- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-890-930/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18257-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė krieipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-28171-96/2014 iš atsakovo šalių sūnaus išlaikymui priteista po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai, augant vaikui, brangstant pragyvenimui, atsiradus papildomų poreikių, susijusių su vaiko vystymosi raida, padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui. Vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Vaiko poreikiai maistui sudaro 130 Eur per mėnesį (100 Eur maitinimui namuose, 30 Eur dienpinigiams mokykloje). Būtina kineziterapija, todėl vaikas lanko vandens procedūras (duomenys neskelbtini), kurios kainuoja po 37-45 Eur per mėnesį. Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jis lanko robotikos būrelį, kuris lavina smulkiąją motoriką, atmintį bei kantrybę, mokėjimą susikaupti. Šis būrelis būtinas normaliam šalių vaiko vystymuisi, kainuoja 40 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jo kalbos vystymasis yra sulėtėjęs, todėl po pamokų pailgintoje grupėje su juo papildomai dirba korepetitorė, kurios paslaugos per mėnesį kainuoja 60 Eur. Vaiko transporto išlaidos sudaro 6 Eur per mėnesį, higienos prekėms ir kirpyklos paslaugoms reikia 30 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 60 Eur per mėnesį, laisvalaikio poreikiams (žaidimų kambariams, kinui, spektakliams, žaislams) – po 40 Eur per mėnesį. Ieškovė su vaiku gyvena kartu su ieškovės tėvais, vaiko dalis būsto išlaidoms sudaro 60 Eur per mėnesį. Vaiko ugdymo ir mokymo reikmėms (mokymosi priemonėms, rinkliavoms mokykloje, pratyboms, vadovėliams, sąsiuviniams, dailės ir kitoms būtinoms priemonėms) reikia apie 180 Eur metams (po 20 Eur per mėnesį).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka teikti vaikui 215 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra ne visiškai tikslios. 2014 m. duomenys apie (duomenys neskelbtini) yra pasenę. Nepateiktos gydytojų išvados, kad būtina kineziterapija. Nepateikti įrodymai iš Vaiko gerovės komisijos, kuri vaikui nustatė (duomenys neskelbtini). Mokykloje organizuojama pailginta grupė yra nemokama. Korepetitorės mokykloje nėra, kadangi yra prailgintos grupės mokytoja, kurios paslaugos yra nemokamos. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko higienai yra per didelės, kadangi vaikas kartą per du mėnesius kerpamas močiutės, kuri yra kirpėja, maudomas kartą per savaitę, dantų higiena apleista, dažnai net ausys būna nevalytos. Atsakovas nemano, kad sūnaus dalis komunaliniams mokesčiams sudaro 60 Eur per mėnesį, prieštarauja, kad po 60 Eur kiekvieną mėnesį išleidžiama vaiko aprangai ir avalynei, kadangi vaikas nėra rengiamas kas mėnesį naujais drabužiais. Drabužių ir avalynės kiekvieną sezoną vaikui nuperka atsakovas, 2018 m. nupirko visus mokymosi reikmenis, davė 50 Eur auklėtojai pratyboms, davė vaiko močiutei 50 Eur vaiko maitinimui mokykloje, nors vaikas mokyklos valgykloje nevalgė. Vaikas kine bei spektakliuose nesilanko, kinas jam nepatinka dėl per didelio garso. Kine lankosi ieškovė, o vaikas tuo metu žaidžia žaidimų kambaryje. Žaidimų kambaryje vaikas lankosi iki dviejų kartų per mėnesį, vieno apsilankymo kaina - 7 Eur. Nėra tikslinga kas mėnesį išleisti likusią 26 Eur ieškovės nurodyta suma vaiko žaislams. Atsakovas daug prisideda prie vaiko laisvalaikio – važiuoja su juo į žaidimų kambarius, batutų parką, yra buvę Raganiukės teatre, Klaipėdos Jūrų muziejuje, Delfinariume, Neringoje, Kuršių Nerijoje, Palangoje, Ventspilyje, dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini) aplankyti pusseserių ir pusbrolių. Ieškovė iš valstybės gauna 50 Eur dydžio išmoką vaikui.