Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad prekės klasifikavimo aktas atliktas remiantis instrukcija ir nuotraukomis, nėra pridėta prie akto tiksliai kokia instrukcija ir nuotraukomis buvo atliktas klasifikavimas, kadangi buvo teikta papildomų dokumentų. Buvo pateiktas gamintojo ekspertizės aktas dėl prekės kilmės, kuriame nustatytas prekės kodas 94036090, šis dokumentas nėra minimas surašytame prekės klasifikavimo akte Nr. 24V0769. Be to, mėginių klasifikavimo akte nurodyta, jog prekės klasifikavimas atliktas atsižvelgiant į SS 9403 pozicijos pastabą (c), nurodančią nebaigtinių baldinių gaminių deklaravimo tvarką. Faktiškai nebuvo nustatyta, kad deklaruojama prekė yra nebaigta gaminti, neturi baigtinio gaminio savybių. Remtasi tik dokumentų turiniu rusų kalba, dokumentų vertimas į lietuvių kalbą nėra pateiktas. Joks ginčo prekės techninių savybių tyrimas Muitinės laboratorijoje nebuvo atliktas, ginčo prekės sudedamosios dalys nebuvo tiriamos atliekant statybos ar techninę ekspertizę. Prekės jau buvo suklasifikuotos gamintojo ir gabenamos ne pirmą kartą, dėl ko muitinei niekada nekilo abejonių dėl prekės netinkamo klasifikavimo. Byloje esantys objektyvūs vizualiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad į ES bei Lietuvos muitų teritoriją nebuvo įvežta tik pavienė bendros paskirties medienos siunta, neturinti baigtinio gaminio savybių, kurios naudojimo paskirties neįmanoma identifikuoti. Pati Institucija ginčo prekę įvardija būtent kaip mediniai baldai, drabužinės.

Pareiškėja vadovaujasi pateiktais krovinio lydinčiais dokumentais, Lietuvos Respublikos integruoto tarifo „Litar“ duomenimis, taip pat remiasi gamintojo pateiktu prekės aprašymu, prekės surinkimo instrukcija ir ekspertizės aktu, ir nurodo, kad nekilo abejonės, jog prekė klasifikuota teisingu prekės kodu, kadangi remiantis prekių klasifikavimo principais, kombinuotoje nomenklatūroje prekės klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios pagaminta prekė (1?83 skirsniai, išskyrus 64?67 skirsnius), pavyzdžiui, plastikinis rūbų segtukas klasifikuojamas KN 3926 pozicijoje, o medinis – 4421 pozicijoje; pagal prekės paskirtį ar atliekamą funkciją (64?67 bei 84?97 skirsniai), pavyzdžiui, visų rūšių laikrodžiai klasifikuojami KN 91 skirsnyje. Šiuo atveju 94 skirsnis klasifikuojamas pagal paskirtį ir atliekamą funkciją, kas akivaizdžiai atitinka nagrinėjamu atveju remiantis dokumentais. Atsižvelgiant į SS 9403 pozicijos pastabą (c) nurodančią nebaigtinių baldinių gaminių deklaravimo tvarką, šiuo atveju pastaba neatitiko faktinių ir dokumentinių duomenų, tai yra baldas turi visas savybes, visas sudedamąsias dalis ir tų dalių matmenis, atitinkančius surinkimo schemą, ir gali būti montuojamas be papildomo gamybos proceso. Papildomai pareiškėja pažymi, kad importo deklaracijos pateikimo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., ginčo prekei, mediniai baldai drabužinės, KN 9403, nebuvo taikomos tarptautinės sankcijos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006. KN 9403 kodui sankcijos įsigaliojo 2024 m. spalio 2 d. Šios aplinkybės įrodo tai, kad D. K. pagrįstai ir teisėtai galėjo deklaruoti muitinėje iš Baltarusijos importuojamą prekę.

Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl kylančių abejonių ar tyrimas buvo atliktas tinkamai, kadangi buvo pateikti du prekės klasifikavimo aktai, institucija nurodo, kad 2024 m. spalio 7 d. buvo parengta PKA, kuriame dėl rašymo apsirikimo nurodė neteisingą prekės KN kodą, o vėliau tą pačią dieną pateikė patikslintą PKA su teisingu prekės KN kodu. Pagrindo abejoti PKA Nr. 24V0769 nėra, kadangi tiek pirminiame, tiek patikslintame PKA buvo pateiktas vienodas prekės aprašymas. Taip pat institucija nurodo, kad pati pareiškėja savo teiginius, kad ginčo prekė yra baldas, o ne mediena, grindžia tais pačiais gamintojo pateiktais dokumentais rusų kalba. Prekių klasifikavimas atliekamas vadovaujantis ES teisės aktais bei bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis. Gamintojo pateiktuose dokumentuose aprašant gaminio savybes bei surinkimą nurodyta, kad gaminys nėra iki galo užbaigtas, pvz.: 2024 m. spalio 2 d. darbužių spintos elementų aprašyme Nr. 78, nurodyta, kad „modulių formavimą galima atlikti savarankiškai Jūsų nuožiūra naudojant turimas detales“, „Šoninių sienelių dydis pateiktas su ilgio atsarga. Jei būtina, atpjaukite iki reikiamo dydžio“. Spintos surinkimo instrukcijoje prie detalių pažymėta, kad jei būtina, atpjauti pjūklu arba atpjaunama pagal vietą. Iš pirmiau pateiktų aprašymų matyti, kad dokumentuose minimos baldų dalys neturi galutinių matmenų, kadangi elementų dydžius galima pakeisti nupjaunant ir prisitaikant pagal save, t. y. gaminys nėra užbaigtas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad baldas gali būti montuojamas be papildomo gamybos proceso, yra klaidinga ir jie paneigtini.

Institucija remiasi teismų praktika ir nurodo, kad tokio pobūdžio nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (ANK 9 straipsnis). Medienos gaminiai iš Baltarusijos Respublikos negali būti importuojami į ES bei vežami į ES ar kitą šalį ir neabejotinai pripažįstami administracinio nusižengimo dalyku. Spintų dalys yra uždraustos civilinėje apyvartoje, tokioms prekėms negalima įforminti jokios muitinės procedūros ir tokių prekių grąžinimas nėra galimas, nes kitu atveju tarptautinės sankcijos nebus taikomos efektyviai ir nebus įgyvendinti Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 siekiami tikslai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje išsamiai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatyti visi administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė. Manytina, kad paskirta nuobauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė, turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį bei bus efektyvia prevencine priemone, siekiant užkirsti kelią kitų nusižengimų darymui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija teismo prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko. Turėjo pagrįstą manymą, kad viską nurodė teisingai. Pats importuotojas pateikė raštą 2024 m. balandžio 29 d. dėl įvežamų prekių kiekio. Norėtų akcentuoti, kad buvo pateikta instrukcijoje, jog tai yra tik korekciniai elementai. Jos nuomone, klasifikavimas buvo pagrįstas. Jų darbo pobūdis buvo dirbti pamainomis. Kiek žino, kažkas bendravo su muitine. Yra buvę, kai muitinė prašė patikslinti deklaraciją, bet šiuo atveju to niekas neprašė. Kiek ji yra susidūrusi, būna pateikiama labai mažai informacijos dėl prekių nomenklatūros kodų. Yra tinklalapiai, kurie yra mokami, kad prieit prie informacijos. Jeigu pareigūnai prieina kažkokių išvadų, pasidalina informacija muitinėje, ne visada jie tą informaciją išviešina, dalinasi ta informacija. Bendravimas iš muitinės pusės labai vangiai vyksta. Analogiškos prekės, pagal tą pačią sutartį, sudarytą tarp tų pačių šalių buvo pareiškėjos deklaruojamos daugelį kartų. Dokumentai visais atvejais būdavo beveik identiški, sutartis, kiti dokumentai tie patys, nekilo abejonių, kad prekės kodas galėtų būti neteisingas. Dažniausiai jie gauna užsakymą ir krovinį lydinčius dokumentus. To pakanka inporto deklaracijai užpildyti. Jei muitinei viskas aišku, prekė praleidžiama iš karto. Jei pakliūna į geltoną kanalą, prašomi papildomi dokumentai, prašo jų iš kliento, jeigu muitinė to užprašė. Kai muitinė paprašo, jie viską pateikia, kai muitinė neprašo, vadinasi jiems viskas tinka ir prekės išleidžiamos. Per darbo praktiką, iš ko susideda prekės jiems reikia žinoti, bet kaip ta prekė susimontuoja, jiems nereikia žinoti. Jeigu kyla įtarimų, prašo papildomų dokumentų. Jai buvo žinoma apie kito kodo egzistavimą. Šiuo atveju, tos prekės identiškai vežamos pagal tuos pačius dokumentus, vieną kartą net buvo tikrinamos raudoname kanale, muitinei nekilo abejonių, prekės buvo įleistos. Šie baldai buvo vežami ir 2023 m., ir 2024 m. Tai yra esminė priežastis dėl ko jai nekilo abejonių dėl nomenklatūros kodo.

Liudytojas Gintautas Oželis teismo posėdžio metu parodė, kad yra kontrolės skyriaus vyriausias inspektorius. Yra pasirašęs byloje esantį Prekės klasifikavimo aktą ir nustatė prekių nomenklatūros kodą. Pradėjus taikyti sankcijas, 2022 m. turėjo vidines diskusijas dėl baldų klasifikavimo būtent dėl tų dalių, kurios nebaigtos surinkti. Buvo diskusijų muitinėje, ką laikyti baldais. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, berods, 2023 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus susigrupavo, ką laiko baldais ir ką laiko medinėmis konstrukcijomis. Baldai tai yra bet kokie nekilnojamieji dirbiniai, kurių paskirtis naudoti pagal paskirtį apstatant patalpas. Šioje situacijoje su šiuo kroviniu turėjo tokią situaciją, kad šis krovinys, neturi buitinių gaminio savybių. Jam nebuvo kitokio pasirinkimo kaip jį klasifikuoti kitaip, ne kaip baldą. Baldas buvo apibrėžtas kaip nebaigtinis, konstrukcinė medžiaga, ji dėl to buvo paskirta į 44 skiltį. Tokia yra nusistovėjusi praktika, ji neturėtų nustebinti muitinės tarpininkų. Konstrukcinis baldas tai yra modulinis baldas. Esminis skirtumas šiuo atveju yra tas, kad kai nusiperki baldą ir jis yra su sudėtinėmis dalimis, jį surinki, pastatai, ir jis yra kilnojamas baldas. Šiuo gi atveju, reikia montavimo, tvirtinimo prie sienos. Paprastai, surenkamas baldas montuojamas prie sienos, fiksavimo prizmę turi. Šitą momentą jie ir aptarė su muitinės tarpininke. Jeigu baldas būtų konkretus, tai būtų baldas, šiuo atveju jis buvo įvardintas kaip nekonkretus. Konkretus yra, jei nebūtų reikėję atlikti priderinimo veiksmų. Konkretus ? kuomet yra sienelė, yra nustatytas jos ilgis, plotis. Nereikia jos kaip konstrukcijos reguliuoti. Dėl laikotarpio nuo kada jau muitinėje buvo prieita tokio sprendimo dėl to ar tam tikra prekė laikytina baldais, pasakyti tiksliai negali. Reikėtų pasižiūrėti susirašinėjimo laiškus, galėtų pasakyti tiksliau laikotarpį. Bet jis prasideda su sankcijomis, nuo 2022 m. pabaigos. Nuo 2022 m. pradžios pradėjo kilti klausimai, ar nuo vidurio kažkur. Netikrino šios įmonės senesnių deklaracijų, bet faktiškai jei buvo prekės įleistos, tai buvo klaida arba sąskaitose buvo nurodyta kitaip. Šiuo atveju buvo nurodytas surenkamumo aspektas. Siuntėjo išrašoma sąskaita gavėjui. Būtent sąskaitoje ir yra tarp detalių nurodyti matmenys ir eilutėse, šiuo atveju jų buvo keturios ar penkios pozicijos. Patikrinimas nebūtinai atliekamas kiekvieną kartą, bet kai yra galimybė tarp pasirinkimo, yra centrinis skyrius, kuris nukreipia krovinį į patikrinimo detales. Gavo užklausą, kad reikia paimti mėginį. Jam atrodo buvo kažkas sąskaitoje nurodyta. Kai pamatė pasiūlymą pasidaryti matmenis pagal vietą, jam tada atsistojo į vietą tas klasifikavimas. Dėl to, kad iš pradžių buvo Prekės klasifikavimo akte buvo nurodytas neteisingas nomenklatūros kodas, tai buvo techninė klaida. Tiesiog buvo įrašytas ne tas skaičius.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovė R. Pašešiūnė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl kiekvieno konkretaus atvejo, kuomet buvo vežamos pareiškėjos nurodomos prekės, negali pasisakyti. Kas susiję su registravimais, yra kiti padaliniai, kurie ir kuruoja deklaracijų pateikimą. Neturi informacijos, ar anksčiau, ar šį kartą deklaracijų buvo prašoma patikslinti. Yra reglamentuota, kurie deklaracijos langeliai gali būti tikslinami. Kartais leidžia patikslinti, kai patys deklarantai prašo patikslinti. Ne visada prie deklaracijų būna pateikti papildomi dokumentai. Pateikė teismui rastus dokumentus, kuomt buvo vežamos panašių pavadinimu prekės, o siuntėjas ir gavėjas buvo tie patys. Tačiau 2024 m. pradžioje keitėsi sistema, ne prie visų deklaracijų pridėjo dokumentus, nes ne visur buvo papildomas tikrinimas ir ne visi duomenys išliko. Žalias kanalas reiškia, kad papildomų tikrinimų nebuvo, gauta deklaracija ir ji išleidžiama. Mato, kad kalbant apie ankstesnius vežimus, buvo prekės nukreiptos ir į raudoną kanalą. Negali tiksliai pasakyti kada. 2024 m. buvo vežimai kovo 19 d., balandžio 23 d., geltonas kanalas buvo liepos 1 d., reiškia, jog buvo prašoma papildomų dokumentų. Raudonas kanalas reiškia, kad susieta su kita programa toje sistemoje, matosi išeina perspėjimai, jog tam tikroms prekėms reikia papildomai patikrinti. Ne visą laiką, kad raudonos kanalas prekės neišleidžiamos. Pareigūnai patikrina, nieko neranda netinkamo ir prekės išleidžiamos. Deklaracijose buvo nurodomas tas pats prekės kodas. Kiek peržiūrėjo, tas pats kodas buvo, bet kiek pridėta dokumentų, kokie papildomi, jie negali teigti, kad buvo lygiai tos pačios prekės vežamos, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Gali būti, kad sąskaitoje faktūroje pateikti vienodi aprašymai, bet detalesnių aprašymų nėra. Kiti pareigūnai dirba su klasifikavimu, ji dirba kitoje srityje, negali nei patvirtinti, nei paneigti šio klausimo, ar informacija apie muitinės viduje priimamus sprendimus dėl prekių klasifikavimo prieinama tretiesiems asmenims. Jos manymu, jeigu yra naujovės, kas liečia klasifikaciją, būna informuoti posto pareigūnai, kurie tikrina prekes, per juos informacija turėtų būti pateikiama tretiesiems asmenims. Skyriai, kurie dirba su rizikos analize, nusprendžia, kokios prekės į kokį kanalą nukreipiamos. „Komandor“ yra sistema ir ten turbūt yra algoritmai nustatyti kokios prekės, kuriame kanale tikrinamos. Nėra atliekamas 100 procentų prekių tikrinimas. Prekių tikrinimo būdas neturėtų turėti įtakos deklaruojant prekes, nes jie deklaruoja pagal tai, kokias prekes turi ir neturėtų vadovautis į kokį kanalą paklius prekės. Galbūt painiai ir kebliai atrodo, deklarantai turi pateikti teisingą deklaraciją. Ji pateikė viską, kas buvo pateikta sistemoje, ten paprastai prideda dokumentus deklarantai. Jeigu būna papildomas tikrinimas, būna deklarantui siunčiamas pranešimas. Niekur iš pateiktų dokumentų nepateikta specifikacijų, tik kur buvo dėl raudono kanalo. Nežino dėl ko prieš tai buvo įleidžiamos prekės. Galbūt vertino kada sudaryta sutartis, iki sankcijų įvedimo ar vėliau. Be to, prekės buvo gabenamos ir per Klaipėdą, deklaracijas tikrino skirtingi pareigūnai.

