- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- AN2-70-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01758-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Advokatai
- Mantas Juozaitis
- Kategorijos
- 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato Manto Juozaičio skundas ir institucijos 2024 m. spalio 19 d. nutarimas pakeistas iš dalies – vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalimi, A. Z. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 300 Eur bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-223899-2024 (ROIK 24239608151) (toliau – nutarimas) A. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 12 d., 17 val. 39 min., Švenčionių rajono savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 90 km/h greitį viršijo 35 km/val., važiavo 125 km/h greičiu. Be to, A. Z. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, kai nustačius, kad asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus, jis neįvykdė sąlygų, t. y. nesikreipė į AB „Regitra“ padalinį ir nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 ir 14 punkto reikalavimus. Už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą A. Z. paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur dydžio bauda, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 300 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Galutinai A. Z. paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu, A. Z. atstovas advokatas M. Juozaitis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi A. Z. atstovo skundas tenkintas ir institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas nutarė administracinio poveikio priemonės neskirti. Kitoje dalyje institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir palikti galioti institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimą jo nepakeičiant.
4.1. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant j Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus – galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (AB „Regitra“ padalinyje medicininės pažymos pateikti nereikia, jei Vairuotojų registre yra duomenys apie medicininę pažymą), kuri turi būti išduota vėliau, nei buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti dėl sveikatos būklės ar elgesio (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs arba asmens sveikatos priežiūros įstaigai nustačius, kad dėl sveikatos būklės ar elgesio asmuo negalį tinkamai vairuoti transporto priemonių). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.
4.2. Skunde pažymima, kad teisė vairuoti A. Z. buvo atimta susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių. Kompetentingai įstaigai nustačius, kad asmens sveikatos būklė jau atitinka nustatytus reikalavimus, A. Z. neįvykdė nustatytų sąlygų, t. y. nesikreipė į AB ,,Regitra“ padalinį ir nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. A. Z. buvo žinoma, jog dėl jo sveikatos būklės jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Jo teiginiai, kad jis nežinojo, jog norėdamas atgauti teisę vairuoti, jis privalo kreiptis į AB „Regitra“ ir nepakanka vien tik pasitikrinti sveikatą ir turėti medicininę pažymą, kad leidžiama vairuoti, vertintini kritiškai. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. A. Z. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra įmonės vadovas, todėl teisės aktų ir visuotinai prieinamos informacijos paieška viešuosiuose šaltiniuose jam neturėtų būti sudėtingas procesas, juolab, kad aprašas yra paskelbtas AB „Regitra“ internetinėje svetainėje, teisės aktų skiltyje. Be to, teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti.
4.3. Skunde akcentuojama, kad teisę vairuoti transporto priemones A. Z. sugrąžino tik 2024 m. gegužės 23 d. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, institucijos įgalioto pareigūno nutarimu nuobauda buvo individualizuota – teisė vairuoti transporto priemones asmeniui atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui.
4.4. Skunde sutinkama su teismo nuomone, kad įstatymų leidėjas, formuodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas numato didelį diapazoną tarp minimalaus ir maksimalaus tiek nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžio, kad būtų galima tinkamai individualizuoti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant ir į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir į daugelį kitų svarbių aspektų.
4.5. Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad faktas, jog pasitikrinęs sveikatą ir medikų pripažintas tinkamu vairuoti transporto priemones, asmuo nesikreipė į kompetentingą instituciją tam, kad būtų priimtas procesinis sprendimas ir asmeniui įstatymu nustatyta tvarka būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, yra tik formalus pažeidimas. Argumentas, kad po to, kai asmuo kreipėsi į kompetentingą instituciją, teisė vairuoti jam buvo sugrąžinta dar tą pačią dieną, tereiškia tik skaitmenizacijos pažangą, kai didelė dalis informacijos talpinama registruose, kas leidžia daugelį procesinių sprendimų atlikti operatyviau ir palengvina naštą besikreipiančiajam, tačiau tai jokiu būdu patį procesinį sprendimą nedaro formaliu.
4.6. Skunde teigiama, kad suteikti ar nesuteikti konkrečioje situacijoje konkrečiam asmeniui teisę vairuoti konkrečias transporto priemones, yra išskirtinė kompetentingos institucijos (šiuo atveju AB „Regitra“) prerogatyva ir bet koks institucijos kompetencijos ignoravimas ne tik, kad menkina jos prestižą, bet ir veda prie nepagarbos teisės aktams ir teisinės valstybės principams apskritai. Situacija, kai asmuo pats nusprendžia, jog jis atitinka keliamiems reikalavimas ir gali vairuoti transporto priemonę net ir negavęs tai patvirtinančio procesinio sprendimo, nėra toleruotina. Todėl įstatymų leidėjas ir numatė už tai administracinę atsakomybę, bei galimybę individualizuoti padarytą veiką, priklausomai nuo jos pavojingumo. Neskirdamas administracinio poveikio priemonės, teismas klaidingai interpretavo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
4.7. Skunde pažymima, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistu konstatuoti, kad A. Z. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Priešingai, faktas, kad per paskutinius kelis metus jis yra daug kartų baustas už KET pažeidimus, po skundžiamo pažeidimo padarymo taip pat, charakterizuoja jį, kaip nepavyzdingą vairuotoją ir linkusį nusižengti asmenį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. Z. atstovas advokatas M. Juozaitis prašo institucijos apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad skundo teiginiai, jog teise vairuoti A. Z. buvo atimta susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būkles asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, yra klaidingi. A. Z. kreipėsi į gydytojus dėl vieno galvos svaigimo epizodo, o šie, dar nežinodami kokia bus diagnozė ir tyrimų rezultatai, prevenciškai pranešė AB „Regitra“. Būtent dėl kilusių neaiškumų, o ne dėl diagnozuotos ligos buvo sustabdytas A. Z. vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Atlikus tyrimus, buvo padaryta išvada, kad jokie įtarimai nepasitvirtino, A. Z. neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų vairuoti. Šis faktas yra esminis, nes nuo jo priklauso veikos pavojingumas. Institucija klaidingai vertina A. Z. veiką.
5.2. Atstovo teigimu, institucija pateikia klaidingus teiginius dėl A. Z. žinojimo apie daromą pažeidimą. Skunde teigiama, kad A. Z. buvo žinoma, jog dėl jo sveikatos būkles jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Toks teiginys yra klaidingas ir prieštarauja bylos faktams. A. Z. nebuvo susirgęs jokia liga, dėl kurios būtų galima atimti teisę vairuoti. Teisė vairuoti jam buvo sustabdyta dėl to, kad gydytojams kilo įtarimų. A. Z. vairavo tik po to, kai jau buvo gavęs net tris gydymo įstaigų išvadas, kad yra sveikas ir gali vairuoti transporto priemones. Sveikatos patikrinimų metu gydytoja A. Z. patikino, kad visi reikalingi dokumentai ir kitos pažymos bus pateiktos AB „Regitra“ per centralizuotą sistemą ir visi formalumai bus sutvarkyti, todėl jis neabejojo, kad vairuoja transporto priemonę teisėtai. Sužinojęs apie padarytą pažeidimą, A. Z. kreipėsi į AB „Regitra“, pateikė prašymą ir jo teisė vairuoti buvo iš karto atnaujinta.
5.3. Atsiliepime pažymima, kad institucijos skunde teigiama, kad A. Z. pažeidimas nėra formalus. Institucija teigia, kad AB „Regitra“ yra suteikta teisė suteikti arba nesuteikti teisę vairuoti. Tokios kompetencijos ignoravimas veda prie nepagarbos teisės aktams ir teisinės valstybės principams. Tokie Institucijos teiginiai yra klaidingi. Teismas konstatavo, kad pats nusižengimas iš esmės susijęs su formalių procedūrų (prašymo nepateikimu AB „Regitra“) pažeidimu, o ne su transporto priemonės vairavimu, kas rodo, jog paskirta poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas) iš esmės nėra tiesiogiai susijusi su pačia neteisėta veika. Institucija nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų tokias teismo išvadas. A. Z. visą laiką buvo sveikas. Sveikatos pažyma su žyma apie galėjimą vairuoti buvo pateikta AB „Regitra“. A. Z. yra išlaikęs vairavimo egzaminą, turi ilgą vairavimo patirtį. Jis tik nebuvo pateikęs prašymo AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo, todėl pažeidimas pasireiškė tik formalaus žingsnio neatlikimu (prašymo nepateikimu), kai visos esminės sąlygos vairuotojo pažymėjimo atnaujinimui buvo įvykdytos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. AB „Regitra“ jau pati be atskiro prašymo automatiškai atnaujina vairuotojo pažymėjimus, jeigu jie buvo sustabdyti dėl sveikatos pažymos galiojimo termino pasibaigimo. AB „Regitra“ veiksmai apsiriboja tik patikrinimu, ar yra gauta atitinkama sveikatos pažyma. A. Z. teisė vairuoti buvo iš karto atnaujinta. Tai rodo, kad teisės vairuoti atnaujinimo procesas buvo visiškai formalus, visos sąlygos dėl atnaujinimo buvo tenkinamos jau seniai, vienintelis trūkumas – prašymo nepateikimas.