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku ir savo tėvais gyvena 3 kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialiste metu vaikas paaiškino, kad jam patinka bendrauti su atsakovu, jie drauge iš medžio stato laivą, konstruoja Lego, eina į kavines ir žaidžia žaidimų aikštelėje. Tarnyba nurodė neturinti pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl reikalingi vaistai, kurie perkami du kartus per mėnesį, kainuoja po 13 Eur. Psichologas ir logopedas rekomendavo vaikui vartoti raminančius CBD papildus, kurie kainuoja 40 Eur, ir aliejus, kurie kainuoja 10 Eur per mėnesį. Vaikas ne visuomet kerpamas pas močiute, jo kirpimui reikalinga skirti 15 Eur kas du mėnesius, prausikliams reikia 15 Eur per mėnesį, kūno kremui specialiai jautriai odai - 25 Eur kas 2-3 mėnesius. Kadangi vaikui prakaituoja rankos bei kojos, perkami (ne kiekvieną mėnesį) Talko milteliai, kurie kainuoja 5 Eur. Baseino lankymas prižiūrint kineziterapeutui kainuoja 50 Eur per mėnesį, robotika – 40 Eur per mėnesį, keramika – 7 Eur per mėnesį. Gyvendama su tėvais ieškovė naudojasi 2 kambariais iš trijų, todėl moka 2/3 dalis būsto išlaikymo išlaidų. Vidutiniškai žiemos metu ieškovės ir vaiko dalis komunaliniams mokesčiams sudaro 120 Eur per mėnesį, vasaros metu - 80 Eur per mėnesį, kadangi butas didelis, namas yra senos statybos, yra du liftai, didelės kitų paslaugų kainos. Ieškovė mažiausiai kartą per savaitę pramogauja su vaiku - eina į kiną, vaikų kambarį, užsisako picą į namus. Tai kainuoja mažiausiai 20 Eur. Taigi vaiko laisvalaikiui, neįskaičiuojant išlaidų žaislams, per mėnesį reikia 80 Eur. Pailginta grupė mokykloje ir logopedo paslaugos yra nemokamos, pas korepetitorę vaikas nebevaikšto, papildomų psichologo išlaidų šiuo metu ieškovė taip pat nepatiria. Atsakovas su vaiku bendrauja, kartą vaikas liko nakvoti pas atsakovą. Ieškovė dirba, jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro 800 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius bei 50 Eur dydžio vaiko išmoka iš valstybės. Turto neturi. Atsakovas išlaikymo vaikui dydžio neindeksuoja.
Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad vaiko maistui reikia skirti 130 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 60 Eur per mėnesį, sutiko, kad vaikas turi lankyti robotikos ir keramikos būrelius, sutiko, kad reikalingas baseinas, tačiau nurodė, jog baseino lankymo kaina turėtų apsiriboti 45 Eur per mėnesį. Papildai ir aliejai nėra paskirti gydytojo, todėl nėra būtinybės jiems išleisti 50 Eur per mėnesį. Pagalbą vaikui pilnai suteikia nemokami mokyklos specialistai. Vaiko higienai pakaktų 15 Eur per mėnesį, talko milteliai nereikalingi, kūno kremas reikalingas tik kartais. Ieškovė eškovė su vaiku gyvena viename buto kambaryje, mokesčius už komunalines paslaugas su tėvais visuomet dalinosi po ½ dalį. Į bylą nepateikti įrodymai apie tai kokio dydžio būsto išlaikymo išlaidas ieškovė patiria. Visų metų vaiko pratyboms reikia skirti 50 Eur, kanceliarinės prekėms - virš 100 Eur metams, po 4-6 Eur skiriama ekskursijoms, kurios vyksta 1-2 kartus per mėnesį. Kiek kainuoja mokyklos uniforma ir kaip dažnai ji keičiama, kokio dydžio yra mokyklos rinkliavos, atsakovui nežinoma. Vaiko laisvalaikiui pakanka skirti 40 Eur per mėnesį, kadangi ir pats atsakovas leidžia su vaiku laisvalaikį ir už jį moka. Vaiko žaislams ir knygoms pakanka 15 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, kadangi po ligos ir prieš mėnesį atliktos operacijos dėl nugaros skausmų negali dirbti darbo, kur reikia sunkiai kelti, vartoja vaistus. Jis ieško darbo, yra registruotas teritorinėje darbo biržoje, tačiau bedarbio išmokos dar negauna. Pagal specialybę atsakovas yra stalius, radęs darbą pilnai darbo dienai turėtų uždirbti apie 1000 Eur per mėnesį. Už 250 Eur per mėnesį atsakovas nuomojasi būstą. Daugiau išlaikytinių neturi.