Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-242-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-09
Bylos Nr.: e2-242-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00250-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: M. A., B. A.
Trečiasis asmuo: G. J., A. M., A. S.

Kategorijos

3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-242-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00250-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ir trečiųjų asmenų G. J. bei A. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1514-480/2020, kurioje išnagrinėtas ieškovų B. A. ir M. A. ieškinys atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Salinta“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir neteisėto atleidimo iš darbo, tretieji asmenys G. J. ir A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Salinta“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. K..

Šalies argumentai

2. Ieškovai B. A. ir M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo B. A. prašė:

2.1. pripažinti negaliojančiais UAB „Salinta“ 2019 m. gruodžio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus.

3. Ieškovas M. A. prašė:

3.1. pripažinti ieškovo M. A. atleidimą iš UAB „Salinta“ direktoriaus pareigų neteisėtu;

Žemesnės instancijos teismas

3.2. nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu ir priteisti dviejų darbo užmokesčių (5 000 Eur) dydžio kompensaciją (pasiliekant teisę tikslinti šią sumą, kai UAB „Salinta“ pateiks informaciją apie jo vidutinį darbo užmokestį);

3.3. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3.4. priteisti 5 842,19 Eur (bruto) nesumokėto darbo užmokesčio už lapkričio ir gruodžio mėnesius;

3.5. priteisti vidutinį darbo užmokestį uždelsus atsiskaityti su darbuotoju iki visiško atsiskaitymo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis (toliau ir DK)).

4. Nurodė, kad atsakovės įstatinį kapitalą sudaro 376 506,02 Eur (1 300 000 Lt), kuris padalintas į 13 000 paprastųjų materialiųjų vardinių akcijų, kiekvienos ši kurių vertė sudaro po 28,96 Eur (100 Lt). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 5 415 paprastosios vardinės UAB „Salinta“ akcijos, kurios suteikia 41,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tretiesiems asmenims A. S. – 2 169 paprastosios vardinės akcijos (16,69 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), o G. J. – 5 416 paprastosios vardinės akcijos (41,66 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime). G. J. nuo 2011 m. piktnaudžiauja savo, kaip bendrovės akcininko, neturtine teise balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose šis asmuo nuolat balsuoja „prieš“ bet kokius sprendimus. G. J. viso atsakovės akcininkų konflikto metu siekė pakeisti bendrovės vadovą, destabilizuoti bendrovės veiklą. Akcininkas G. J. nuolat atlieka neteisėtus veiksmus, Lietuvos teismai tenkino ieškovo B. A. ir trečiojo asmens A. S. ieškinį ir įpareigojo G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti visas jam nuosavybės teise priklausančias atsakovės akcijas.

5. 2019 m. lapkričio 18 d. G. J. pateikė paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, siūlydamas atšaukti esamą atsakovės vadovą, išrinkti naują vadovą bei suformuluoti jam užduotis. 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovės vadovui informavus G. J., kad paraiška neatitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimų bei pasiūlius ištaisyti paraiškos trūkumus, tretieji asmenys G. J. bei A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė bendrą sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Sprendimo turinys buvo analogiškas paraiškai, t. y. neištaisyti atsakovės vadovo nurodyti trūkumai. 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovės vadovas dar kartą kreipėsi į akcininkus G. J. ir A. S. prašydamas pašalinti paraiškoje ir sprendime egzistuojančius trūkumus ir pateikti prašomą informaciją, tačiau informacija nebuvo pateikta, todėl akcininkas B. A. nežinojo asmens, kuris siūlomas eiti bendrovės vadovo pareigas tapatybės, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės priimti sprendimą.

6. 2019 m. gruodžio 30 d. G. J. inicijuotame atsakovės visuotiname akcininkų susirinkime buvo priimti šie sprendimai: 1) iš pareigų atšauktas ilgametis atsakovės vadovas M. A.; 2) išrinktas naujas bendrovės vadovas A. M., kuriam nustatytas 500 Eur (neto) dydžio mėnesinis atlyginimas; 3) naujas bendrovės vadovas įpareigotas ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo susirinkimo įvykimo dienos parengti trumpalaikį (3 m.), vidutinės trukmės (5 m.) ir ilgalaikį (10 m.) verslo planus; 4) G. J. įgaliotas sudaryti darbo sutartį su naujai išrinktu direktoriumi (naujai išrinktas direktorius įpareigotas perregistruoti vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registre; bendrovės vadovui suteikta teisė perįgalioti kitus asmenis).

7. 2019 m. gruodžio 30 d. vykęs atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias ABĮ nuostatas, bendrovės akcininkų teises bei esminius civilinės teisės principus, o susirinkimo metu priimti sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ABĮ 19 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindais.

