonių dėl tam tikrų teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių nekyla, kadangi nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia civilinį ieškinį ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau neabejotinų duomenų, rodančių, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, byloje nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, socialinio tyrimo išvadoje jam yra nustatytas kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos, ir tai rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, yra žema – 30 balų, tačiau ją sudaro ne tik statiniai (13 balų), bet ir dinaminiai veiksniai (17 balų), t. y. šių veiksnių sumažėjimas priklauso tik nuo nuteistojo elgesio, kuris priešingai, nei nurodyta nuteistojo skunde, bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus rodo, kad A. S. per pakankamai trumpą bausmės atlikimo laiką yra ne tik du kartus skatintas, bet ir du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors vieną kartą buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau jis vėl padarė pažeidimą ir buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo faktas, įvertinus ir aplinkybes, kad jis jau yra nepateisinęs teismo pasitikėjimo, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiruošimu laikytis su lygtinio paleidimo taikymu susijusių įpareigojimų ir draudimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, keisdamas mąstymą, kriminogeninių veiksnių įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali ženkliai sumažinti.

11. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas klaidingai interpretuodamas įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu, neatsižvelgdamas į kompetentingų specialistų pateiktą nuomonę ir išvadas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria šiems skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo charakteristiką, visiškai pagrįstai atsižvelgė į būtent kompetentingų Pataisos namų specialistų socialinio tyrimo išvadoje išdėstytus jį charakterizuojančius duomenis, kad jis kaltę vis dar pripažįsta tik iš dalies, linkęs pateisinti save, ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo būdus, stengiasi apgalvoti savo elgesio neigiamas pasekmes, tačiau jam tai ne visuomet pavyksta. Teismas, įvertinęs ir šiuos duomenis, pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Nuteistasis pažymi, kad pataisos namuose jis dirbo, gaunamas atlygis už darbą pataisos namuose yra nedidelis, todėl atlyginti ženklią dalį civilinio ieškinio nėra galimybės, tačiau būdamas paleistas lygtinai galėtų užsidirbti ir ieškinį atlyginti greičiau, tačiau nustatytos aplinkybės, kad jis kaltę vis dar pripažįsta tik iš dalies, linkęs pateisinti save, leidžia šiuos skundo argumentus vertinti, kaip deklaratyvius.

12. Skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad remiantis BVK 164 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu pataisos namuose sprendimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti priimta Komisijos. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje numatyta, kad galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo priima apylinkės teismas, kuris, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą ir nurodydamas tokio sprendimo motyvus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistasis A. S. neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama manymui, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.