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17). 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 400 Lt (115,84 Eur) iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 23-24).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2014-09-30 sprendimu, vaikui buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini). Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (e. b. l. 18). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia išaugusiais vaiko poreikiais ugdymui, popamokinei veiklai, specialistų paslaugoms, laisvalaikiui ir išaugusiomis rinkos kainomis. Ieškovės skaičiavimu vidutines mėnesio išlaidas vaiko poreikiams patenkinti sudaro 500 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad 130 Eur skirtina maistui, 50 Eur - baseinui su kineziterapeuto paslaugomis, 40 Eur - robotikos būreliui, 7 Eur - keramikos būreliui, 6 Eur - transporto išlaidoms, 30 Eur - higienos prekėms ir kirpyklos paslaugoms (iš jų 15 Eur per mėnesį - prausikliams, 15 Eur kas du mėnesius - kirpėjo paslaugoms), 25 Eur kas 2-3 mėnesius - kūno kremui, 5 Eur - talko milteliams (ne kiekvieną mėnesį), 26 Eur - vaistams nuo refliukso, 50 Eur - CBD papildams ir aliejams, 60 Eur - aprangai ir avalynei, 80 Eur - laisvalaikiui (neskaitant žaislų), 60 Eur - būsto išlaidoms šildymo sezono metu ir 40 Eur - ne šildymo sezono metu, 20 Eur - mokymosi priemonėms, rinkliavoms mokykloje, pratyboms, vadovėliams, sąsiuviniams, dailės ir kitoms būtinoms priemonėms.
Ieškovės nurodytos išlaidos yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais kvitais, kurie įrodo maisto prekių (e. b. l. 107-112, 119-131), drabužių (e. b. l. 108, 110-111), žaislų (e. b. l. 109), higienos priemonių (e. b. l. 110), kanceliarinių prekių (e. b. l. 113), laisvalaikio pramogų (e. b. l. 107, 119-135) pirkimą, komunalinių mokesčių (e. b. l. 114, 136, 140-144), mobilaus ryšio paslaugų (e. b. l. 115, 117-118) ir interneto paslaugų (e. b. l. 116) apmokėjimą. Taip pat byloje yra įrodymai, kad vaikas lanko robotikos būrelį, kas kainuoja 40 Eur per mėnesį (e. b. l. 132-133), keramikos būrelį - 7 Eur per mėnesį (e. b. l. 106) bei baseiną su kineziterapeuto paslaugomis (e. b. l. 134).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės nurodytais reikalingų išlaidų dydžiais maistui, aprangai ir avalynei, robotikos ir keramikos būreliams, transportui, todėl dėl šių poreikių teismas plačiau nepasisako.
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko daliai tenkančių komunalinių paslaugų mokesčių dydžio. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šildymo sezono metu mokesčiai už komunalines paslaugas iš viso sudaro 250 Eur per mėnesį, ne šildymo sezono metu - nuo 150 Eur iki 170 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad su vaiku gyvena dviejuose iš trijų buto kambarių, todėl moka 2/3 dalis buto komunalinių mokesčių, taigi vaiko dalis, jos skaičiavimu, sudaro 40-60 Eur per mėnesį. Atsakovas prieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms teigdamas, kad ieškovė su vaiku gyvena viename buto kambaryje, kituose dviejuose kambariuose gyvena ieškovės tėvai, mokėjimai už komunalines paslaugas visada buvo atliekami lygiomis dalimis su tėvais. Teismas, spręsdamas dėl vaiko daliai tenkančių išlaidų komunalinėms paslaugoms padengti atsižvelgia į tai, kad didžioji dalis komunalinių mokesčių apskaičiuojami pagal sunaudotus kiekius elektros energijos, vandens, dujų ir kt., todėl, nemokant nuomos mokesčio, aplinkybė kiek