Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-2244-775/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
e2-2244-775/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20373-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. A.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2244-775/2020Proceso Nr. 2-69-3-20373-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,dalyvaujant ieškovei, jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gretai Pareigytei,

nedalyvaujant atsakovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-6).

1.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovė paaiškino, kad ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, kartu gyveno nuo 2017 m. gegužės mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. A.. Kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, kuomet atsakovas išvyko į užsienį ir ten pateko į įkalinimo įstaigą, kurioje išbuvo iki 2019 m. vasario mėnesio. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos šeimos nelankė, buvo užsukęs tik susirinkti asmeninių daiktų. Atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia nuo išvykimo į užsienį 2018 m. rugsėjo mėnesį, todėl susidaręs įsiskolinimas už vaiko išlaikymą yra 2 500 Eur. Nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiai sudaro apie 500 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau ieškosi darbo. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 480 Eur (bedarbio pašalpa ir vaiko pinigai). Ieškovė taip pat turi nepilnametę dukrą, jos išlaikymui per mėnesį gauna apie 250 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis namo bei žemės sklypas. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba. Nurodė, kad atsakovas sveikatos problemų neturi, todėl yra pajėgus dirbti ir lygia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, jog vaiko ir tėvo bendravimui kliūčių nedaro ir ateityje nedarys.

2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie posėdį jam pranešta tinkamai per šeimos narį, todėl nutarta bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

3. Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, taip pat išlaikymo įsiskolinimo dydžiu (el. b. l. 31-33).

3.1. Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pilnai atitinka vaiko interesus. Sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, pažymėjo, jog reiktų atsižvelgti į atsakovo turtinę padėti ir galimybes teikti išlaikymą, tačiau vaiką išlaikyti privalo abu tėvai. Pritaria, kad bendravimo tvarka nebūtų tiksliai nustatyta, nes atsakovas vengia bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. yra nepilnamečio vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (el. b. l. 9). Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus – A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis namo ir žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15). Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (el. b. l. 16). Atsakovas nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (el. b. l. 86-87). Valstybinio Socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas nedirba (el. b. l. 85). Ieškovė yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo (el. b. l. 8). Ieškovė pateikė pažymą apie gaunamas pajamas, kurias sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (el. b. l. 10). Nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lanko Kauno lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Ieškovė pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia 515 Eur (el. b. l. 12).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnametis šalių sūnus visą laiką gyvena kartu su motina, kuri vaiką visapusiškai išlaiko, tarp jų užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas sūnaus nelanko, su juo nebendrauja ir nesirūpina jo išlaikymu. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikęs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. B..

Dėl išlaikymo priteisimo

7. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

8. Ieškovė nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki sūnaus pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Nurodė, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikia apie 500 Eur.

9. Ieškovė nurodė, kad sūnus lanko ugdymo įstaigą. Darželis per mėnesį kainuoja 90 Eur. Teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis.

10. Ieškovė nurodė, jog A. per mėnesį reikia skirti 100 Eur maistui. Augančiam vaikui yra svarba sveika bei subalansuota mityba, todėl, įvertinus A. amžių bei visavertės mitybos poreikį, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 100 Eur suma maistui per mėnesį yra pagrįsta.

11. Ieškovė nurodė, jog sūnaus drabužiams bei avalynei per mėnesį išleidžia 70 Eur. Pažymėtina, jog vaikiški rūbai kainuoja pigiau nei paauglių ar suaugusiųjų, sezoninius rūbus bei avalynę galima dėvėti kelis sezonus, rūbų bei avalynės nereikia pirkti kas mėnesį, todėl teismas išlaidas aprangai ir avalynei mažina iki 40 Eur per mėnesį.

12. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vitaminams ir vaistams išleidžia 60 Eur. Posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos siekia apie 40–50 Eur. Pažymėjo, jog šaltuoju sezonu vaikas serga, tuomet reikalingi papildomi vaistai, pavyzdžiui nuo gerklės skausmo ar slogos. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog sūnus neturi jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių reiktų nuolat vartoti tam tikrus vaistus. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną mėnesį vaikui yra reikalingi tik vitaminai, o papildomi vaistai – tam tikrais laikotarpiais, teismas mažina šią sumą iki 20 Eur per mėnesį.

13. Ieškovė nurodė, kad A. higienos ir švaros prekėms per mėnesį išleidžia 85 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kartą per mėnesį sūnų veda į kirpyklą, kuri kainuoja apie 5 Eur. Taip pat pažymėjo, kad vaikas vis dar miega su sauskelnėmis, tačiau jų reikia gerokai mažiau nei anksčiau, šiuo metu per mėnesį tam išleidžia apie 30 Eur. Į 85 Eur išlaidas įskaičiuoti ir šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, patalynė. Visų šių priemonių kainą per mėnesį nurodė 20 Eur. Teismas sprendžia, jog 85 Eur dydžio sumos šioms išlaidoms ieškovė neįrodė, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad higienos prekių bei patalynės nereikia pirkti kas mėnesį, šią sumą teismas mažina iki 30 Eur per mėnesį.