8. 2015 m. gegužės 11 d. M. A. buvo paskirtas eiti atsakovės vadovo pareigas. Darbo sutartyje, sudarytoje tarp M. A. ir UAB „Salinta“, darbdavys (bendrovė) įsipareigojo mokėti darbuotojui (M. A.) 2 500 Eur atlyginimą. Nuo paskyrimo į bendrovės vadovo pareigas iki 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. virš 4 metų, M. A. veikė geriausiais bendrovės interesais ir tinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas. 2019 m. gruodžio 30 d. vykusiame neeiliniame UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime M. A. dalyvavo kaip atsakovės akcininko B. A. atstovas. Atsakovės akcininkai sprendė, kad M. A., kaip atsakovės direktoriaus, veikla buvo netinkama, t. y. M. A. buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, ir tai jam tapo žinoma visuotinio akcininkų susirinkimo metu, nors visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo nurodyti konkretūs M. A. kalti veiksmai ir tik apsiribota deklaratyviais teiginiais, jog M. A., kaip bendrovės vadovas, veikė netinkamai. Ieškovas M. A. nesutiko su 2019 m. gruodžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu atšaukti jį kaip bendrovės vadovą iš direktoriaus pareigų dėl jo kaltės nesant pagrįstų duomenų. Teigė, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. M. A. buvo atleistas be teisėto pagrindo.

9. M. A. turi teisę pasinaudoti jam DK suteiktomis garantijomis už neteisėtą atleidimą iš darbo. Dėl susidariusios situacijos (nepalankių sąlygų dirbti) M. A. prašė jo negrąžinti į buvusią darbo vietą, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu, dėl to jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į M. A. UAB „Salinta“ išdirbtą laiką (už 4 m. 7 mėn. 2 sav. ir 5 d. darbo santykių trukmės laikotarpį) jam priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Kadangi bendrovė nebuvo sumokėjusi M. A. darbo užmokesčio už lapkričio ir gruodžio mėnesius, jam taip pat priteistina 5 842,19 Eur (bruto) nesumokėto darbo užmokesčio už lapkričio ir gruodžio mėnesius, o vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi ? netesybos už nesumokėtą darbo užmokestį už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jam taip pat priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogų dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui M. A. iš atsakovės BUAB „Salinta“ 5 842,19 Eur priskaičiuotą sumą (3 359,26 Eur išmokėtina suma) su darbo santykiais susijusių išmokų ir jam mokėtiną sumą – 3 359,26 Eur – patvirtino kaip pirmosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Salinta“ bankroto byloje; kitus ieškovo M. A. ir ieškovo B. A. reikalavimus atmetė.

11. Teismas nustatė, kad iš G. J. 2019 m. lapkričio 18 d. paraiškos dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo matyti, kad paraiškoje buvo nurodytos šaukiamo susirinkimo priežastys (nepelninga įmonės veikla) ir tikslai (naujo UAB „Salinta“ direktoriaus išrinkimas), pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės (nurodyti keturi darbotvarkės klausimai), datos ir vietos (buvo siūloma sušaukti susirinkimą po 42 dienų nuo paraiškos surašymo dienos įmonės buveinės adresu), bei pasiūlyti sprendimų projektai, kuriuose nenurodoma tik siūlomo skirti naujojo įmonės vadovo kandidatūra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad G. J. pateiktoje paraiškoje buvo nurodyta visa ABĮ nustatyta informacija. Teismas sprendė, kad ieškovai be pagrindo teigia, jog paraiškoje turi būti nurodyti ne tik sprendimų projektai, bet ir patys sprendimai, kurie bus priimti susirinkime.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad susirinkimo metu teisę siūlyti kandidatą į įmonės vadovo pareigas turėjo ne tik susirinkimo iniciatorius, t. y. G. J., bet ir kiti UAB „Salinta“ akcininkai, o tarp jų ir B. A., kuris teigė, kad nebuvo informuotas apie siūlomą asmenį eiti įmonės vadovo pareigas, tačiau teikiant paraišką dėl kreditorių susirinkimo G. J. negalėjo numatyti, jog niekas susirinkimo metu nesiūlys kandidatų į naują įmonės vadovo vietą, todėl bus patvirtintas G. J. pasiūlytas kandidatas – A. M..

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikta paraiška dėl visuotinio akcininkų susirinkimo atitiko ABĮ nustatytus formai ir turiniui keliamus reikalavimus, sprendė, kad UAB „Salinta“ akcininkas G. J. įgijo teisę priimti sprendimą dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Nors akcininkė A. S. nesikreipė į bendrovę su paraiška dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, taip neįgyvendindama ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės, todėl neegzistuoja tariamas jos interesų pažeidimas kaip pagrindas pasinaudoti tiesiogine visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo galimybe pagal ABĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau tokį ABĮ 23 straipsnio 5 dalies pažeidimą teismas laikė mažareikšmiu ir neturinčiu esminės reikšmės, o bendrovės vadovui M. A. per 10 dienų nuo G. J. paraiškos gavimo nepriėmus sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas akcininkų, kuriems bendrai priklauso 58,35 proc. visų įmonės akcijų, taigi suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.

14. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad: 1) Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 dalį dėl atsakovui G. J. priklausančių 5 416 paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų paketo (41,66 proc.) kainos nustatymo; 2) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą buvo įpareigotas parduoti iš viso 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių 41,66 proc. balsų UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovui B. A. parduodant 3 867 vnt., o ieškovei A. S. parduodant 1 549 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtinta tarp UAB „Salinta“ akcininkų esančią konfliktinę situaciją, o šioje byloje prašomi pripažinti negaliojančiais neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai buvo priimti 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. dar iki Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020, taigi UAB „Salinta“ 41,66 proc. akcijų vis dar priklausė G. J., todėl teismas konstatavo, kad G. J. turėjo teisę dalyvauti įmonės veikloje kaip jos akcininkas.

15. Teismas pripažino, kad ieškovų argumentai, jog 2019 m. gruodžio 30 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai yra žalingi UAB „Salinta“, nėra pagrįsti pakankamai svariais įrodymais. Taip pat konstatavo, kad nepagrįsti yra teiginiai, jog naujai paskirtas UAB „Salinta“ vadovas A. M. neturi patirties bendrovės valdymo veikloje, nes, įvertinus tai, jog šis asmuo vadovauja dar penkiems juridiniams asmenims, labiau patvirtina nei paneigia jo kompetenciją vadovaujant bendrovei.

16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nors akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, tačiau iš esmės nedaro lemiamos įtakos balsavimo 2019 m. gruodžio 30 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo visi trys akcininkai (arba juos atstovaujantys asmenys), metu priimtų sprendimų rezultatams, todėl nėra pagrindo ginčijamus neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, nes visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas yra neesminis. Teismas nenustatė, kad ginčijamais susirinkimo sprendimais būtų pažeistas viešasis interesas ar sukelti neigiami padariniai UAB „Salinta“.

17. Teismas pažymėjo, kad visi darbo ginčai, išskyrus ginčus, kurie yra aiškiai išvardinti įstatyme, paprastai turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Pagal DK 105 straipsnio 2 dalį ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme. Taigi ginčui dėl įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų ir darbo sutarties su juo nutraukimo minėta DK norma privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nenumato. Todėl pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėjo darbo ginčą dėl teisės iš esmės.

18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad akcininkai G. J. ir A. S. turėjo teisę ir pagrindą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu M. A. dėl jo kaip direktorius veiklos, nes neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo siekiama sušaukti dėl M. A., kaip įmonės direktoriaus, netinkamos veiklos, o 2019 m. gruodžio 30 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime jis ir buvo atšauktas iš užimamų pareigų.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal ABĮ 37 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir už tai atsako, o taip pat atsako už jos (bendrovės) tikslų įgyvendinimą. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, nustatė, kad pagal UAB „Salinta“ 2015–2018 m. balansų duomenis bendrovės veikla buvo nuostolinga: 2015 m. bendrovės nuostolis sudarė 89 538 Eur, 2016 m. – 119 53 Eur, 2017 m. – 50 441 Eur, 2018 m. – 45 516 Eur. Taip pat teismas vertino ekspertės D. A. teismui pateiktą Ekspertizės aktą III, kuriame ekspertė nurodė, kad atsakovės veikla yra perspektyvi, o 2015–2019 m. bendrovės duomenys patvirtina, kad didžiausias veiksnys, lėmęs bendrovės apyvartos kritimą, yra akcininkų tarpusavio nesutarimai bei teisminiai ginčai.

Šalies argumentai

20. Teismas, nustatęs, kad 2020 m. balandžio 28 d. į Kauno apygardos teismą su pareiškimu kreipėsi bendrovės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, įvertinęs atsakovės pateiktus bankroto byloje duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė paskutinius dešimt metų veikė nuostolingai, todėl atsakovė pradelsė atsiskaityti su įvairiais kreditoriais apie 0,5 mln. eurų, įskaitant ir darbuotojus, su kuriais neatsiskaityta nuo 2019 m. spalio mėnesio. Taip pat paaiškėjo, kad 2020 m. liepos 16 d. nutartyje, kuria atsakovei UAB „Salinta“ iškelta bankroto byla, teismas konstatavo, kad bendrovės veiklos tikslas – vykdyti gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas, gauti pelną gaminant plastiko gaminius. Įmonės 2019 metų finansiniai duomenys liudija apie prastą įmonės finansinę būklę: 2019 metais įmonė patyrė 67 039 Eur nuostolius, įmonės turto vertė sudarė 561 772 Eur, o įsipareigojimai – 446 892 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas sprendė, kad nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi įmonės veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų, pelno, patvirtina netinkamą įmonės veiklą ir valdymą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas nustatė, kad atsakovės Įstatuose, galiojusiose iki tol, kol jų suklastojęs nepakeitė M. A., buvo imperatyviai nustatyta, jog jeigu bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti ar administracijos vadovas tinka eiti pareigas (Įstatų 33.2 punktas). Taip pat teismas sprendė, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 27 d. raštas patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52143-19, pradėtas 2019 m. gruodžio 9 d. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį G. J. 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškime nurodytų aplinkybių pagrindu dėl disponavimo suklastotu dokumentu, 2020 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, patvirtinus prokuroro nutarimą, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleidžiant įtariamąjį M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo atsakomybei vieneriems metams be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pasak teismo, šie duomenys patvirtina, kad M. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo atšauktas iš vadovo pareigų, yra pripažinti nusikalstamais.

22. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad akcininkų pasitikėjimas ieškovu M. A. buvo prarastas dėl netinkamai atliktų jo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Akcininkų sprendimą atleisti ieškovą M. A. iš užimamų pareigų, priimtą 2019 m. gruodžio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, nulėmė jo paties kalti veiksmai. Teismui pripažinus, kad ieškovas M. A. atšauktas iš užimamų pareigų dėl jo kaltų veiksmų, darbo sutartis su M. A. pasibaigė atšaukus jį iš vadovo pareigų (DK 104 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi teisės pasinaudoti jam DK suteiktomis garantijomis už neteisėtą atleidimą, taigi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl neteisėto atleidimo; dėl darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu ir kompensacijos priteisimo; dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

23. Įvertinęs M. A. asmens kortelės Nr. 488 duomenis, teismas nustatė, kad bendrovė ieškovui nėra išmokėjusi darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, t. y. 5 842,19 Eur sumos (GPM 1 168,44 Eur, soc. draudimas 1 314,49 Eur, išmokėtina suma 3 359,26 Eur, soc. draudimas 103,41 Eur); atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovui išmokėtina suma yra 3 359,26 Eur, kurią sudaro atlyginimas už 2019 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, neišnaudotų atostogų kompensacija ir kasmetinių atostogų apmokėjimas (bendra priskaitytina suma 842,19 Eur). Remdamasis šiais duomenimis, teismas priteisė ieškovui M. A. iš atsakovės BUAB „Salinta“ 5 842,19 Eur (3 359,26 Eur išmokėtina suma) su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios ieškovui nebuvo išmokėtos darbo santykių pasibaigimo dieną. Įvertinęs tai, kad atsakovė BUAB „Salinta“ yra bankrutavusi įmonė, teismas sprendė, kad šis reikalavimas tvirtinamas kaip pirmosios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas 3 359,26 Eur sumai BUAB „Salinta“ bankroto byloje.

24. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, į tai, kad vadovo kaltę šiuo požiūriu lemia ir akcininkų pasitikėjimo juo praradimas, konstatavęs, kad pats ieškovas kaltas dėl jo atšaukimo iš pareigų, dėl to neturi galimybės pasinaudoti garantijomis, susijusiomis su darbo sutarties nutraukimu, sprendė, kad ir dėl uždelsto atsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams yra kaltas pats ieškovas M. A., kuris netinkamai vadovavo bendrovei, dėl to blogėjo bendrovės finansiniai rezultatai, ir bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti tiek su pačiu ieškovu, tiek ir su kitais darbuotojais, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Ieškovas M. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl atšaukimo iš UAB „Salinta“ vadovo pareigų pripažinimo neteisėtu atleidimu iš darbo bei su tuo susijusių garantijų išmokėjimo ir šią ieškinio dalį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas padarė prieštaraujančias išvadas bei nevertino byloje esančių įrodymų. Skundžiama nutartis yra nesuderinama su įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei juose pripažintomis ir konstatuotomis aplinkybėmis. Akcininko G. J. priverstinio akcijų pardavimo byloje buvo konstatuota, kad: bendrovės veiklos nuostolis, neįrodo neteisėtų veiksmų ar vadovo nekompetencijos; G. J. nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės netinkamą valdymą; apyvarta krito, nes bendrovė negalėjo gauti apyvartinių lėšų be savininkų sprendimų, kuriuos blokavo G. J.; po ieškovo paskyrimo bendrovės vadovu, bendrovės finansiniai rezultatai pagerėjo. Be to, teismas, įvertinęs G. J. argumentus dėl ieškovo tariamos nekompetencijos, yra konstatavęs, kad atsakovė faktiškai siekia nustatyti bendrovės turto administravimą per bankroto procedūrą ir dėl to piktnaudžiauja savo teise. Teismas ne kartą pripažino, kad ieškovas yra kompetentingas ir savo pareigas vykdė tinkamai. Nepaisant to, šioje byloje teismas padarė priešingą išvadą, kad ieškovas kaltas dėl įmonės veiklos nuostolio.

26.2. Skundžiama nutartis neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų bei pagrindinių įrodinėjimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovas kaltas dėl atsakovės prastos finansinės padėties buvo paneigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir bylose atliktomis ekspertizėmis. Išvada, kad atsakovės vadovo veiksmai, dėl kurių jis atšauktas iš pareigų, yra pripažinti nusikalstamais, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes paraiškoje dėl susirinkimo sušaukimo ir vadovo atšaukimo nebuvo jokių indikacijų, jog ieškovas atšaukiamas iš vadovo pareigų dėl nusikalstamų veiksmų. Be to, paraiška buvo pateikta anksčiau nei akcininkas G. J. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

26.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. A. atšauktas iš užimamų pareigų dėl jo kaltų veiksmų, todėl neturi teisės pasinaudoti DK suteiktomis garantijomis už neteisėtą atleidimą. Apelianto kaltei pagrįsti akcininkai G. J. ir A. S. nepateikė įrodymų nei paraiškoje, sprendime dėl susirinkimo sušaukimo, nei susirinkimo metu ar bylos nagrinėjimo metu. Byloje nenustatyti apelianto, kaip bendrovės vadovo, kalti veiksmai ar neveikimas.