kambarių bute užima ieškovė ir vaikas nėra esminė, o mokėtina komunalinių paslaugų mokesčių dalis nustatytina ne pagal užimamą plotą, o pagal bute gyvenančių asmenų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena kartu su ieškovės tėvais, t. y. bute gyvena iš viso 4 asmenys, vaiko daliai turėtų tekti 1/4 dalis komunalinių paslaugų mokesčių. Tokių būdu vaikui tenkanti komunalinių paslaugų mokesčių dalis sudaro nuo 40 Eur ne šildymo sezonu iki 60 Eur šildymo sezonu. Atitinkamai vidutiniškai vaiko dalis komunaliniams mokesčiams dengti būtų apie 50 Eur per mėnesį. Tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų apie išlaidų komunalinėms paslaugoms dydžius nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos siekia 150-250 Eur per mėnesį. Remiantis pateiktomis komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitomis, išlaidos namo administravimo ir kitoms UAB „Naujininkų ūkis“ teikiamoms paslaugoms – apie 32 Eur per mėnesį, už šaltą vandenį ir nuotekų valymą – apie 10 Eur per mėnesį, už elektrą – apie 27 Eur, už šildymą ir karštą vandenį – apie 19 Eur ne šildymo sezono metu ir apie 108 Eur šildymo sezono metu. Ieškovė taip pat pateikė pranešimą apie 18 Eur įsiskolinimą už atliekų išvežimą, tačiau iš jo nėra galimybės spręsti kokios išlaidos šioms paslaugoms patiriamos kas mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie maždaug 17 Eur per mėnesį išlaidas televizijos paslaugoms, 19,64 Eur mėnesio sąskaita už namų internetą. Daroma išvada, kad ne šildymo sezono metu teikiamų komunalinių ir kitų paslaugų išlaidos galėtų sudaryti apie 125 Eur per mėnesį, šildymo sezono metu – apie 215 Eur per mėnesį, t. y. vidutiniškai apie 170 Eur per mėnesį. Tokiu būdu vaiko dalis (1/4) sudarytų apie 43 Eur per mėnesį.
Į bylą taip pat pateikta 11,79 Eur UAB „Bitė Lietuva“ mėnesio paslaugų sąskaita ir 18,10 Eur mėnesio UAB „Tele 2“ sąskaita už telefono ryšį. Teikdama šiuos įrodymus ieškovė nurodė, kad tai sąskaitos už sūnaus mobilų telefoną ir jo ryšį, planšetinio kompiuterio internetą. Nors atsakovas šių poreikių atskirai neginčijo, pažymėtina, kad planšetinis kompiuteris nėra būtinas (duomenys neskelbtini) metų vaikui daiktas, be to, juo galimai naudojasi ir pati ieškovė ar kiti kartu gyvenantys asmenys. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atitinkamos išlaidos, susijusios su vaiko poreikiais, teismo vertinimu, galėtų sudaryti apie 20 Eur per mėnesį.
Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytais vaiko higienos poreikiais. Atsakovas nurodė, kad vaikas maudomas tik kartą per savaitę, apleista jo dantų higiena, nevalomos ausys. Teismo vertinimu tokie argumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės tinkamo ar netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, motinos pareigų vykdymo, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dalykas. Į bylą pateiktoje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku. Atsakovas taip pat teigė, kad vaikas yra nemokamai kerpamas močiutės, kuri yra kirpėja. Ieškovės teigimu močiutė vaiką kerpa ne visada, o jei ir kerpa, ieškovė jai už tai sumoka ir šios išlaidos sudaro 15 Eur kas du mėnesius. Teismas vertina, kad esant vaiko poreikiui naudotis kirpėjo paslaugomis ir nesant duomenų, kad šios paslaugos yra gaunamos nemokamai, šis vaiko poreikis nurodytas pagrįstai. Be to, pažymėtina, kad ieškovė prie vaiko poreikių nenurodė išlaidų namų buities prekėms (rankšluosčiams, patalynei ir pan.), į ką teismas atsžvelgia, būdamas aktyvus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais ir jų interesais susijusius klausimus (CPK 376 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos iki 30 Eur dydžio išlaidos yra pagrįstos.
