Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovui K. B., jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui K. B. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autogidas.lt, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas Automobilis VW PASSAT B5, rida 271 536 km, universalas, be defektų, pagaminimo data 2001 m., kaina 1 300 Eur (toliau – skelbimas). Skelbime Atsakovas nurodė tik Automobilio privalumus, jokie trūkumai nurodyti nebuvo. Skelbime buvo nurodyta, kad Automobilis tvarkingas, praėjęs techninę apžiūrą. Susisiekus su Automobilio savininku 2023-03-11 Atsakovas prisistatė K., sakė parduoda tėčio Automobilį. Atsakovas nurodė, kad Automobilis buvo prižiūrėtas ir tvarkomas brangiomis detalėmis, taip pat iš pirmo karto, 2023-03-01, be problemų praėjo techninę apžiūrą, minėjo, kad Automobilį galima patikrinti servise.

Su Atsakovu susitarė susitikti 2023-03-11. Į Automobilio apžiūrą su Ieškove važiavo jos sutuoktinis, M. Š.. Nuvykus į Klaipėdą, su Atsakovu, susitiko (duomenys neskelbtini), prie Čili picerijos, apie 12:30 val. Apžiūrėjus Automobilį defektų nepastebėjo, tik variklis buvo tepaluotas, Atsakovas, tikino, jog nuo alyvos matavimo. Ieškovės sutuoktinis, su Automobiliu atliko bandomąjį važiavimą, kuris praėjo sklandžiai. Su Atsakovu susitarė Automobilio galutinę pardavimo kainą 1 150 Eur. Iškovė Atsakovą informavo, kad jeigu pastebės nenurodytų defektų Sutartyje, Automobilis bus grąžinamas – Atsakovas su šia sąlyga sutiko. Atsakovui sumokėjo Ieškovė, grynais pinigais, 1 150 Eur, ir tai matė Ieškovės sutuoktinis.

Važiuojat namo Automobiliu, pradėjo neveikti sankaba, bandant įjungti bėgį, Automobilis nejudėjo iš vietos, o važiuojant trūkčiojo. Ieškovė bandė susisiekti su Atsakovu, bet Ieškovės telefono numeris buvo užblokuotas, taip pat ir Ieškovės sutuoktinio.

Po Automobilio detalios apžiūros automobilių remonto dirbtuvių UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ darbuotojų, Ieškovė buvo informuota, kad dėl netinkamos stabdžių sistemos, Automobilis galėjo apsiversti, ar sukelti avarinę situaciją. Atsakovas buvo informuotas žodžiu, kad Automobiliu bus vežami mažamečiai vaikai, tačiau Atsakovas užtikrino Ieškovę ir jos sutuoktinį, kad Automobilis tvarkingas, negalėtų parduoti netvarkingo Automobilio, nes yra sąžiningas ir atsakingas žmogus.

2023-03-20, 12:35 val. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SMS/MMS žinute Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kad: „Iš jūsų įsigytame automobilyje (VW PASSAT) pastebėti trūkumai. Automobilis bus pristatytas (2023-03-23, 13-14 h.) į remonto dirbtuves, kur bus atliekamas jo defektavimas. Esate pakviestas atvykti į Automobilio apžiūrą).” (tekstas netaisytas).

Automobilio apžiūra atlikta automobilių remonto dirbtuvėse „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, UAB. Atlikus Automobilio apžiūrą 2023-03-23 buvo surašytas defektinis aktas dėl VW Passat gedimų įvertinimo, kuriame konstatuota, kad apžiūros metu, nustatyti defektai: Automobilio variklio alyvos prasisunkimas; Automobilio aušinimo skysčio prasisunkimas; Automobilio stabdžių sistema netvarkinga; Automobilio elektronikos gedimas; Automobilio išmetimo sistema netvarkinga; Automobilio variklis neturi traukos; Automobilio emisijos sistema netvarkinga; Automobilio kėbulas netvarkingas; Automobilio priekinis stiklas netvarkingas. Preliminarūs atstatymo kaštai - nuo 2 600,00 Eur.

