Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei A. D. dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus, tretieji asmenys - uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“, „Marijampolės pieno konservai“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria buvo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl trečiojo asmens UAB „Karpis“ rašytinių paaiškinimų

12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

14. Taigi, viena vertus, CPK nenustatyta byloje dalyvaujančių asmenų teisė teikti apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Kita vertus, susipažinus su trečiojo asmens UAB „Karpis“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog jais dėstomi atsikirtimai į ieškovo atskirajame skunde pateiktus argumentus, tokiu būdu inter alia (be kita ko), pateikiant trečiojo asmens poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir apelianto atskirojo skundo. Tai leidžia laikyti trečiojo asmens teikiamus rašytinius paaiškinimus atsiliepimu į atskirąjį skundą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė šalims ieškovo atskirąjį skundą ir nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Taigi terminas pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą suėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai).

15. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nei CPK 78 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos nedetalizuoja svarbių priežasčių nustatymo kriterijų ar pavyzdinio sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-1075/2019, nutarties 25 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Karpis“ rašytiniuose paaiškinimuose nenurodo termino praleidimo priežasčių bei neprašo jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens UAB „Karpis“ rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, dėl ko ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Tai buvo motyvuojama tuo, jog ieškovas nenurodė kokius konkrečiai vadovo (A. D.), kaip fizinio asmens, veiksmus prašo uždrausti ieškiniu. Be to, tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, anot teismo, galimo ieškinio tenkinimo atveju, tokie ieškinio reikalavimai neatitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimų.

18. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde iš esmės nurodė, kad ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį, kuris yra apibrėžtas ir akivaizdžiai konkretus bei suformuluotas atsižvelgus į specifinę ir konkrečią ieškinyje išsamiai išdėstytų faktinių aplinkybių visumą. Taigi, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei atskirojo skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) suformulavimo netinkamumo.

19. CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.

20. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant įmonę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (ABĮ 20 straipsnis). Juridinio asmens dalyviai taip pat turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją (CK 2.81 straipsnio 3 dalis).

21. CK 2.81 straipsnis nustato specialų juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdą – juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvių, siekiančių apsaugoti juridinį asmenį nuo valdymo organų sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančių juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, reikalavimai turi būti reiškiami ir nagrinėjami pagal CK 2.81 straipsnį (lot. lex specialis), o ne pagal CK 1.138 straipsnio 3 punktą ir CK 6.255 straipsnį (lex generalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Ieškovas, pateikdamas ieškinį pasirinko CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nustatytą civilinių teisių gynimo būdą. Kaip nurodyta anksčiau, Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti, t. y. ieškovas turi aiškiai nurodyti, kokius konkrečius A. D. veiksmus prašo uždrausti. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi laikė, jog ieškovas teikiamais 2024 m. liepos 26 d. rašytiniais paaiškinimais nepašalino ieškinio trūkumų, nenurodė, kokius konkrečius A. D. sprendimus prašo uždrausti, dėl ko teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovui.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

25. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas bei daromos nepateisinamos kliūtys pasinaudoti teismine gynyba, kas sudarytų CPK 5 straipsnio bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkiją, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latviją).

26. Taip pat pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ).

27. Ieškovas, kaip UAB „Karpis“ akcijų administratorius, vadovaudamasis CK 2.81 straipsnio 3 dalimi, savo ieškinį grindė tuo, kad: 1) vadovė A. D. atliko veiksmus ir priėmė sprendimus, kuriais sužlugdomas dukterinės UAB „Marijampolės pieno konservai“ dialogas ir susitarimas su kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“ dėl 14 497 361,05 Eur (be delspinigių ir palūkanų) skolos grąžinimo sąlygų ir termino pratęsimo sudarymą. Kas galimai lems 14 497 361,05 Eur skolos priverstinį išieškojimą, sukeliantį itin didelę ir negrįžtamą žalą dukterinei UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir tokiu būdu motininei UAB „Karpis“ bei jos akcijų vertei. Šių sprendimų priėmimas prieštarauja UAB „Karpis“ pelno siekimo (ne milžiniškų nuostolių siekimo) ir veiklos tęstinumo tikslams; 2) vadovė A. D. pažeidė ir toliau pažeidžia pareigą parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat šaukti UAB „Karpis“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, siekiant šių patvirtinimo; 3) vadovė A. D. nevykdo akcijų administratoriaus reikalavimo pateikti informaciją apie UAB „Karpis“; 4) vadovė A. D., sąmoningai nevykdydama UAB „Karpis“ akcijų administratoriaus sprendimų, pažeidė ir toliau pažeidinėja bendrovės vadovo pareigą vykdyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus; 5) vadovė A. D. negrįžtamą žalą UAB „Karpis“ keliančius sprendimus priėmė de facto jau būdama pašalinta iš vadovės pareigų. Ieškovo teigimu, tokie A. D. veiksmai neabejotinai pažeidžia bendrovės ir akcininko interesus.

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu bei jo priedais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškiniu nėra suformuotas aiškus ieškinio dalykas. Ieškinyje plačiai išdėstyti argumentai ir aplinkybės, kuriais ieškovas grindžia ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl atsakovei, kaip bendrovės vadovei, uždraustinų veiksmų. Prie ieškinio pridedami priedai, kuriais grindžiamos nurodytos faktinės aplinkybės. Taip pat ieškinyje argumentuojama, kokias pažeistas teises bei teisėtus interesus siekia apginti ieškovas. Taigi, nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovės reikalavimo dalykas yra tiek neaiškus, jog teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti bylos. Tuo atveju, jei teismas laiko, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas vis dėlto nėra pakankamai aiškus, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamosios stadijos metu. Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7–8 straipsniai, 225 straipsnis, 230 straipsnis).

29. Pažymėtina, jog procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę. Pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, jie neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų duomenų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

30. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir vadovaujantis CK 2.81 straipsnyje nustatytu specialiu juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdu pareiškė ieškinį dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo laikyti ieškinio nepaduotu ir jį grąžinti.

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudarė tik ieškinio reikalavimo (ne)aiškumo įvertinimas, bet ne kiti trūkumai, kurie gali paaiškėti teismui iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovo M. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.