Ieškovė nurodo, kad vaikui reikalingas specialus kūno kremas, kuris kainuoja 25 Eur 2-3 mėnesiams, talko milteliai - 5 Eur (taip pat ne kiekvieną mėnesį), 26 Eur skiriami vaistams nuo refliukso, 50 Eur - CBD papildams ir aliejams. Tačiau šių medikamentų poreikio rašytiniais įrodymais ieškovė nepagrindė. Iš į bylą pateiktų kvitų matyti, kad ieškovė yra pirkusi kelių eurų vertės vaikišką kremą. Iš bylą pateiktų nepilnamečio šalių vaiko medicininių duomenų (e. b. l. 20-22, 167-172) matyti, kad jam rekomenduojama lankytis pas psichologą, logopedą, specialius pedagogus, tačiau apie medikamentinį gydymą duomenų nėra. Logopedo paslaugos ir pailginta grupė, kurią vaikas lanko, yra nemokami (e. b. l. 19, 66), teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaikas pas psichologą papildomai nesilanko, korepetitorius nesamdomas, ieškovė tikisi, kad vaikui pakaks mokykloje teikiamų paslaugų. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat paaiškino, kad papildus ir aliejus žodžiu rekomendavo logopedas ir psichologas, kadangi jie raminančiai veikia vaiką, tačiau ir šios nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) vaikui diagnozuotas dar iki šalių santuokos nutraukimo ir prašomo keisti teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio priėmimo. Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad net ir sveiko vaiko augančio organizmo palaikymui yra reikalingi vitaminai, atsižvelgtina ir į sezoninių ligų tikimybę.
Ieškovės skaičiavimu, mokymosi priemonėms, rinkliavoms mokykloje, pratyboms, vadovėliams, sąsiuviniams, dailės ir kitoms būtinoms priemonėms skirtina 20 Eur per mėnesį suma. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienų mokslo metų pratyboms reikia skirti 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – virš 110 Eur, 1-2 kartus per mėnesį reikia sumokėti po 4-6 Eur už ekskursijas, kas sudarytų apie 10 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šias atsakovo pripažintas aplinkybes, taip pat į tai, kad mokyklose paprastai renkamos papildomos rinkliavos, kad reikalinga pirkti mokyklinę uniformą, kurios per mokslo metus gali reikti kelių komplektų, daroma išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, susiję su po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priėmimo atsiradusia nauja aplinkybe – vaiko ugdymo mokykloje išlaidomis, yra pagrįsti ir protingo dydžio. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalį šių išlaidų padengia pats, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui priteistino išlaikymo dydis neturi priklausyti nuo atsakovo geranoriškumo, turi būti garantuotas ir pastovus. Be to, vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, būtent jai tenka pareiga pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jai numatyta uzufrukto teise valdyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe. Tačiau remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o kiti vaiko poreikiai, svarbūs jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi tenkinami priklausomai nuo tėvų turtinės padėties ir galimybių. Ieškovė nurodo, kad vaiko laisvalaikiui reikia skirti 80 Eur per mėnesį. Atsakovas sutiko su tokia suma, tačiau nurodė, kad jis, bendraudamas su vaiku, taip pat leidžia su juo laisvalaikį, todėl patiria dalį šių išlaidų, todėl likusios vaiko laisvalaikio išlaidos galėtų siekti 40 Eur per mėnesį. Remiantis 2014-09-30 teismo sprendimu, atsakovas įsipareigojo bendrauti su vaiku ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų per metus, t. y. daugiau nei 2 dienas per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas su vaiku leidžia laiką po kelias valandas žaidžiant žaidimų kambariuose, kur apsilankymo kaina yra apie 7 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo patiriamas išlaidas bendraujant su vaiku, kurių neginčijo ieškovė, teismas vertina, kad likusi vaiko laisvalaikiui skirtina suma sudarytų apie 65 Eur per mėnesį.
Ieškovė, nurodė, jog papildomai vaikui reikia pirkti žaislus. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas turi žaislų, žaidžia telefonu, tačiau sutiko, kad žaislams knygoms skirtina 15 Eur per mėnesį suma.
Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Minėta, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad šalių nepilnametis vaikas turi lankyti keramiką, robotiką, neginčijo šiems poreikiams tenkinti reikalingų skirti 47 Eur per mėnesį sumos. Atsakovas taip pat neprieštaravo, kad vaikui reikalinga lankyti baseiną, tačiau paaiškino, kad ieškovės nurodyta 50 Eur šio užsiėmimo kaina yra per didelė, reikėtų ieškoti galimybės lankyti baseiną pigiau. Ieškovė patikslino, kad už baseino paslaugas šiuo metu moka daugiau nei liudija į bylą pateikti įrodymai, kadangi anksčiau lankytas baseina (duomenys neskelbtini) vaikui tapo per mažas, vaikas pradėjo vaikas lankyti didesnį baseiną. Teismas, atsižvelgdamas į viešai skelbiamas vaikų treniruočių baseine kainas, vertina, kad 50 Eur per mėnesį joms skirtina suma yra protingo dydžio.