5.4. Atsiliepime teigiama, kad institucija klaidingai teigia, neva A. Z. sąmoningai nusprendė pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Institucijos skunde teigiama, kad situacija, kai pats pilietis nusprendžia, jog jis atitinka keliamiems reikalavimas ir gali vairuoti transporto priemonę net ir negavęs tai patvirtinančio procesinio sprendimo, nėra toleruotina. Pritartina, kad piliečiai negali patys spręsti, kada laikytis teisės aktų reikalavimų, kada – ne. A. Z. niekada nesprendė, ar laikytis teisės aktų, ar juos pažeisti. Jis nežinojo, kad jo teisė vairuoti yra neatnaujinta. Jis vadovavosi gydytojos informacija ir bendra logika, kad jeigu AB „Regitra“ sustabdo pažymėjimo galiojimą, gavusi informaciją iš gydytojų, tai atitinkamai turėtų ir atnaujinti pažymėjimo galiojimą, gavusi kitą informaciją iš tų pačių gydytojų, kad asmuo sveikas.
Atsiliepimas
5.5. Atsiliepime pažymima, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo sąmoningas, nerodo piktybiško vairuotojo nusiteikimo ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelti grėsmę eismo saugumui ar demonstruoti nepagarbą eismo dalyviams. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas.
5.6. Atstovo teigimu, institucija klysta teigdama, jog byloje nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Tokios administracinio poveikio priemonės taikymas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. A. Z. padarė pažeidimą nežinodamas, kad jį daro. Jis nežinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas nėra atnaujintas. Todėl administracinio poveikio priemonės taikymas A. Z. pažeistų teisingumo principą. Vien dėl to, kad nenuvyko į AB „Regitra“ atlikti formalaus veiksmo, A. Z. būtų atimama teisė vairuoti. A. Z. yra nubaustas bauda, kurią jis sumokėjo. Todėl institucija nepagrįstai teigia, kad nėra išskirtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio nuostatų taikymui.
5.7. Atsiliepime pažymima, jog institucija klaidingai teigia, kad A. Z. yra nusižengti linkęs asmuo. Pati institucija pripažįsta, kad pažeidimo padarymo metu A. Z. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą A. Z. padarė 2024 m. balandžio 12 d., o kitą pažeidimą, apie kurį kalba institucija, jis padarė 2024 m. rugsėjo 13 d. (ROIK: 23224959512). Apie vieną pažeidimą A. Z. buvo informuotas 2024 m. gegužės 16 d., o apie kitą tik 2024 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau tai buvo iš esmės tas pats pažeidimas, nes abiem atvejais A. Z. nežinojo, kad jo teisė vairuoti yra neatnaujinta ir tuo metu nebuvo surašytas nutarimas nei už vieną pažeidimą. O kai tik 2024 m. gegužės 16 d. gavo nutarimą dėl vieno pažeidimo padarymo, nedelsiant ėmėsi priemonių, kad toks pažeidimas nebūtų padarytas ateityje.
5.8. Atstovo teigimu, teismas tinkamai taikė ANK 424 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai nutarė netaikyti administracinės poveikio priemonės, nes A. Z. veikoje išvis nebuvo pavojingumo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis netaikyti šios administracinio poveikio priemonės A. Z. atžvilgiu. Byloje nėra ginčo dėl institucijos nutarimo dalies, kuria A. Z. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos minėtos administracinės nuobaudos.
8. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.
9. Imperatyvas taikant įvairias poveikio priemones vadovautis proporcingumo principu kildinamas iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų nuostatų. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
10. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
11. Įstatymų leidėjas, laikydamasis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančioje Konstitucinio Teismo, inter alia, paminėtoje jurisprudencijoje apibrėžtų reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.
13. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
14. Kaip minėta, A. Z. institucijos nutarimo dalyje, dėl kurios kilo ginčas, yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį iš esmės už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, o konkrečiai – jos nesusigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka.
15. ANK 424 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta, todėl yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti už jį administracinio poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo. Asmeniui paskirta bauda (300 Eur) yra pakankamai griežta ir neabejotinai leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, todėl, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, ji laikytina pakankama. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nors ir teisė vairuoti transporto priemones iš A. Z. buvo atimta SEAKĮ 24 straipsni 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad A. Z. gali sirgti liga, įtraukta į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, tačiau administracinio nusižengimo metu 2024 m. balandžio 12 d. A. Z. sveikatos būklė buvo tokia, kad jis vairuoti galėjo ir jam buvo išduotas šią aplinkybę patvirtinantis gydymo įstaigos dokumentas, kuris buvo įkeltas į e-sveikatos sistemą. Teismas padarė išvadą, kad A. Z. teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta tik todėl, kad jis aprašo nustatyta tvarka nesikreipė su prašymu tokią teisę jam grąžinti į AB „Regitra“ ir vairavo nesulaukęs atitinkamo sprendimo. Vėliau A. Z. tokį prašymą pareiškus, jis buvo tenkintas tą pačią dieną, todėl teismas padarė išvadą, kad A. Z. padarytas administracinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio.
