Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo D. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo ir nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami nuosprendis bei nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi teismai selektyviai ir fragmentiškai vertino byloje surinktus duomenis, netinkamai įvertino įrodymus, savo išvadas motyvavo prielaidomis ir samprotavimais, taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Klaipėdos apygardos teismas pažeidė rungimosi (BPK 7 straipsnis) ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis), kadangi netinkamai įvertino kaltinamąjį teisinančius įrodymus, nemotyvuodamas netenkino gynybos prašymo išreikalauti iš prokuratūros papildomą vaizdo medžiagą dėl D. K. buvimo ir jo veiksmų garaže, taip neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu bylos įrodymų (slapto sekimo protokolų, nuteistųjų A. K. ir D. K., liudytojo – policijos pareigūno R. K. parodymų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl nuteistojo D. K. veiksmų turinio), pateikdamas savą vertinimą ir išvadas, kad D. K. buvo tik narkotinių medžiagų vartotojas. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taigi minėti kasacinio skundo argumentai, savaip vertinant įrodymus ir faktines aplinkybes, nepatvirtina kasacinio apskundimo pagrindų buvimo.

Kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl padarytų BPK pažeidimų yra iš esmės deklaratyvūs, siejami su netinkamu įrodymų vertinimu ir nėra pagrįsti teisiniais argumentais, duodančiais pagrindą manyti, kad nurodomi pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. posėdžio protokolo (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priėmė protokolinę nutartį, kuria atmetė nuteistojo D. K. gynėjo prašymą iš prokuratūros išreikalauti papildomą vaizdo medžiagą, tačiau tenkino prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai peržiūrėti vaizdo medžiagą, kad proceso dalyviai galėtų atkreipti dėmesį į peržiūrėtos medžiagos detales. Teismų praktikoje nurodoma, kad proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-173-976/2016, 2K-264-976/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.