2023-04-25 Atsakovui, registruotu paštu buvo išsiųsta 2023-04-21 rašytinė Pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovas niekaip nesureagavo į Ieškovės Pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. 2023-05-11 Atsakovui, registruotu paštu, buvo išsiųsta 2023-05-09 pakartotinė Pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovas niekaip nesureagavo į pateiktą Ieškovės pakartotinę Pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto.

Automobilio defektai išoriškai apžiūrint Automobilį matomi nebuvo. Atsakovas apie vėliau paaiškėjusius paslėptus Automobilio defektus Ieškovei nieko neminėjo. Nei viešoje ofertoje, nei Automobilio apžiūros metu, nei Automobilio Sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti Automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nebuvo galimybės naudoti Automobilio pagal jo paskirtį.

Egzistuojantys automobilio defektai buvo matomi ieškovei automobilio apžiūros metu, tačiau ieškovė nusprendė transporto priemonę pirkti. Automobilis turėjo daug matomų trūkumų, kas yra absoliučiai natūralu atsižvelgiant į automobilio amžių. Ieškovė trūkumus matė, tačiau transporto priemonę nusprendė pirkti. Atsakovas dar padarė ieškovei 150 Eur nuolaidą ir automobilį pardavė už 1150 Eur (pradinė kaina buvo 1300 Eur). Kitaip tariant, trūkumus ieškovė matė arba turėjo matyti, todėl atsakovas nėra atsakingas už trūkumus, kurie buvo matomi pardavimo metu.

Automobilio fizinė išvaizda (daug kėbulo apgadinimų, skilęs stiklas, purvinas salonas, tepaluotas variklis, sulūžęs veidrodėlių reguliavimas ir t.t.) aiškiai rodė, kad automobiliui bus reikalingos atitinkamos investicijos. Automobilio defektai buvo matomi, ieškovei žinomi, atlikti išsamios automobilio patikros ieškovė nenorėjo, todėl visa tokiu sandorio sudarymo neigiamų pasekmių rizika tenka pačiai ieškovei.

Savo teiginių patvirtinimui ieškovė į bylą pateikė UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-03-23 atliktą transporto priemonės apžiūros aktą. Atsakovo vertinimu, pateiktas aktas labiau atitinka atsakovo nurodomas aplinkybes, nei patvirtina ieškovės iškeltą versiją. Be to, pateiktas apžiūros aktas vienareikšmiškai paneigia, kad automobilis turėjo tyčinių paslėptų defektų. Pirma - automobilis buvo tikrintas ne autorizuotame servise, todėl pateiktą apžiūros aktą reikėtų vertinti kritiškai. Antra - didžioji dalis serviso nustatytų defektų (automobilio variklio alyvos prasisunkimas, automobilio kėbulas netvarkingas, automobilio priekinis stiklas netvarkingas ir t.t.) buvo ieškovei žinomi dar prieš įsigyjant automobilį. Trečia, nustatyti defektai yra labiau sietini su natūraliu techninių mazgų nusidėvėjimu, o ne su tyčia paslėptais defektais. Ketvirta, nustatyti automobilio gedimai nėra kritiniai (lengvai sutvarkomi), dėl ko iš esmės būtu negalimas transporto priemonės naudojimas (nėra sąlygų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui). Penkta, tokie automobilio gedimai (kaip stabdžių sistemos (ir (ar) išmetimo sistemos) galėjo atsirasti jau ieškovei eksploatuojant transporto priemonę, dėl natūralaus nusidėvėjimo. Akivaizdu, kad pardavimo metu automobilis stabdžių sistemos ir (ar) išmetimo sistemos kritinių defektų neturėjo, nes paprasčiausiai būtų nepraėjęs privalomosios techninės apžiūros. Šešta, pačiame apžiūros akte nurodyta: „Nustatyti defektai buvo matomi (bet koks atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėjo pastebėti“. Tai esminė aplinkybė, todėl akivaizdu, kad: dalis nustatytų automobilio defektų buvo ieškovei matomi dar prieš nusprendžiant įsigyti transporto priemonę; dalis nustatytų automobilio defektų galėjo atsirasti jau ieškovei eksploatuojant automobilį, dėl natūralaus techninių mazgų dėvėjimosi.