26.4. Pagal apelianto atšaukimo pagrindo formuluotę nėra aišku, kokie iš tiesų buvo apelianto kalti veiksmai. Nei visuotinio akcininkų susirinkimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyti konkretūs apelianto kalti veiksmai. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo apsiribota deklaratyviais teiginiais, kad apeliantas M. A. veikė netinkamai.

Šalies argumentai

26.5. Apelianto teigimu, bendrovės veiklos nuostolis neįrodo jo nekompetencijos, o finansinius sunkumus lėmė išimtinai neteisėti ir nesąžiningi G. J. veiksmai, dėl kurių jis buvo įpareigotas parduoti jam nuosavybės teise priklausančias bendrovės akcijas.

27. Tretieji asmenys G. J. ir A. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, išdėstant ją taip:

27.1. panaikinti nutarties dalį, kurioje buvo tenkintas ieškovų ieškinys bei patvirtintas ieškovo M. A. finansinis reikalavimas, ir šioje dalyje ieškinį atmesti;

27.2. atmetus visą ieškovo ieškinį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme;

27.3. iš nutarties pašalinti motyvą, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė yra neišmokėjusi ieškovui 5 842,19 Eur priskaičiuotos sumos (3 359,26 Eur išmokėtina suma) su darbo santykiais susijusių išmokų. Taip pat, atsakovės bankroto administratorius teismui pateikė tvirtinti ieškovo M. A. šio dydžio finansinį reikalavimą. Teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės bankroto administratoriaus prašymą, patvirtino ieškovo M. A. 3 359,26 Eur finansinį reikalavimą (nutartis yra įsiteisėjusi) bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį ir tą patį reikalavimą patvirtinti antrą kartą. Skundžiama teismo nutartis turėtų būti pakeista, o minėta ieškinio dalis atmesta. Atmetus šią ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „Salinta“ bei nėra pagrindo sumažinti apeliantui G. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas.

28.2. Iš skundžiamos nutarties turi būti pašalinti motyvai, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos. Tiek ieškovai, tiek teismas nepagrįstai nurodė, kad priimant sprendimą sušaukti akcininkų susirinkimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka. Remiantis ABĮ 23 straipsnio 1 ir 4 dalimis, vadovui (valdybai) nesušaukus akcininkų susirinkimo, daugiau kaip ½ visų balsų turintys akcininkai turi teisę sušaukti susirinkimą paraišką pateikus bet kuriam iš įstatyme nurodytų iniciatorių. Tiek akcininkui(-ams) turinčiam daugiau kaip 1/10 balsų, tiek ir valdybai ar stebėtojų tarybai. Įstatyme nesutapatinami iniciatoriai su sprendimą sušaukti susirinkimą priimančiais asmenimis, todėl atitinkami ieškovų aiškinimai yra nepagrįsti. G. J., turinčiam daugiau kaip 1/10 balsų, pateikus paraišką dėl susirinkimo, o vadovui susirinkimo nesušaukus, teisę sušaukti susirinkimą įgijo bet kurie akcininkai valdantys daugiau kaip 1/2 balsų. Nepriklausomai nuo to ar jie pateikė paraišką sušaukti akcininkų susirinkimą. Priešingu atveju įstatyme būtų parašyta, kad tik netenkinus akcininkų, valdančių dagiau kaip 1/2 balsų, paraiškos sušaukti susirinkimą, gali būti šaukiamas akcininkų susirinkimas šių akcininkų sprendimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos.

Atsiliepimas

29. Ieškovai B. A. ir M. A. atsiliepimu į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nes atsakovės bankroto administratorius bankroto byloje pateikė tvirtinti M. A. finansinį reikalavimą. Pripažinus ieškinį (jo dalį), pastarasis yra tenkinamas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

29.2. Ieškovo M. A. procesinis elgesys buvo sąžiningas, tinkamas, o teise į teisminę gynybą buvo pasinaudota laiku. Ieškovo veiksmuose nėra kaltės, todėl negali kilti neigiamos pasekmės dėl susiklosčiusios situacijos. Ieškinys buvo pateiktas 2020 m. sausio 29 d., byla turėjo būti išnagrinėta per 60 dienų, tai reiškia, jog teismo sprendimas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, turėjo būti priimtas dar iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą. Taigi, byla dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo inicijuota gerokai anksčiau nei atsakovės bankrotas. Vien tai, kad dėl objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimas užsitęsė, negali būti pagrindas paneigti ieškovo teisę į ieškinio tenkinimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29.3. Atsakovė netinkamai aiškina ABĮ 23 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas. Remiantis atsakovės pozicija, akcininkams yra suteikiama neribota teisė, susijusi su visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarka bei pagrindais. Kadangi paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo teikė tik akcininkas G. J., o sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pasirašė tiek G. J., tiek A. S., pastaroji neįgyvendino ABĮ 23 straipsnio 5 punkte numatytos priemonės, todėl neegzistuoja jos interesų pažeidimas, kaip pagrindas pasinaudoti tiesiogine visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo galimybe.

