Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant konfiskuotos transporto priemonės savininkei I. A. ir jos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-1509-2024 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. vasario 16 d. 17.10 val. kelio Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys 50 km vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, nusižengimą padarė pakartotinai per metus. V. S. skirta 800 Eur bauda, skirtas 18 mėn. specialiosios teisės atėmimas ir konfiskuotas I. A. priklausantis automobilis Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. kovo 22 d. gautas I. A. skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo prašoma išduoti leidimą atsiimti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti sumokėti mokestį už automobilio saugojimą aikštelėje I. A. nuo 2024 m. vasario 16 iki 2024 m. vasario 19 d.; panaikinti 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Skunde nurodyta, kad įvykio dieną buvo išgėrusi taurę šampano, o V. S. buvo blaivus, todėl jis ją pasisiūlė nuvežti pas pažįstamą, kuri ją kvietė į svečius. Ji sutiko, nes iš seniau žinojo, kad V. S. vairuoja automobilį, be to, yra sakęs, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Nežinojo, kad jam tuo metu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Sėdo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo, kol apie 17.10 val. juos sustabdė pareigūnai ir paprašė vairuojančio asmens V. S. parodyti dokumentus. Paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jei būtų žinojusi, būtų kvietusi taksi. Labai gailisi, kad nepatikrino V. S. dokumentų. Sumokėjo baudą. Kaip buvo nurodę pareigūnai, pirmadienio ryte nuvyko atsiimti automobilio, tačiau jis jai nebuvo grąžintas, parašė prašymą dėl automobilio grąžinimo. Po kurio laiko gavo dėl V. S. priimtą nutarimą, kuriuo konfiskuotas jos automobilis. Policija jai nepranešė apie jos automobilio konfiskavimą ir jai nebuvo nesuteikta teisė gintis, reikšti nesutikimus dėl automobilio konfiskavimo. Pačiam V. S. galėjo būti skiriamas sumos, atitinkančios automobilio vertę, konfiskavimas. V. S. buvo blaivus, nevažiavo daryti nusikalstomos veikos, nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Automobilio konfiskavimas už tai, kad nepatikrino, ar V. S. turi vairuotojo pažymėjimą, yra per griežta sankcija. Neteisėtai konfiskavus automobilį mokestis už transporto saugojimą aikštelėje nuo 2024 m. vasario 16 d. iki 2024 m. vasario 19 d. turi būti skirtas jai, o likusią sumą turi apmokėti Institucija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors skundžiamu nutarimu V. S. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nagrinėjamu atveju skundžiama Institucijos nutarimo dalis, kiek tai susiję su I. A. priklausančio automobilio konfiskavimu. Ši nutarimo dalis skundžiama dviem aspektais: pirma, dėl to, kad buvo suvaržytos I. A. procesinės teisės gintis nuo galimo jos turto konfiskavimo; antra, dėl to, kad nepagrįstai nustatytas pagrindas konfiskuoti ne teisės pažeidėjui priklausantį turtą.

Kiek tai susiję su turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininko teisių užtikrinimu, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 577 straipsnio, apibrėžiančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvoką ir nustatančio šio asmens teises ir pareigas, 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nepaisant to, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkas tiesiogiai nepaminėtas tarp ANK 575 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, administracinio nusižengimo bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ar teisėtus interesus. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai toks asmuo neįtraukiamas į administracinio nusižengimo teiseną, byla išnagrinėjama nepranešus jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neužtikrinama jam galimybė nustatyta tvarka skųsti byloje priimtus procesinius sprendimus, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas bylos procesas bei efektyvi turto savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-86-489/2022).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusiai institucijai (pareigūnui) apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. administracinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, galimai padarė vairuodamas automobilį, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, buvo žinoma nuo pat administracinių nusižengimų teisenos pradžios (2024 m. vasario 16 d.). Pati automobilio savininkė dar 2024 m. vasario 19 d. kreipėsi į tyrimą byloje atlikusią instituciją su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą jai priklausančią transporto priemonę. Nepaisant to, I. A. administracinio nusižengimo byloje tyrimą atlikusios institucijos (pareigūno), kuri vėliau šią bylą ir nagrinėjo, nebuvo įtraukta į procesą, jai nebuvo išaiškintos jos procesinės teisės bei pareigos, nebuvo užtikrinta galimybė šiomis teisėmis pasinaudoti, iš jos nebuvo paimti paaiškinimai apie jai priklausančios transporto priemonės perdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aplinkybes, ji įstatymo nustatyta tvarka taip pat nebuvo informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Jau minėta, kad Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimu V. S. už padarytą administracinį nusižengimą kartu su galutine nuobauda buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio, kurio savininkė I. A., konfiskavimas. Nors šio nutarimo kopija I. A. buvo išsiųsta el. paštu, tačiau iki tol V. S. administracinio nusižengimo tyrimą ir nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusi institucija (pareigūnas) neužtikrino teisingo bylos proceso, ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkei užkirto kelią, tiriant ir ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ginti savo turtines teises, t. y. padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

Kadangi skundžiamas nutarimas buvo išsiųstas I. A. ir ji jį teisės aktų nustatyta tvarka apskundė teismui, administracinių nusižengimų tyrimą ir nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios institucijos (pareigūno) padaryto paminėto proceso teisės pažeidimo padariniai, šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ištaisyti, pažeistos proceso dalyvio teisės atkurtos, nes konfiskuotos transporto priemonės savininkė buvo įtraukta į administracinių nusižengimų teiseną ir jai (tiek pačiai, tiek per savo atstovę) sudarytos galimybės ginti savo turtines teises, tai ji ir padarė. Dėl to grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai nėra pagrindo ir klausimas dėl turto konfiskavimo pagrįstumo turi būti išspręstas iš esmės šioje byloje.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas jį padariusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 Eur. Be to, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 7, 8 dalys). Šiuo atveju buvo nutarta konfiskuoti ne pačiam pažeidėjui priklausantį turtą, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę. Iš tikrųjų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu egzistuoja bent viena iš šios dalies 1–5 punktuose nustatytų sąlygų. Automobilio konfiskavimu siekiama sugriežtinti būtent teisės pažeidėjo atsakomybę ir tai nėra trečiųjų asmenų nubaudimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-274-651/2019).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas grindžiamas tuo, kad I. A., perleisdama turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pati I. A. neigia tai žinojusi ir tvirtina nežinojusi, kad jos automobilį vairavęs V. S. neturi tokios teisės. Iš tikrųjų I. A. 2024 m. vasario 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. vasario 16 d. 17.10 val. kelio Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys 50 km, būdama transporto priemonės savininke, perdavė ją vairuoti asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti. I. A. įvykdė į minėtą administracinio nusižengimo protokolą įrašytą administracinį nurodymą ir sumokėjo 30 Eur baudą. Nepaisant to, vien administracinio nurodymo įvykdymu negali būti įrodinėjama aplinkybė, kad I. A., perleisdama turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. I. A. nurodė, kad administracinį nurodymą įvykdė, nes automobilį perdavė V. S. neįsitikinusi, jog V. S. turi teisę vairuoti transporto priemones, be to, jai buvo išaiškinta, jog po savaitgalio galės atsiimti savo automobilį.

Nors I. A. administracinio nusižengimo padarymo metu važiavo kartu su V. S., tačiau vien ši aplinkybė taip pat nepatvirtina fakto, kad ji žinojo, jog V. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. I. A. kategoriškai neigia žinojusi, jog V. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir nurodo besigailinti, jog nepatikrino V. S. dokumentų, jog neįsitikino, kad jis iš tikrųjų turi teisę vairuoti transporto priemones. Tuo metu, kai įvykio vietoje policijos pareigūnas paklausė I. A., ar ji įsitikino, kad V. S. turi teisę vairuoti, ji atsakė, kad įsitikino. Kaip paaiškino I. A. teismo posėdyje, V. S. yra buvęs jos sugyventinis, kurį ji prieš kelerius metus apie metus laiko buvo priėmusi gyventi pas save, jis važinėdavo automobiliu, todėl ji neįtarė, kad jis neturi teisės vairuoti, ir dėl to leido ir įvykio dieną vairuoti jai priklausantį automobilį, nieko nežinojo apie ankstesnius jo baustumų atvejus.