Ieškovė neįrodė, kad automobilis jai buvo parduotas su paslėptais defektais. Priešingai, pačios ieškovės pateiktas auto apžiūros aktas patvirtina, jog nustatyti automobilio defektai galėjo būti matomi pirkimo metu bet kuriam pirkėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje dalyvaujančių asmenų, atstovų paaiškinimais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2023-03-11 pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo, sumokėjusi 1 150 Eur, įsigijo pilkos spalvos Automobilį VW PASSAT, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 2001 m. (duomenys neskelbtini), rida 271 536 km. Pirkimo – pardavimo sutartyje jokių automobilio trūkumų nenurodyta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo naudoto daikto kokybę

Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 31 punktą).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties nutraukimo

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirko naudotą automobilį turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, kartu dalyvavo ieškovės sutuoktinis, kuris (ko neneigia pati ieškovė) pirko ne pirmą automobilį. Automobilį išbandė važiuodami, jį apžiūrėjo. Ieškovė pripažįsta, jog matė įskilusį automobilio stiklą, tepaluotą variklį, kitus išorinius defektus.

Tačiau šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota.

Naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, bet tai nebūtinai reiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Sutartis dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti, todėl jos taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.

Ieškovė iš esmės pateikė vienintelį įrodymą, kuriuo grindžia savo ieškinio reikalavimus - „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, UAB 2023-03-23 surašytą defektinį aktą dėl VW Passat gedimų įvertinimo, kuriame konstatuota, kad apžiūros metu, nustatyti defektai: Automobilio variklio alyvos prasisunkimas; Automobilio aušinimo skysčio prasisunkimas; Automobilio stabdžių sistema netvarkinga; Automobilio elektronikos gedimas; Automobilio išmetimo sistema netvarkinga; Automobilio variklis neturi traukos; Automobilio emisijos sistema netvarkinga; Automobilio kėbulas netvarkingas; Automobilio priekinis stiklas netvarkingas. Akte nurodyta, jog preliminarūs atstatymo kaštai - nuo 2 600,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame akte nurodyta, jog nustatyti defektai buvo matomi (bet koks atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėjo pastebėti). Tai patvirtina, kad ieškovė, prieš pirkdama automobilį ir jį pakankamai atidžiai apžiūrėjusi, šiuos trūkumus turėjo pastebėti.

Taip pat pažymėtina, kad apžiūrint automobilį nebuvo nustatyti sankabos ar pavarų dėžės gedimai, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovė.

Sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, automobilio atitikimą techniniams reikalavimams patvirtina ir tai, kad paskutinė techninė apžiūra atlikta kelios dienos prieš ieškovei įsigyjant automobilį.

Automobilio bandomojo važiavimo metu jokių variklio, sankabos, stabdžių trūkumų nustatyta nebuvo. Pirkdama 22 metų senumo automobilį ieškovė negalėjo nesuvokti, kad kai kurios detalės gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti, o tai negali būti laikoma esminiais kokybės trūkumais, kurių ieškovė galėjo nežinoti ar nesitikėti, taip pat ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi.

Ieškovė, sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad automobilio techninė būklė ją tenkino ir tokiais veiksmais prisiėmė riziką.

Kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Taigi, nagrinėjamu atveju pats prekės pobūdis – 22 metus, 271 536 km ridos eksploatuotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo elgesys negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, įsigydamas automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio būklė būtų įvertina kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką ir neigiamus padarinius.

Dėl šių priežasčių tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 700 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. Š. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų K. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.