30. Tretieji asmenys G. J. ir A. M. atsiliepimu į ieškovo M. A. atskirąjį skundą prašo priimti trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies, kurioje prašoma iš Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties pašalinti motyvą, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas, ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti; atmesti ieškovo M. A. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, ieškovo skundžiamoje dalyje, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Tretieji asmenys prašo priimti jų atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti. Nurodo, kad jiems yra žinomos ir suprantamos atsisakymo nuo atskirojo skundo dalies teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neginčija teismo nutarties dalies dėl akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo, nėra prasmės ginčytis dėl tam tikrų teismo motyvų, kurie neturi įtakos priimtos nutarties galutiniam sprendimui.

30.2. Apeliantas M. A. savo reikalavimus grindžia DK 58 straipsnio nuostatų pažeidimu ir atitinkamai, pažeidus šią teisės normą, taikomu reglamentavimu. Tačiau su ieškovu M. A., kaip specialiu subjektu ? atsakovės (juridinio asmens) vadovu, darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, todėl šiam ginčui netaikomas DK 58 straipsnis. Šiuo atveju apeliantas galėtų pretenduoti tik į dviejų mėnesių dydžio kompensaciją pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jei būtų atšauktas iš užimamų pareigų ne dėl jo kaltės, tačiau teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas buvo atšauktas dėl kaltų veiksmų.

Šalies argumentai

30.3. Apeliantas atskirajame skunde nurodo eilę tariamai teismų konstatuotų faktų, tačiau visus šiuos faktus iškraipo ir daugelį atveju išima iš konteksto. Be to, ieškovo akcentuojami teismų sprendimai, buvo priimti vertinant apelianto ir jo tėvo veiksmus buvusius prieš daugiau kaip trejus metus iki jo atšaukimo iš pareigų. Nei vienas iš teismų nevertino atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., kai apeliantas buvo atšauktas iš pareigų.

30.4. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad nuostolinga atsakovės veikla negali būti vertinama kaip jo kalti veiksmais, atšaukiant jį iš užimamų pareigų. Įvairiomis aplinkybėmis būtų galima pateisinti vienerių metų bendrovės nuostolį, tačiau nuostolingos veiklos vykdymas visą vadovavimo laikotarpį (daugiau 4,5 metų) parodo netinkamą ieškovo vadovavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas M. A. teisėtai atšauktas iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų, nes bendrovė bent jau paskutinius trejus metus veikė nuostolingai. Atsakovės įstatuose aiškiai įvardinta, kad akcininkai privalo svarstyti ar vadovas tinka eiti pareigas, jei veikla yra nuostolinga.

30.5. Nepagrįsti apelianto M. A. teiginiai, kad ekspertai yra konstatavę, jog atsakovės veikla yra perspektyvi. Tokia išvada, priešingai nei teigia apeliantas, parodo netinkamą vadovavimą bendrovei. M. A. visą savo vadovavimo laikotarpį (4,5 metų) nesugebėjo užtikrinti perspektyvios įmonės pelningos veiklos ir tai patvirtina jo nekompetenciją, netinkamą vadovavimą atsakovei. Taip pat M. A. nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo atšauktas iš pareigų už nusikalstamus veiksmus. Nors paraiškoje dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo šie veiksmai nebuvo akcentuoti, tačiau 2019 m. lapkričio 29 d. akcininkų sprendime dėl atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo jau nurodoma, kad susirinkimas šaukiamas ir atsižvelgiant į tai, jog „šiuo metu yra paaiškėję, kad bendrovės vadovas pakeitė bendrovės įstatus, pateikdamas Juridinių asmenų registrui suklastotą akcininkų susirinkimo protokolą“. Sprendimo priėmimo metu šie veiksmai dar nebuvo pripažinti nusikalstamais, tačiau vėliau kaip tik šie M. A. veiksmai buvo pripažinti nusikalstamais, nepaisant to, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsiliepimas

31. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į ieškovo M. A. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Ieškovas M. A. iš atsakovės vadovo pareigų buvo atšauktas pagrįstai. Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Be to, taikant kitus darbo santykių nutraukimo pagrindus skiriasi procedūros bei taikytinos garantijos, jų suderinimas gali tapti komplikuotas. Taigi, atšaukus vadovą, papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra nereikalingas. Civilinių santykių pabaigą liudijantis faktas – ieškovo atšaukimas, reiškiantis jam suteiktų įgaliojimų panaikinimą. Tokiu atveju būtent šis faktas ir yra priežastis nutraukti darbo sutartį. Teisėtas civilinių santykių nutraukimas šiuo atveju reiškia ir pagrįstą darbo santykių pabaigą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad M. A. buvo atšauktas iš UAB „Salinta“ vadovų nesant jo kaltės, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl dviejų darbo užmokesčių dydžio kompensacijos priteisimo.