Pareiškėja D. K. teismui pateikė importo deklaracijų kopijas už 2023 m., 2024 m., kuriose siuntėju nurodomas RAB „Belelitdver“, gavėju ? UAB „Baltijos durys“, prekių aprašymo skiltyje nurodoma“ Mediniai baldai – drabužinės“ ir prie šių deklaracijų pridėtas sąskaitas faktūras (b. t. 2, b. l. 6–18).

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyrius teismui pateikė deklaracijas, sąskaitas-faktūras, sutartis bei kitus dokumentus, kuriuose siuntėju nurodomas RAB „Belelitdver“, gavėju ? UAB „Baltijos durys“, prekių aprašymo skiltyje nurodoma“ Mediniai baldai – drabužinės“ už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. (b. t. 2, b. l. 22–121).

2024 m. gruodžio 23 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu UAB „Baltijos durys“ skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. spalio 18 d. sprendimo neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini), atmestas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs (b. t. 1, b. l. 171?184).

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje D. K. patraukta administracinėn atsakomybėn, nustačius, kad ji, būdama muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstove, Vilniaus r., Bareikiškių k., Minsko pl. 202, 2024 m. rugsėjo 26 d., 19.27 val. MDAS sistemoje pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurios 33 langelyje pateikė netikslius duomenis apie prekės kodą, kai šių netikslių duomenų pateikimas turėjo įtakos 2006 m. gegužės 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) 1 straipsnio 1 dalyje numatytų draudimų taikymui. Tokiu būdu ji pažeidė 2024 m. kovo 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1BE-256 patvirtintų Importo deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu surašymo taisyklių II skyriaus 13.8.7 papunktį, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalį. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį;

Taip pat skundžiamu nutarimu D. K. nubausta už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 26 d., 19.27 val., deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai KN 44 skirsnyje klasifikuojamas Baltarusijos kilmės ir iš Baltarusijos eksportuotas prekes, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 X priedą, ir kurias, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 dalies a punktu, draudžiama importuoti į Sąjungą. Taip pažeidė Reglamento (ES) Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 dalies a punktą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktus. Ši jos veika kvalifikuota pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Remiantis skundžiamu nutarimu ir jame suformuluotu kaltinimu, D. K. inkriminuoti administraciniai nusižengimai tarpusavyje sudarė idealiąją sutaptį, t. y. iš esmės tie patys D. K. veiksmai, atlikti pildant importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojami pagal kelis ANK straipsnius.

Skundžiamu nutarimu D. K. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda ? 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – 5 392 kg medienos konfiskavimu.

Nesutikdama su jai priimtu nutarimu, D. K., be kita ko, nurodė, kad nesutinka su Prekės klasifikavimo akto išvadomis, pažymi, kad pastarasis dokumentas nėra Muitinės laboratorijos išvada, todėl neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai; teigia, kad Institucijos nebuvo atsižvelgta į gamintojo ekspertizės akte dėl prekės kilmės nurodytą prekės kodą, taip pat faktiškai nebuvo nustatyta, kad deklaruojama prekė yra nebaigta gaminti, neturi baigtinio gaminio savybių. Pareiškėja taip pat nurodo, kad importo deklaracijos pateikimo metu KN 9403 kodui sankcijos nebuvo taikomos, todėl ji savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas negali sutikti su pirmiau nurodytais skundo argumentais.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 reglamentuoto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Administracinę atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį užtraukia netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Prekės klasifikavimo akte Nr. 24V0769 nurodoma, kad kombinuotos nomenklatūros kodas nustatytas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2023/2364, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais, ES integruoto tarifo duomenimis, atsižvelgiant į SS 9403 pozicijos pastabą c, nurodančią nebaigtinių baldinių gaminių deklaravimo tvarką:

- Stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos klasifikuotini KN 4418 pozicijoje;

- kiti, aukštesnėse pozicijose nepaminėti stalių ir dailidžių gaminiai, tame tarpe spintos rėminės konstrukcijos neturinčios galutinių matmenų ir neturinčios baigtinio gaminio savybių klasifikuotinos KN 4418990000 subpozicijoje.

Antai, RAB „Belelitdver“ 2024 m. spalio 2 d. rašte „Drabužių spintos elementų aprašymas“ nurodoma, kad gavėjui buvo išsiųsta 17 modulinių drabužių spintų; modulių formavimą galima atlikti savarankiškai savo nuožiūra naudojant turimas detales; formuoti sąvarų skaičių modulyje galima savo nuožiūra (b. t. 1, b. l. 52).

RAB „Belelitdver“ 2024 m. spalio 8 d. rašto „Drabužių spintos elementų aprašymas“ turinys ir pridėtos nuotraukos taip pat patvirtina, kad gabentos prekės (modulinės spintos konstrukcija) neturėjo baigtinių išmatavimų ir negalėjo būti naudojama gavėjo, neatlikus papildomų veiksmų, susijusių su jos montavimu, pritaikymu pagal konkrečią vietą (nurodoma, kad detales galima nupjauti 45 arba 90 laipsnių kampu, priklausomai nuo montavimo vietos; kalbama apie individualų baldų pritaikymą, pridėtose nuotraukose vizualizuojant šių veiksmų atlikimą ir kt.)(b. t. 1, b. l. 83?91).

Vadovaujantis pastarojo teisės akto 1o straipsniu, draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais.