Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties T. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2018 m. balandžio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 14 d. 02.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinųjų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio nuvažiavęs į kairę kelio pusę atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą (vartus). Eismo įvykio metu buvo apgadintas T. B. vairuojamas automobilis bei tvora, į kurią jis atsitrenkė ir tokiu būdu padaryta 500 Eur turtinė žala. T. B. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie jį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai, po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219.1, 219.2 ir 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartimi T. B. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas galutine nuobauda – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams bei su transporto priemonės – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog t. B. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotų 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, nesutinkama su įrodymu vertinimu, teigiama, kad jam nepagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, bei nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra neaiškus, nesuprantamas. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.

Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių ir rėmėsi išskirtinai tik policijos pareigūnų parodymais, tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino T. B. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Be to, apygardos teismas sprendžia, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju T. B. skunde nurodoma įvykio versija, (apie tai, kad ne jis, o jo sutuoktinė padarė minėtus administracinius nusižengimus, o jis tik už ją prisėmė kaltę), atsižvelgus į tai, kad paties T. B. parodymai nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo momento iki apylinkės teismo nutarimo priėmimo, buvo nenuoseklūs, o minėta versija atsiardo tik 2018 m. gegužės 7 d. t. y. keletą dienų prieš pirmąjį Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje vyksiantį posėdį, vertinama tik kaip jo gynybinė versija. Taip pat, pažymima, kad ši versija buvo tinkamai išanalizuota ir įvertinta jau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, o T. B. kartu su skundu aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme ir kurios neginčijamai patvirtintų faktą, jog tuo metu, kai buvo padaryti nagrinėjami administraciniai nusižengimai, automobilį vairavo ne jis, o jo žmona. Be to, skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi T. B. ir nesivadovavo jo pateikta įvykių versija ir nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. T. B. padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.Konstatuojant šią išvadą, aptariamas ir skundo argumentas, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi jis yra visiškai neaiškus, nesuprantamas, nenuoseklus ir neįtikinamas, o tokiu jį daro aplinkybė, jog T. B. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamoje nutartyje nurodyti jo padaryti administraciniai pažeidimai, kvalifikuojami skirtingai. Nagrinėjamu atveju T. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad ANK straipsniai, kuriuose numatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą yra 417 straipsnio 8 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 423 straipsnio 3 dalis. Įvertinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimo turinį sprendžiama, jog šiuo nutarimu T. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytos trys rašymo apsirikimo klaidos, nurodant, jog T. B. pripažintinas padarius administracinius nusižengimus, numatytu ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto, toliau rezoliucinėje dalyje, individualizuojant T. B. skiriamas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones minimi tie ANK straipsniai, dėl kurių taikymo apylinkės teismas pasisakė skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje. Todėl, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime padarytos rašymo apsirikimo klaidos, jo esmės nekeičia ir nesudaro pagrindo pripažinti šį nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog T. B. ikiteisminio tyrimo metu privalėjo būti apklaustas policijos pareigūnų, o to nepadarius buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir ANK 582 straipsnio nuostatos. Aukštesnės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog administracinių nusižengimų bylose ikiteisminio tyrimo stadija neegzistuoja, todėl pareigūnams tiriantiems administracinius nusižengimus, jokių pareigų susijusių su ikiteisminiu tyrimu ir jo metu privalomais atlikti proceso veiksmais, nekyla. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai siekdami išsiaiškinti įvykdytą administracinį nusižengimą ėmėsi visų būtinų veiksmų. Jie T. B. apklausė iškart po gauto pranešimo apie įvykusį eismo įvykį ir jo parodymus užfiksavo savo tarnybiniuose panešimuose. Tačiau, pažymėtina, kad nuvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių, pareigūnai pasiūlė T. B. raštu išdėstyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau jis atsisakė tai daryti. Šiuo atveju pats T. B. nusprendė pasinaudoti savo teise neduoti parodymų ir todėl, skundo argumento, kad minėta teisė jam nebuvo užtikrinta vertinami itin kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad T. B., dalyvaujant jo gynėjui, buvo apklaustas pirmosios instancijos teise ir savo teise duoti parodymus ir paaiškinimus apie minėto įvykio aplinkybes tinkamai pasinaudojo.Taip pat, kaip negrįstą skundo argumentą aukštesnės instancijos teismas vertina ir skunde T. B. nurodytą teiginį, jog apylinkės teisme vykusio posėdžio metu, jo sutuoktinei O. B., prieš ją apklausiant liudytoja, nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save ir savo šeimos narį, ji nebuvo įspėta apie teisės aktų numatytą atsakomybę už melagingų parodymų davimą teise. Išklausius Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2018 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatytą, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja paklausė O. B. ar, atsižvelgiant į tą faktą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. yra jos sutuoktinis, ji sutinka duoti parodymus kaip liudytoja. O. B. išreiškus savo sutikimą, teisėja įspėjo ją apie tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą (garso įrašo laikas 27:03 - 27:30 ). Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog apylinkės teisme vykusio posėdžio metu jokios liudytojos O. B. procesinės teisės pažeistos nebuvo. Tačiau, apygardos teismas pritaria skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju T. B. nepagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Kaip jau minėta anksčiau T. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, o automobilio konfiskavimas T. B. skundžiamu nutarimu buvo paskirtas už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 426 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti. Apygardos teismui pateiktoje T. B. administracinio nusižengimo byloje esanti apelianto vairuotojo pažymėjimo kopija (1 t. 21 b. l.) įrodo, jog jis aptariamo eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, todėl šiuo atveju pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, automobilio konfiskavimas T. B. negalėjo būti skiriamas. Tuo tarpu, ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ši norma nėra imperatyvi ir teismas spręsdamas ar asmeniui, padariusiam ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti automobilio konfiskavimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Nagrinėjamu atveju T. B., už aukščiau aptartus administracinius nusižengimus buvo paskirta 1200 dydžio eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei su transporto priemonės – automobilio „Audi A8“, konfiskavimu. Apygardos teismas, įvertinęs tai, jog T. B. už visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, atsižvelgus į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė minimalias baudas, sprendžia, jog spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, teismas taip pat turėjo įvertinti šias jo asmenį charakterizuojančias aplinkybes ir motyvuoti, dėl ko vis tik būtina konfiskuoti transporto priemonę. Vien tai, jog nutarime nurodyta, jog T. B. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, nepranešęs policijai ir nukentėjusiajai iš įvykio vietos nuvažiavo ir dar po to vartojo alkoholį – negali būti laikomi pakankamais motyvais sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi būtent už šiuos veiksmus ir kyla atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismui suteikta pasirinkimo teisė – taikyti ar ne transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas neįvertino to, jog T. B. anksčiau pažeidimų nėra padaręs, nukentėjusiajai žalą atlygino, todėl nepagrįstai taikė transporto priemonės konfiskavimą. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keistinas ir T. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas T. B. priklausantis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ištaisyti nutarime padarytus rašymo apsirikimus, nurodant T. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.