17. Aukštesnysis teismas su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Sutiktina su institucijos skundo teiginiu, jog A. Z. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės tai daryti, kadangi jis šios teisės nebuvo susigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka. A. Z. nesilaikė aprašo 9 punkto nuostatų ir prieš vairuodamas transporto priemonę nesikreipė su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, bei nepateikė apraše nurodomų dokumentų, o sprendimas šią teisę jam grąžinti nebuvo priimtas. Sutiktina ir su teiginiu, kad teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad A. Z. administracinės atsakomybės ir neišvengė – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam buvo skirta 300 Eur bauda. Taigi situacija, kai A. Z. vairavo transporto priemonę, nesulaukęs AB „Regitra“ sprendimo grąžinti jam teisę vairuoti, ir nėra toleruojama.
18. Vis dėl to, negalima sutikti su institucijos skundo teiginiais, jog A. Z. padarytas administracinis nusižengimas nėra formalus. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. Z. padarytas administracinis nusižengimas, nors formaliai ir atitinkantis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau įvertinus jau paminėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, negali būti laikomas toks pavojingas kaip kiti alternatyvūs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai.
19. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, A. Z. teisę vairuoti transporto priemones turėjo – jis yra išlaikęs vairavimo egzaminą, turi vairavimo patirties, o ir vairavo jis turėdamas galiojantį gydymo įstaigos dokumentą, kuriame nurodoma, kad jo sveikatos būklė tinkama transporto priemonių vairavimui. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal aprašo nuostatas, A. Z. norėdamas atgauti teisę vairuoti, privalėjo tik AB „Regitra“ pateikti prašymą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą – tinkamos formos medicininė pažyma buvo įkelta e-sveikatos sistemoje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju netaikomos ir aprašo 10 punkto nuostatos – A. Z. teisę vairuoti prarado ne dėl KET pažeidimo, todėl jam nereikėjo pabaigti papildomo vairuotojų mokymo. Vertinant aptartas aplinkybes A. Z. padaryto nusižengimo pavojingumo aspektu, negalima daryti išvados, kad A. Z. veiksmai yra tiek pat pavojingi, kiek ir asmens, kuris transporto priemonę vairuoja niekada neturėjęs teisės vairuoti, arba vairuoja kitos rūšies transporto priemonę, ar teisę vairuoti prarado dėl padaryto KET pažeidimo (dėl ko kyla pareiga pabaigti papildomą vairuotojų mokymą). Iš ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nustatė už ženkliai pavojingesnius veiksmus, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl asmens gebėjimo saugiai vairuoti transporto priemones. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik prašymo grąžinti teisę vairuoti nepateikimas AB „Regitra“, vairavimas nesulaukus iš esmės formalaus sprendimo, kai asmuo iš esmės atitinka visas sąlygas, jog teisė vairuoti jam būtų grąžinta, negali būti vertinamas kaip toks pavojingas, jog pateisintų ne tik 300 Eur baudos, bet ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimą.
20. Aukštesnysis teismas šiame kontekste taip pat pažymi, kad iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. Z. teisę vairuoti transporto priemones prarado įtariant, kad jis gali sirgti liga, dėl kurios jis negali tinkamai vairuoti transporto priemonių. 2020 m. lapkričio 3 d. dėl galvos svaigimo jis kreipėsi į Santaros klinikų konsultacinę polikliniką, o gydytojai įtarus, kad A. Z. serga epilepsija, ji šią informaciją perdavė AB „Regitra“, be kita ko, nurodant, kad A. Z. vairuoti negalės 3 mėnesius. 2021 m. vasario 8 d. nepasitvirtinus epilepsijos diagnozei ir konstatavus, kad A. Z. gali vairuoti transporto priemones, jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo ir medicininės pažymos išdavimo, o 2021 m. vasario 9 d. gauta išvada, kad jis gali vairuoti transporto priemones be apribojimų. Šios aplinkybės iš esmės leidžia teigti, kad A. Z. daugiau nei 3 mėnesius negalėjo vairuoti transporto priemonių, nors jis nesirgo liga, dėl kurios asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių.
21. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju A. Z. dėl jo padaryto administracinio nusižengimo kilę ir skundžiama teismo nutartimi nustatyti teisiniai padariniai yra proporcingi nusižengimo pavojingumui. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pagrįstai pakeitė institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo – jos A. Z. neskyrė. Todėl nėra pagrindo tenkinti institucijos apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį.
22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.