Iš visų nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui teismo sprendimu priteistas 115 Eur (e. b. l. 23-24) ir mokamas 144,81 Eur dydžio išlaikymas (e. b. l. 104-105) nebėra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, įvertinęs tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, teismas sprendžia, kad jo išlaikymui reikalinga virš 500 Eur per mėnesį suma. Tačiau nustatydamas vaikui teiktino išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė gauna valstybės išmoką vaikui, kuri nuo 2020 metų sudaro 60,06 Eur. Todėl vaiko išlaikymui abiejų šalių teiktina suma atitinkamai mažintina ir sudaro apie 450 Eur per mėnesį.
Sprendžiant dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydžio svarbu pažymėti, kad duomenų, jog nuo 2014 m., kuomet priimtas teismo sprendimas, nustatantis atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, šalių finansinės galimybės būtų esmingai pasikeitusios, byloje nėra. Ieškovė ieškinio dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo tokiomis aplinkybėmis negrindė, nurodė, kad atsakovas turėtų teikti vaikui pusę reikalingo išlaikymo. Šalys neįrodinėjo, kad susitariant dėl vaiko išlaikymo dydžio 2014 metais buvo numatytos kitokios kiekvienos jų teiktino išlaikymo vaikui proporcijos.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 15, 36). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 28). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (e. b. l. 34). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 800 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba, jos gaunamos mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių yra apie 1571 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Į bylą pateikta pažyma iš ieškovės darbovietės apie jai išmokėtą dviejų mėnesių darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, kuris sudarė vidutiniškai apie 1295 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių, be šalių nepilnamečio vaiko, ieškovė neturi.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 37). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, jų pirmosios registracijos datos - (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 30-33). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra (e. b. l. 35). Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla (e. b. l. 29, 54-56). Teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad vykdė apdailos darbus, gaunamos pajamos siekė 800 Eur per mėnesį (ne kiekvieną mėnesį), tačiau šiuo metu po ligos ir operacijos, dėl nugaros skusmų negali dirbti, prisiregistravo darbo biržoje, tačiau išmokų dar negauna, ieško lengvesnio darbo, kad neatsinaujintų liga, planuoja uždirbti apie 1000 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje atsakovui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 57-65), 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais atsakovas gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 149-151). Duomenų, kad atsakovas šiuo metu yra nedarbingas, kad būtų apribotos jo galimybės dirbti kokį nors darbą, byloje nėra.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Iš į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovas negali dirbti ir gauti vaiko išlaikymui reikalingų lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė viena augina mažametį specialių poreikių turintį vaiką. Tai reiškia, kad ji turi skirti vaikui daugiau laiko ir dėmesio, kas, lyginant su atsakovu, objektyviai mažina jos galimybes užsitikrinti geresnę padėtį darbo rinkoje. Todėl manytina, kad atsakovas turi galimybes gauti bent jau ne mažesnes nei ieškovė pajamas, reikalingas vaiko išlaikymui. Remiantis kasacinio teismo praktika, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, jis neišvengiamai patiria daugiau kasdienių išlaidų, jam tenka didesnė išlaikymo bei rūpinimosi vaiku našta, didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių finansinė padėtis esmingai nesiskiria, todėl teismui nustačius, kad vaiko poreikių užtikrinimui reikia skirti virš 500 Eur per mėnesį, gaunant 60 Eur per mėnesį valstybės išmoką vaikui, išlaikymo pareigą šalims paskirstant lygiomis dalimis, atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydis keistinas, priteisiant 225 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą vaikui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas 81 procentu (prašyta padidinti išlaikymą vaikui 134,16 Eur (250 – 115,84), išlaikymas padidintas 109,16 Eur (225 – 115,84)). Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 29 Eur žyminio mokesčio ((109,16 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neprašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas taip pat nepateikė, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
Byloje susidarė 13,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,18 Eur pašto išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei 5 Eur, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-28171-96/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,18 Eur (keturiasdešimt eurų 18 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.