Pažymėtina, kad policija paties V. S. apie aplinkybes, kaip jam buvo perduotas I. A. automobilis vairuoti, ką ji žinojusi apie jo teisės vairuoti transporto priemones (ne)turėjimą, neapklausė nei įvykio vietoje, nei vėliau. Teismas ėmėsi visų veiksmų, kad išklausytų V. S. šiuo aspektu, tačiau to padaryti nepavyko, nes jis bylos nagrinėjime nedalyvavo. Šiuo atveju lieka nepaneigta I. A. versija, kad ji nežinojo apie tai, jog V. S. neturi teisės vairuoti. Teismas sprendžia, kad išnaudojus visas galimybes nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, t. y. kad egzistuoja įstatyme numatytas pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą. Esant tokiai situacijai, ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimas taikytas nepagrįstai.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, už tokį administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas V. S., turto konfiskavimas šiuo atveju numatyta kaip alternatyvi priemonė, kurios paskyrimas turi būti motyvuotas. Sprendimas, ar asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti automobilio konfiskavimą, kiekvienu atveju turi būti priimtas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-593/2018).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad turto konfiskavimo būtinumas grindžiamas tuo, kad V. S. nuo 2022 m. administracine tvarka baustas 5 kartus ir nė vienos skirtos baudos nėra sumokėjęs. ANR išrašas patvirtina, kad per paskutinius 5 metus V. S. 5 kartus taikyta administracinė atsakomybė ir skirtų baudų jis nėra sumokėjęs, tačiau tik vieną kartą jis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kiti jo padaryti administraciniai nusižengimai yra kitokio pobūdžio. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. S. padarė pirmą kartą, nes 2023 m. birželio 20 d. jau buvo vairavęs kitą automobilį neturėdamas tam teisės, kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų V. S. 2024 m. vasario 16 d. nepažeidė, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirta minimali bauda, minimaliam terminui atimta specialioji teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad su I. A. automobiliu, kurį vairavo V. S., ir anksčiau būtų daromi tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai. Tokioje situacijoje sprendimas konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą atsakomybės proporcingumo aspektu nelaikytinas teisingu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundo reikalavimas panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti tenkinamas ir transporto priemonė grąžinama teisėtai savininkei I. A.. Ši teismo nutartis po jos įsiteisėjimo bus pagrindas savininkei atsiimti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl papildomas skundo reikalavimas išduoti leidimą atsiimti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perteklinis ir netenkintinas.

Kiek tai susiję su prašymu nustatyti sumokėti mokestį už automobilio saugojimą aikštelėje I. A. nuo 2024 m. vasario 16 iki 2024 m. vasario 19 d., pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pagal ANK 603 straipsnį priverstinai nuvežti transporto priemonę, nes ANK numatyta galimybė ją konfiskuoti. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-820 1 punktu patvirtinto Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ir radinių priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad kilę ginčai dėl paimtų daiktų, įskaitant konfiskuotiną turtą, saugojimo išlaidų apmokėjimo sprendžiami civiline tvarka. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo nagrinėti reikalavimą, susijusį su automobilio saugojimo išlaidų apmokėjimu (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. ATP-1205-582/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

I. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-1509-2024, ir panaikinti šio nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo savininkei I. A..

Skundo reikalavimą nustatyti sumokėti mokestį už automobilio saugojimą aikštelėje I. A. nuo 2024 m. vasario 16 iki 2024 m. vasario 19 d. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.