31.2. Atskirajame skunde M. A., remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-52-196/2017 nurodytais motyvais, nepagrįstai teigia, kad įmonės veiklos rezultatai pagerėjo. Tokia pozicija buvo nurodyta, nes būtent M. A. tuo metu buvo įmonės vadovas, todėl teikė sau palankius paaiškinimus. 2020 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Salinta“ konstatavęs, kad UAB „Salinta“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumą. Taigi, dar M. A. būnant UAB „Salinta“ vadovu, atsakovė susidūrė su mokumo problemomis. Šios aplinkybės paneigia atskirojo skundo teiginį, kad byloje neįrodyta, jog M. A. nekompetentingas. M. A. nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra kompetentingas, turintis atitinkamą išsilavinimą ar žinių, kurios užtikrintų tinkamą gamybine veikla užsiimančios įmonės administravimą, vadovavimą tokiai įmonei.

31.3. Aplinkybė, kad atsakovės UAB „Salinta“ finansiniai rezultatai pagerėjo išrinkus vadovu M. A., yra nepagrįsti, nes jam tapus vadovu, UAB „Salinta“ buvo iškelta bankroto byla, kas rodo, kad M. A. nesugebėjo tinkamai organizuoti bendrovės veiklos, todėl įmonė tapo nemokia. Nemokia įmonė tapo tuomet, kai jai vadovavo M. A., o šios aplinkybės paneigia M. A. kaip vadovo tinkamą kompetenciją. Atsakovės veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, o įmonės vadovas atsakingas už šios veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Aplinkybė, kad atsakovė per M. A. vadovavimo laikotarpį tapo nemokia yra konstatuota įsiteisėjusia 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria UAB „Salinta“ iškelta bankroto byla, o tai yra pakankama netinkamam pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, atlikimui dėl M. A. kaltės, jo nelojalumui pripažinti. Toks M. A. elgesys yra pakankamas konstatuoti DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytam atšaukimo pagrindui, esant juridinio asmens vadovo kaltei.

32. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti iš dalies ir skundžiamą nutartį dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovų ieškinys bei patvirtintas ieškovo M. A. finansinis reikalavimas BUAB „Salinta“ bankroto byloje, panaikinti, ir šioje dalyje bylą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Ginčo, kad atsakovė BUAB „Salinta“ neišmokėjo ieškovui M. A. 3 359,26 Eur (priskaičiuota suma 5 842,19 Eur) su darbo santykiais susijusių išmokų, nėra. Šio fakto atsakovė neginčija. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi yra patvirtintas M. A. pirmosios eilės finansinis reikalavimas BUAB „Salinta“ bankroto byloje. Taigi, ieškovo M. A. reikalavimas, kilęs dėl jam neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, jau yra išspręstas. Įstatymas draudžia nagrinėti ginčą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir įpareigoja teismą tokią bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovų B. A. ir M. A. ieškinys atsakovei BUAB „Salinta“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir neteisėto atleidimo iš darbo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl trečiųjų asmenų atsisakymo nuo atskirojo skundo dalies

35. Tretieji asmenys G. J. ir A. M. atskiruoju skundu prašė iš skundžiamos nutarties pašalinti motyvą, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas.

36. Vėliau atsiliepime į ieškovo M. A. atskirąjį skundą tretieji asmenys G. J. ir A. M. prašė priimti jų atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies, kurioje prašoma iš skundžiamos nutarties pašalinti motyvą, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl UAB „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas, ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

37. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo (338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nepriimti atsisakymo nuo atskirojo skundo dalies reikalavimų, nes šis apeliantų (trečiųjų asmenų) veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Apeliantai G. J. ir A. M. patvirtino, kad jiems yra žinomos CPK 308 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos atskirojo skundo atsisakymo procesinės pasekmės, t. y. kad atskirojo skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės. Priėmus atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti ieškovui M. A. nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius

38. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikomos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

39. Ieškovas M. A. pirmosios instancijos teismo ieškiniu prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Skundžiama nutartimi teismas tenkino šį ieškovo reikalavimą, tačiau apeliantai G. J. ir A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes M. A. iš darbo santykių kylantis finansinis reikalavimas buvo patvirtintas atsakovės bankroto byloje.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovei UAB „Salinta“ iškėlė bankroto bylą. 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, į kurį įtraukė ir kreditorių M. A. su 3 359,26 Eur reikalavimu, kurį sudaro nesumokėtas darbo užmokestis. 2021 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovės kreditorių sąrašas buvo patikslintas ir iš jo buvo išbrauktas kreditorius M. A., kadangi remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. pažyma (suvestine) apie išmokėtas Garantinio fondo išmokas nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. kreditoriui M. A. buvo išmokėta 3 359,26 Eur išmoka, susijusi su darbo santykiais.

41. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovo M. A. ieškinio reikalavimas dėl jam neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, o 2020 m. gruodžio 9 d. buvo faktiškai išmokėtas iš Garantinio fondo lėšų, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo tenkinti šio reikalavimo, o pradėtą bylą pagal minėtą reikalavimą privalėjo nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas), skundžiama pirmosios instancijos nutartis pakeičiama.

Dėl ieškovo M. A. reikalavimų, susijusių su jo atšaukimu iš atsakovės BUAB „Salinta“ vadovo pareigų

43. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. <...> Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Kaip jau nurodyta, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53–60 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-477-248/2018).