14. Ieškovė nurodė, jog vaiko ugdymui per mėnesį išleidžia 40 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vaiko ugdymui perka lavinamuosius žaidimus, kuriems per mėnesį skiria 15 Eur, taip pat nurodė, kad yra darželio fondas, kuriam per metus sumoka apie 30 Eur. Papildomai į darželį perka kanceliarines priemones, kurioms per metus išleidžia taip pat apie 30 Eur. Vaiko poreikių lentelėje nurodė knygas, žaislus bei kanceliarines prekes. Teismas pažymi, kad tiek knygos, tiek žaislai bei kanceliarinės prekės nėra perkamos kiekvieną mėnesį, todėl teismas šią sumą mažina iki 25 Eur per mėnesį.

15. Teismas pagrįstomis laiko ieškovės nurodytas 60 Eur išlaidas už būstą (vandenį, kietą kurą bei kitus komunalinius mokesčius). Nurodė, jog ieškovė su sūnumi gyvena nuosavame name, išlaidas už būstą dalinasi kelios ten gyvenančios šeimos. Per mėnesį bendrai visam namui susidaro apie 200 Eur komunalinių mokesčių, taip pat šaltuoju sezonu papildomai perka kietąjį kurą.

16. Ieškovė nurodė, jog šventėms per mėnesį išleidžia 40 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikas dalyvauja draugų gimtadieniuose. Taip pat švenčia A. gimtadienį tiek darželyje, tiek namuose, vaiko gimtadieniui išleidžia apie 50 Eur. Prie šių išlaidų ieškovė priskyrė ir Kalėdų bei Velykų švenčių išlaidas. Teismas pažymi, jog vaiko gimtadienis, jo draugų gimtadieniai bei kitos šventės yra vieną kartą per metus, todėl šios išlaidos mažinamos iki 20 Eur per mėnesį.

17. Pramogoms ieškovės teigimu per mėnesį išleidžiama 30 Eur. Nurodė, jog dažnai keliauja į vaikų žaidimų aikšteles. Ieškovė šių išlaidų neįrodė, todėl teismas šias išlaidas mažina iki 15 Eur per mėnesį.

18. Ieškovė nurodė, kad patiria transporto išlaidų, kurios siekia 30 Eur per mėnesį. Nurodė, jog neturi automobilio, todėl į darželį vaiką vežioja viešuoju transportu, taip pat reikia keliauti į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, į vaiko amžių (2 metai), sprendžiama, kad reali, būtina ir neviršijanti nepilnamečio vaiko poreikių suma per mėnesį yra 430 Eur.

20. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Ieškovės pajamos šiuo metu yra nedidelės, tačiau ji šiuo metu ieškosi darbo ir tikėtina, kad greitu metu pradės dirbti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su vaiku gyvena jai priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15). Moters mėnesinė pajamos siekia apie 480 Eur, kurias sudaro socialinė pašalpa bei vaiko pinigai, ji taip pat turi nepilnametę dukrą, kurios išlaikymui gauna 250 Eur sumą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą sūnui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jo poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečio vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo auklėjimui, priežiūrai). Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai byloje nėra.

21. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovas kartu su šeima negyvena ir paramos neteikia nuo 2019 m. vasario mėnesio, kai išvyko į užsienį ir buvo uždarytas į įkalinimo įstaigą. Duomenų apie kitus jo išlaikytinius byloje nėra. Iš Socialinio draudimo fondo vadybos išrašo matyti, kad atsakovas nedirba ir negauna jokių pajamų. Kelių transporto priemonių registro išrašas bei Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovas neturi nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas išlaikytų ir rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, nėra. Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo galimybės dirbti nėra apribotos taip, jog jis negalėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi. Teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nes ieškovė augina dar vieną vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir turi galimybę teikti savo vaikui 215 Eur išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

22. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

23. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur už mėnesį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo išlaikymo pareigos sūnui nevykdo nuo 2019 m. vasario mėnesio, kai išvyko į užsienį ir buvo uždarytas į įkalinimo įstaigą.

24. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo faktą ginčo laikotarpiu, įsiskolinimo laikotarpiu berniuko poreikiai buvo panašūs, t. y. tokie, kokius nustatė teismas bylos nagrinėjimo metu – 430 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. po 215 Eur. Visa išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2 150 Eur (215 Eur x 10 mėn. = 2 150 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

26. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, nedaro tam jokių kliūčių ir ateityje neketina to daryti. Taigi šiuo laikotarpiu tarp skyrium gyvenančių tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismui nėra pagrindo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

28. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (86 procentai), todėl iš atsakovo priteisiamas 91 Eur žyminis mokestis (106 Eur x 86 proc. / 100 = 91,16 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. l. 18-19). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 200,22 Eur (el. b. l. 83). Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteisiamos 172,19 Eur (200,22 Eur x 86 proc. / 100 = 172,19 Eur) išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

30. Valstybė šioje byloje patyrė 14,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteisiamos 12,59 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo (2019 m. gruodžio 10 d.) dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 150 Eur (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2018 metų vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91 Eur (devyniasdešimt vienas euras) žyminį mokestį ir 12,59 Eur (dvylika eurų 59 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660) bei 172,19 Eur (šimtas septyniasdešimt du eurus 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė