Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei priverstinės hipotekos taikymo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra E. B. tvarką, galiojančią tuo atveju, jeigu teisėsaugos institucijų sprendimais jam nebus ribojama teisė bendrauti su dukra; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur kas mėnesį, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; iki atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką E. B. pilno įvykdymo įregistruoti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamajam turtui: 0,0693 ha sodo paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Joniškio m. k.v., ir jame esančiam sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu nebuvo įregistravę santuokos, tačiau gyvendami kartu susilaukė dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su ja. Dėl šio reikalavimo ginčas tarp bylos šalių nekyla, atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai yra sudarytos visos sąlygos gyventi, augti ir vystytis. Ieškovė jau ilgus metus dirba UAB „N. M.“ pardavėja, gauna nuolatines pajamas. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo mano, kad šiandieninėje situacijoje (šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų nepilnametės dukros atžvilgiu) turi būti nustatyta būtent tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovė. Dėl išlaikymo priteisimo – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur kas mėnesį, o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Eur kas mėnesį. Vaiko poreikiai – ne mažiau 500 Eur per mėnesį, pusę šios sumos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Kas mėnesį patiriamos išlaidos – apie 80 Eur mokestis už darželio lankymą, apie 50 Eur išlaidos dukros laisvalaikiui, 60 Eur išlaidos būsto išlaikymui, 20 Eur higienos priemonėms, apie 250 Eur maistui (vaikas darželyje maitinamas tris kartus per dieną). Per metus patiriamos išlaidos – apie 200 Eur aprangai, avalynei skirtai darželiui, dukra pradės lankyti pirmąją klasę, todėl reikės mokyklinės uniformos, apie 200 Eur sezoninėms striukėms, apie 200 Eur sezoninei avalynei, apie 150 Eur kitiems rūbams, apie 50 Eur vaistams, apie 100 Eur atostogoms ir šventėms, be to, dukrai reikalinga psichologo pagalba, dėl ko ieškovė patiria išlaidas. Dėl priverstinės hipotekos taikymo – po kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo atsakovas ėmė pardavinėti vienintelį jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovas neturi pastovios darbo vietos, todėl ieškovė mano, kad būtina byloje taikyti priverstinę hipoteką vien tam, kad būtų užtikrinta, kad atsakovas iš tiesų vykdys pareigą išlaikyti vaiką ir kad būtų apginti nepilnamečio vaiko interesai gauti išlaikymą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima niekada nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, institucija neturėjo duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje. Ieškovės šeimoje auga dvi nepilnametės mergaitės – E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 15 d. institucija gavo pranešimą iš psichologės A. S., dirbusios su ieškove ir jos nepilnametėmis dukromis, kad galimai šeimoje, gyvenant su atsakovu, vaikų atžvilgiu buvo naudojami tvirkinamieji veiksmai, todėl buvo pradėtas ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. institucija gavo informaciją iš globos namų „Užuovėja“ psichologo, kad prieš nepilnametes mergaites yra smurtaujama, smurtauja abi močiutės (iš tėvo ir mamos pusių) ir jų mama S. G.. E. B. labai emociškai yra prisirišusi prie ieškovės. Institucija palaiko ieškovės poziciją, mano, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, prižiūri ją, stengiasi tenkinti jos poreikius, rūpinasi jos ugdymu bei sveikata. Sutinka su prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, pritaria, kad bendravimo tvarkoje yra įdėtas saugiklis, kad bendravimas su atsakovu turi vykti atsižvelgiant į vaiko norą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. B., kurios gimimo įraše Nr. 224 motina nurodyta ieškovė S. G., o tėvas – atsakovas S. B.; šiuo metu ieškovė negyvena kartu su atsakovu, dirba UAB „N. M.“ pardavėja, neturi privalomo registruoti nekilnojamojo turto Lietuvoje, augina dar vieną nepilnametę dukrą M. B.; atsakovas šiuo metu dirba UAB „A.“, jo vardu yra registruotas 0,0693 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėtų veiksmų dukters atžvilgiu; iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko E. B. poreikiai per mėnesį siekia apie 500 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, t. y. ieškove, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovas su tokia bendravimo tvarka nesutinka, teigdamas, kad ieškovė ieškiniu prašo priimti sąlyginį sprendimą, t. y. atsakovo bendravimas su dukra priklauso nuo dukros noro, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Be to, ieškovės prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neužtikrina jo teisės ir pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, jų bendravimas pagal tokią tvarką būtų minimalus. Atsakovo manymu, jis turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., o taip pat, kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., be to, atsakovas turi bendrauti su dukra jos vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų, o taip pat, pusę dukters rudens, žiemos bei pavasario atostogų. Taip pat, ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovui neribotai bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, kuris turi atitikti dukters režimą, negali vykti dukros formalaus ar neformalaus ugdymo metu ar kitaip prieštarauti dukros interesams.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką motyvuodama tuo, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėtų veiksmų dukters atžvilgiu. Pažymėtina, jog pats faktas, kad atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dukters tvirkinimo, pagal psichologės pateiktą informaciją, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, šiuo metu ir šioje tyrimo stadijoje dar nesudaro pagrindo riboti maksimalios tėvo teisės bendrauti su dukra. Teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nepilnametės dukros tvirkinimo, bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikai turi bendrauti ir palaikyti ryšius su abiem tėvais, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo bendravimo su jo nepilnamete dukra tvarka:

1) atsakovas su dukra E. B. bendrauja betarpiškai pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina dukrą E. B. į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.;

2) atsakovas betarpiškai bendrauja su dukra kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., jei tai netrukdo dukters formaliam ar neformaliam ugdymui ar kitaip prieštarauja dukros interesams;

3) prieš atsakovui pasiimant dukrą pas save, jis privalo ieškovę informuoti apie savo gyvenamąją vietą ir buities sąlygas, dukrai būnant pas atsakovą ieškovė turi teisę iš jo telefonu gauti informaciją apie vaiko užsiėmimus ir savijautą;

4) atsakovas neribotai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, toks bendravimas turi atitikti dukros dienos režimą, negali vykti dukros formalaus ar neformalaus ugdymo metu ar kitaip prieštarauti dukros interesams;

5) šalys tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su dukra E. B. tvarkos.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 500 Eur. Nustatydamas iš atsakovo vaikui E. B. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek prastesnė už atsakovo turtinę padėtį, nes ji yra dirbanti, iš pateiktų duomenų matyti, kad jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 600 Eur, turi dar vieną dukrą M. B., kurią taip pat turi išlaikyti, gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute; 2) atsakovas yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 550 Eur, nėra duomenų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, jo vardu yra registruotas mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas. Prašydama priteisti vaikui išlaikymą, ieškovė teismui nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kiek ieškovė išleidžia dukters E. B. maistui, aprangai, higienos prekėms, sveikatai, laisvalaikiui ir pan. Ieškovės paskaičiavimas dėl mėnesinio išlaikymo sumos dukrai yra gana deklaratyvus, neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 600 Eur, dukros E. B. išlaikymui, pagal ieškovės paskaičiavimus, ji turėtų skirti 250 Eur, panašią pinigų sumą turėtų skirti ir kitos dukros M. B. išlaikymui, vadinasi, realiai ieškovės pragyvenimui liktų tik 100 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės verčia suabejoti, ar ieškovės paskaičiuotas dukters poreikis mėnesiui yra realus, ar jis nėra dirbtinai padidintas. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai, tokiu atveju vaiko poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi. Atsakovas teisme laikėsi pozicijos, kad dukters poreikiai per mėnesį siekia apie 240 Eur, tačiau teismui taip pat nepateikė konkrečių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių atstovų paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur negali būti tenkintas visa apimtimi. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tenkintinas iš dalies ir nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl priverstinės hipotekos įregistravimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo iki atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką pilno įvykdymo įregistruoti priverstinę hipoteką atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tokį savo prašymą ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovas keičia darbovietes, žinant jo neatsakingą ir nepastovų gyvenimo būdą, dažnus išvykimus į užsienį, nėra garantijos, kad jis ateityje turės pajamų ir dukrai teiks išlaikymą, todėl siekiant užtikrinti išlaikymo dukrai teikimą atsakovo nekilnojamajam turtui būtina nustatyti priverstinę hipoteką.

CK 3.197 straipsnis nustato, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). Asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų (mokėjimų nurodymų) matyti, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai E. B.. Ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovas, bendro gyvenimo su ieškove metu, teikė išlaikymą dukrai, gyvenant šalims atskirai taip pat šią pareigą vykdė tinkamai. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 172 Eur, atsakovas priteistą laikiną išlaikymą dukrai taip pat teikė tinkamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuolatos, su neilgom pertraukom, dirbo ir dirba, gauna pastovias pajamas, iš kurių teikia ir gali teikti ateityje išlaikymą nepilnametei dukrai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nenustačius priverstinės hipotekos atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo yra atmestinas.

2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, su 2018 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 172 Eur kas mėnesį, bei įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – naikintinos.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje byloje ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš esmės tenkintina 75 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 968 Eur išlaidos advokatės D. Balčiūnienės pagalbai apmokėti, viso 1043 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. patenkinta 75 procentai jos reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 782,25 Eur.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 630 Eur advokatės K. Pugačienės pagalbai apmokėti, kadangi ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 75 procentų jos reikalavimų, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 157,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) S. B. su dukra E. B. bendrauja betarpiškai pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.;

2) S. B. betarpiškai bendrauja su dukra kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., jei tai netrukdo dukters formaliam ar neformaliam ugdymui ar kitaip prieštarauja dukros interesams;

3) prieš S. B. pasiimant dukrą pas save, jis privalo informuoti S. G. apie savo gyvenamąją vietą ir buities sąlygas, dukrai būnant pas S. B. S. G. turi teisę iš jo telefonu gauti informaciją apie vaiko užsiėmimus ir savijautą;

4) S. B. neribotai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, toks bendravimas turi atitikti dukros dienos režimą, negali vykti dukros formalaus ar neformalaus ugdymo metu ar kitaip prieštarauti dukros interesams;

5) šalys tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios S. B. bendravimo su dukra E. B. tvarkos.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam vaikui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, su 2018 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 172 Eur kas mėnesį, bei įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 782,25 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 157,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.