Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovams A. K. ir N. D. (N. D.) dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas ieškovo P. Ž. patikslintas ieškinys, kuriuo jis prašė: 1) nustatyti neatlygintiną neterminuotą 4,50 m pločio, 44,58 m ilgio, 201 m2 ploto, kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypui (viešpataujantis daiktas), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2022-09-19 UAB „Geolimbas“ parengtą servituto schemą, suteikiant teisę ieškovui neatlygintinai, neterminuotai naudotis kelio servitutu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (tarnaujantis daiktas), važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2022-09-19 UAB „Geolimbas“ parengtą žemės sklypo planą; 2) pareigoti atsakovus pašalinti jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

14. Pasibaigus teisėjos įgaliojimų laikui ir ją atleidus iš apylinkės teismo teisėjos pareigų, 2024 m. sausio 21 d. Utenos apylinkės teismo pirmininko įsakymu byla perduota naujai teisėjai, kuri 2025 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

15. Teismas nustatė, kad: ieškovas turi pagrįsti faktinę aplinkybę, kad jam apskritai reikalingas tokio ploto servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku; pateikė į bylą ištrauką iš D. Ž. (kuris nėra proceso dalyvis), P. Ž. ir AB „Via Lietuva“ darbuotojo V. A. susirašinėjimo elektroniniu paštu. Iš šio susirašinėjimo nėra aišku, nei kokie klausimai AB „Via Lietuva“ buvo užduoti, apskritai nėra aišku, apie kurią konkrečiai nuovažą nuo kelio yra kalbama (turi pagrįsti); ieškovas taip pat turi pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius faktinę aplinkybę dėl AB „Via Lietuva“ leidimo įsirengti tiesioginę nuovažą (nuovažas) į konkrečius žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2; ieškovas turi pagrįsti šias aplinkybes, t. y. kad nėra alternatyvių būdų, nevaržant atsakovų nuosavybės teisės, patekti į ieškovui nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą; ieškovas turi pagrįsti, kad elektros paskirstymo spintos iškėlimo kaštai pateisintų atsakovų žemės sklypo Nr. 2 nuosavybės teisės suvaržymą nustatant servitutą; jei iš tiesų negalima patekti per žemės sklypo Nr. 1 kampą už elektros paskirstymo spintos, šiuo atveju taip pat nėra aišku, kodėl Ieškovas negali įsistatyti vartų kitoje savo tvoros, besiribojančios su atsakovų žemės sklypu Nr. 2, vietoje, t. y. arčiau kelio Nr. 282, ar visai šalia įrengtos elektros paskirstymo spintos, kodėl nenorėtų pašalinti krūmus ir kitus želdinius savo kieme ir tokiu būdu siekti įsirengti naują įvažiavimą <...>; ieškovas turi tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, o tuo atveju, jei netikslins – paaiškinti bei pagrįsti, kodėl prašo būtent neatlygintino servituto nustatymo; ieškovas pateikė UAB „Geolimbas“ 2022 m. rugsėjo 15 d. parengtą servituto (servitutų) nustatymo planą (toliau – ir Planas). Plane numatyti du servitutai – 1) servitutas – teisė tiesti, aptarnauti naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, plotas 0,0170 ha); 2) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas 0,0170 ha. Servituto vieta pažymėta simboliu „S“, nurodyta, kad servitutas apribotas taškais 1, 2, 3,4,5, plotas – 170 kv. m. Žemės sklypų linijų ilgiai Servituto plane nesurašyti.

16. Ieškovas šalindamas trūkumus 2025 m. kovo 5 d. (DOK-7865) pateikė servituto planus, laikydamas, kad kiti nutartyje nurodyti trūkumai nėra CPK 115 straipsnyje ir 135 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkantys ieškinio trūkumai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau, jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

18. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 13 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika,).

19. Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas iš viso negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti jau po to, kai ieškinys buvo priimtas ir buvo gautas (-i) byloje dalyvaujančio (-ių) asmenų atsiliepimai. Ieškovui toje pačioje byloje trūkumai nustatyti du kartus, iš esmės atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. kad ieškovo ieškinio nėra galimybės tenkinti, nes jis netinkamai suformuluotas (turi trūkumų), nes servituto nustatymo plano duomenys neatitinka ieškovo formuojamų reikalavimų turinio. Servitutas galėtų būti nustatomas, jei ieškovas ištaisytų ieškinio trūkumus ir pateiktų teismui įrodymus, kad nėra galimybės įrengti įvažiavimo į Žemės sklypą Nr. 1 iš valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Kaip matyti, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, teismas iš esmės ir nustatė trūkumus, prašydamas ieškovą pateikti įrodymus, kurie didžia dalimi susiję su alternatyvaus pobūdžio ar kitokios apimties servituto nustatytu. Pažymėtina, kad teismas turi patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau neišnagrinėjęs bylos iš esmės negali vertinti šalių pateiktų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo, jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismas, patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą, nagrinėja bylą iš esmės ir sprendimą priima pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o ne nustato ieškinio trūkumus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (nustatant trūkumus du kartus), o ne įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.

22. Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui (taip, kaip buvo šioje situacijoje), turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslinti jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, įrodymų pakankamumas ir tinkamumas gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

23. Civiliniame procese suinteresuotu asmeniu laikytinas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Šiuo atveju lieka neaiškus Nacionalinės žemės tarnybos teisinis suinteresuotas bylos baigtini, kadangi ši institucija Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrindu veikia išimtinai kaip valstybinės žemės patikėtinis, kai šioje byloje ginčas iš esmės vyksta tarp privačių asmenų. Aplinkybę, kad ginčas neliečia Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisių ir teisėtų interesų pati institucija patvirtino atsiliepime į atskirąjį skundą.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir jo palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. Ž. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.