- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-29415-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17479-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – D. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja H. Š. kreipėsi į teismą ir pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio O. Š., mirties ((duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškime nurodo, kad ji su sutuoktiniu ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje ir prieš jo mirtį planavo grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau prasidėjusi Covid 19 pandemija, grįžimą apsunkino. Sutuoktiniui mirus, pareiškėja liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Dėl sutuoktinio netekties, jos sveikatos būsena labai suprastėjo, todėl sunkiai sekėsi tvarkyti mirusio sutuoktinio daiktus. Juos tvarkydama, rado sutuoktinio terminuoto indėlio sutartį. Dėl sutarties pasiskambinusi į banką sužinojo, kad indėlis nėra atsiimtas.
3. Pareiškėjos teigimu, ji sutuoktinio palikimą priėmė Jungtinėje Karalystėje. Tačiau teisinės sistemos skirtumai, kai Lietuvoje palikimą privaloma priimti pas notarą užvedus bylą, o Jungtinėje Karalystėje - oficialaus palikimo priėmimo dėl piniginių lėšų ir kilnojamojo turto ne visada reikia, nes pakanka mirties liudijimo pateikimo. Kadangi sutuoktinis jokio nekilnojamojo turto neturėjo nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje, tai palikimą - kilnojamąjį turtą (automobilį) ir pinigines lėšas, buvusias Jungtinėje Karalystėje, priėmė nors neturi išduoto paveldėjimą patvirtinančio dokumento. Pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje nereikia kreiptis dėl paveldėjimo patvirtinimo, jeigu miręs asmuo turėjo tik santaupų arba priemokos obligacijų, - bankai ir kredito unijos pinigus perveda ir be paveldėjimo ar administratoriaus teisių patvirtinimo, nes užtenka pateikti mirties liudijimą arba sutuoktinį pergyvenęs asmuo buvo paveldėtos žemės, turto, akcijų ar pinigų bendrasavininkas. Nebuvus oficialaus poreikio kreiptis į institucijas Jungtinėje Karalystėje dėl paveldėjimo bylos užvedimo palikimui priimti, pareiškėja Lietuvoje neturi galimybės patvirtinti palikimo priėmimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nurodo, kad nežinojo, jog paveldėjimo procedūra Lietuvoje turi būti pradėta per tris mėnesius, todėl praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti Lietuvoje. Todėl teismui teikiamas pareiškimas dėl praleistą terminą palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka, kad pareiškimas būtų tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja H. Š. susituokė su O. Š.. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Testamento nepaliko. Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, o planus grįžti į Lietuvą sutrukdė prasidėjusi Covid 19 pandemija. Mirus sutuoktiniui, (duomenys neskelbtini), pareiškėja liko gyventi Jungtinėje Karalystėje, kur tvarkydama palikėjo daiktus, rado sutuoktinio vardu terminuoto indėlio sutartį. Iš pokalbio su banko atstove, pareiškėja sužinojo, kad indėlis nėra atsiimtas. Pareiškėjos teigimu, ji yra priėmusi sutuoktinio palikimą Jungtinėje Karalystėje, nes ten į notarą nereikia kreiptis jeigu paveldimos piniginės lėšos ir/ar kilnojamasis turtas, užtenka turėti mirties liudijimą ir jį pateikti, todėl Jungtinėje Karalystėje ji yra priėmusi mirusio sutuoktinio kilnojamąjį turtą (automobilį) ir pinigines lėšas (2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) banko pranešimas apie pareiškėjai pervestas sutuoktinio lėšas banke). Tikėdamasi paveldėti piniginį indėlį, pareiškėja kreipėsi Lietuvoje į banką. Byloje taip pat nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties Lietuvoje nebuvo užvesta paveldėjimo byla (Vilniaus regioninis valstybės archyvo 2025 m. liepos 1 d. raštas; Lietuvos notarų rūmų 2025 m. liepos 3 d. raštas).
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja H. Š. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti mirusio sutuoktinio O. Š. visą palikimą ir priėmė Jungtinėje Karalystėje, tačiau, akivaizdu, kad pareiškėja nežinojo teisnių skirtumų dėl paveldėjimo, todėl nesikreipė Lietuvoje į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
11. Konkrečiu atveju, pareiškėja turi teisę paveldėti palikėjo turtą, nes yra palikėjo sutuoktinė, kuri praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
12. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimo dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Tai, kad palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, nes nežinojo, kad paveldėjimo procedūra per tris mėnesius turi būti pradėta ir Lietuvoje, sudarė pagrindą pareiškėjai kreiptis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjos nurodytos aplinkybės - neteisingas įstatymo nuostatų supratimas, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai H. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) praleistą terminą po sutuoktinio O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.