Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui pagal T. P. testamentą priimti.

2. 2017 m. spalio 3 d. T. P. Vilniaus miesto 35-jame notaro biure sudarė testamentą (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą paliko R. D. Dėl palikimo priėmimo ankščiau nebuvo kreiptasi. Palikimo atsisakymo taip pat nebuvo. (duomenys neskelbtini) Vilniuje mirė T. P. Po jos mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 227/675390 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sąskaitos bankuose. Nuo 2020 m. kovo mėn. dėl koronaviruso SARS buvo įvestas visuotinis karantinas su griežtais komunikavimo ribojimais, kuris tęsėsi iki 2023 metų pabaigos. Apie 2020 m. pareiškėjai pasireiškė (duomenys neskelbtini), susijęs su (duomenys neskelbtini) pakitimais, kurį nesisekė gydyti, todėl, operaciniu būdu jai buvo (duomenys neskelbtini), o kitam (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini) su esamais, galimai, (duomenys neskelbtini) pakitimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021-2024 m. periodu pareiškėja net keturis kartus sirgo kovidinės kilmės pneumonija, tame tarpe vieną kartą dvipuse. Visi minėti bei pažymose nurodyti kardiologiniai ir kiti somatiniai sutrikimai ir susirgimai pagrįstai įtraukė ją į didžiausios rizikos grupę siaučiant koronavirusui. Nurodyta sveikatos būklė visiškai apribojo pareiškėjos keliavimo galimybes, tuo labiau į užsienį. Dėl pareiškime minėtų aplinkybių (koronaviruso SARS-CoV-2 pandemijos karantinas) vizitai be testavimo pažymų į Lietuvą buvo visiškai apriboti, o galimybių pasų, kaip buvo nustatyta Lietuvoje (ir ES valstybėse), (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pareiškėja net ir nežinojo apie mirusiosios sudarytą oficialųjį testamentą ir esantį paveldėjimą mūsų šalyje pagal jį. Todėl, o ypač vertinant josios sveikatos būklę bei didžiules problemas kertant mūsų šalies valstybės sieną, ji nejautė poreikio rizikuoti sveikata vykstant į čia. Nebuvo kreiptasi ir į konsulines tarnybas, kadangi tam nebuvo suprantamo ir žinomo poreikio (apie egzistuojantį testamentą nieko nežinota). Tik aktyvių notarės Auksės Poškuvienės paieškos veiksmų dėka testamentinė paveldėtoja buvo rasta, informuota apie esantį oficialųjį testamentą ir iškviesta į (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. rugsėjo 23 d. paskelbus testamentą per savo įgaliotinę, pareiškėjos dukrą O. B., patvirtino savo sutikimą priimti paveldėjimą.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

9. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėja T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (žr. Gyventojų registro 2024 m. spalio 22 d. išrašas), 2017 m. spalio 3 d. Testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai R. D. (R. D.) palikimą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei visą kitą turtą. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad T. P. mirė netekėjusi, vaikų neturėjo.

11. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpėdiniu paveldint turtą pagal testamentą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus.

12. Taigi, spręstina, kad pareiškėja, būdama palikėjos testamentine įpėdine, turi teisę į mirusiosios palikimą.

13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po T. P. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys.

14. Pareiškėjos teigimu, apie mirusiosios sudarytą oficialųjį testamentą ir paveldėjimą nežinojo, sveikatos būklė ir Covid-19 ribojimai neleido atvykti į Lietuvos Respubliką palikimui priimti.

15. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), turi sveikatos sutrikimų, po palikėjos mirties buvo gydoma ambulatoriškai ir hospitalizuota (žr. išrašus iš sveikatos istorijos, DOK-170505). Notarė Auksė Poškuvienė apie testamento paskelbimo vietą ir laiką pareiškėją informavo 2024 m. balandžio 26 d. pranešimu (pareiškimo 5 priedas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, tikėtina, kad pareiškėja galėjo nežinoti apie palikimo priėmimo procedūras, įtvirtintas teisės aktuose, ir palikimo egzistavimą. Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjų reikalavimo nėra pareiškę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti testamentu paliktą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą kreiptis į notarą priimti palikėjos T. P. palikimą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. D. (R. D.), gim. (duomenys neskelbtini), terminą kreiptis į notarą priimti palikėjos T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.