45. Kasacinio praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Salinta“ akcininkų pasitikėjimas ieškovu M. A. buvo prarastas dėl netinkamai atliktų jo, kaip įmonės vadovo, pareigų ir akcininkų sprendimą atleisti ieškovą M. A. iš užimamų pareigų, priimtą 2019 m. gruodžio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, nulėmė jo paties kalti veiksmai.

47. Pirmosios instancijos teismas byloje padarytas išvadas grindė aplinkybėmis, nustatytomis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020, kurioje nurodyta, kad pagal UAB „Salinta“ 2015–2018 m. balansų duomenis bendrovės veikla buvo nuostolinga (2015 m. nuostolis sudarė 89 538 Eur, 2016 m. – 119 53 Eur, 2017 m. – 50 441 Eur, 2018 m. – 45 516 Eur). Taip pat teismas rėmėsi Kauno apygardos 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria atsakovei UAB „Salinta“ iškelta bankroto byla ir teismas joje konstatavo, kad 2019 metais įmonė patyrė 67 039 Eur nuostolius, įmonės turto vertė sudarė 561 772 Eur, o įsipareigojimai – 446 892 Eur, o nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi įmonės veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų, pelno, patvirtina netinkamą įmonės veiklą. Dar daugiau, skundžiama nutartimi buvo nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje 2019 m. gruodžio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52143-19 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimo suklastotu dokumentu) pagal G. J. 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškimą, kuris 2020 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutrauktas vadovaujantis BK 40 straipsniu, t. y. atleidus įtariamąjį M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo atsakomybei vieneriems metams be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad atsakovės UAB „Salinta“ Įstatuose buvo nustatyta, jog tuo atveju, jeigu bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti ar administracijos vadovas tinka eiti pareigas (Įstatų 33.2 punktas).

48. Apeliantas M. A. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir tvirtina, kad jo atšaukimas iš atsakovės vadovo pareigų yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

49. Visų pirma, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino visus bylos duomenis, susijusius su apelianto M. A. atšaukimo iš atsakovės UAB „Salinta“ vadovo pareigų teisėtumu. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pagrindžia, kad bendrovės veikla, vadovaujant apeliantui, buvo nuostolinga, jos finansinė padėtis buvo sunki, įmonė negaudavo pelno, kaupėsi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, dėl to atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas, būdamas atsakovės vadovu, nesugebėjo įgyvendinti jam bendrovės akcininkų keliamų reikalavimų, kad atsakovė veiktų pelningai, jo vadovavimas neatitiko akcininkų lūkesčių, todėl bendrovės akcininkai turėjo pagrįstą pagrindą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti dėl įmonės vadovo galimybių toliau eiti įmonės vadovo pareigas. Nustatytų aplinkybių apeliantas M. A. nenuginčijo, naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip buvo minėta anksčiau, kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste, netaikytinas standartas dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas. Kadangi bendrovės akcininkai turėjo duomenų apie apelianto galimai neteisėtus veiksmus, klastojant įmonės dokumentus, nors tuo metu baudžiamajame procese dar nebuvo pasisakyta dėl nusikaltimo padarymo, tai galėjo nulemti aplinkybę, kad bendrovės akcininkai prarado pasitikėjimą apeliantu, todėl atšaukė jį iš bendrovės vadovo pareigų. Taigi, atšaukdami pasitikėjimą praradusį vadovą iš užimamų pareigų, akcininkai įgyvendino teisės aktų jiems suteiktą teisę atšaukti įmonės vadovą iš užimamų pareigų, kas negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apelianto M. A. atskirojo skundo argumentus, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), o taip pat, kad netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Vien tai, kad apeliantas M. A. nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas naikinti skundžiamą pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo

52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo priteisti ieškovui M. A. nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, yra pagrindas tikslinti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme nėra.

54. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 240,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jų reikalavimai netenkinami, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.

55. Trečiasis asmuo G. J. pirmosios instancijos teisme parytė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovų B. A. ir M. A. lygiomis dalimis po 907,50 Eur.

56. Trečiasis asmuo A. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai, jos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovų B. A. ir M. A. lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

58. Ieškovas M. A. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė rengiant atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties bei atsiliepimą į trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atskirąjį skundą. Trečiasis asmuo A. S. teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atskirąjį skundą bei ieškovo M. A. atskirąjį skundą. Byloje nustatyta, kad nei ieškovas M. A., nei trečiasis asmuo A. S. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti trečiųjų asmenų G. J. ir A. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies, kuria buvo prašoma pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties motyvą, kad akcininkų G. J. ir A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priimtas pažeidžiant ABĮ nuostatas ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti, išdėstant ją taip:

„Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo M. A. reikalavimo priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius nutraukti.

Kitus ieškovų M. A. ir B. A. reikalavimus atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui G. J. iš ieškovų B. A. ir M. A. po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti trečiajam asmeniui A. S. iš ieškovų B. A. ir M. A. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą“.

Teisėjos Vilija MikuckienėAsta RadzevičienėJūratė Varanauskaitė