Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-532-861/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-06
Bylos Nr.: e2S-532-861/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14048-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas: J. K., L. K.

Kategorijos

3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-532-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14048-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal, apeliantės suinteresuoto asmens (kreditorės) PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. K. ir L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami iškelti bankroto bylą pareiškėjams J. K. ir L. K..

2. Nurodė, kad pareiškėjai dirbo samdomus darbus, tačiau noras dirbti ir užsidirbti sąlygojo, kad pareiškėjai 2007 m. ėmėsi iniciatyvos steigiant ir vystant savo verslus, įkūrė savo įmones. Pareiškėjai, remdamiesi įmonių verslo planuose numatytais pelningumo rodikliais ir akcininkų nustatytu verslo plėtros modeliu, planavo iš įmonių valdymo gauti nuolatines pakankamai dideles ir tolydžio didėjančias pajamas, todėl į įmonių veiklą įvairiais būdais investavo ir savo asmenines lėšas. Ištikus 2009-2010 m. krizei įmonių mokumas vis mažėjo, trūko piniginių lėšų iš kurių galėtų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tuo metu kreditoriai ėmė teikti teismui ieškinius dėl skolų priteisimo ir atitinkamai prasidėjo išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio turto. Pareiškėjai 2014 m. galutinai prarado visą turtą, įskaitant ir savo vienintelius namus, liko su didelėmis skolomis. Pareiškėjai bandė gelbėti situaciją skolinantis iš fizinių asmenų. Matant vien nesėkmes ir trūkstant pinigų minimaliam pragyvenimui, pareiškėjai palūžo psichologiškai, tačiau negandos nesibaigė. Pareiškėjas išvyko užsidirbti į Norvegiją, kur buvo apgautas ir už atliktą darbą negavo jokių pajamų, grįžo į Lietuvą, pasinėrė į depresiją, turėjo suicidinių minčių. Pareiškėjams prasidėjo įvairios ligos. Nurodo, kad ir jų dukra išgyveno sunkų periodą. Pareiškėjų nemokumo priežastys yra susijusios su vykdytais verslais 2007-2014 m. laikotarpiu. Bankroto procesas padėtų pasiekti pagrindinį tikslą, būtų sudarytos sąlygos iš dalies padengti susidariusią skolą ir atkurti mokumą.

Atsiliepimas

3. Kreditorius PlusPlus Capital AS atsiliepime į pareiškimą prašo netenkinti pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad fizinis asmuo turi būti sąžiningas ne tik jo nemokumo atsiradimo momentu nepriklausomai nuo to, kada nemokumas atsirado, bet ir laikotarpiu nuo nemokumo atsiradimo iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai bandyti atkurti savo mokomą. Nėra aiškus pareiškėjų nemokumo momentas. Pareiškėjai skolingi (duomenys neskelbtini) UAB „In Complexu“ 87 736,09 Eur sumą, o šios įmonės vienintelei akcininkei J. Ž. 28 833,50 Eur. Pareiškėjai nurodo turintys 189 020 Eur skolą K. M.. Aukščiau išvardintų asmenų skolos nėra ne tik pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, bet ir neaišku kada, nei kokiomis aplinkybėmis atsiradusios. Pareiškėjai nebandė sąžiningai atkuri savo mokumą, priešingai nuo skolų atsiradimo momento sąmoningai visomis priemonėmis siekė išvengti bent dalinio skolos padengimo. Pareiškime nurodoma, kad nuo 2015 m. abu pareiškėjai neva įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja pats pareiškėjas, tačiau neperveda išieškojimą vykdančiam antstoliui jokių lėšų. Pažymėjo, jog ilgą laiką pareiškėjų atlyginimas buvo tik apie keliasdešimt eurų. Akivaizdu, jog už tokį atlyginimą, kuris kelis kartus mažesnis nei minimali alga, išgyventi neįmanoma, todėl darytina pagrįsta prielaida, jog pareiškėjai gavo neapskaitomų pajamų, taip vengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Tik paskutinį mėnesį prieš kreipiantis į teismą, pareiškėjų atlyginimas tapo realesnis ir truputį viršiją minimalų atlyginimą. Šios aplinkybės parodo, jog pareiškėjai būdami pakankamai jauni, darbingo amžiaus, išsilavinę, turintys verslo patirties, nesąžiningi ir sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais. Pagal į bylą pateiktą 2023 m. kovo 1 d. nuomos sutartį pareiškėjai neva nuomojasi būstą už 700 Eur, kai tuo tarpu, jų atlyginimas iki 2024 m. rugsėjo mėn., bendrai sudėjus sudarė tik apie 120 Eur/mėn. Tai akivaizdžiai parodo, jog pareiškėjai slepia savo tikrąsias pajamas. Pareiškėjas 2016 m. atsisakė jam tenkančios palikimo dalies namo, (duomenys neskelbtini) mikrorajone bei dalies buto (duomenys neskelbtini). Nors kreditoriaus ieškinys, kuriuo ginčytas palikimo atsisakymo sandoris ir buvo atmestas, tačiau tai padaryta išimtinai dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o ne teismui nustačius pareiškėjo sąžiningumą ar sandorio neprieštaringumą. Pareiškėjai nurodo, kad būtiniesiems poreikiams jiems reikalinga 1 200 Eur suma. Kaip vienintelis įrodymas, kuriuo bandoma pagrįsti būtinųjų išlaidų poreikį, pateikiama minėta nuomos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai neva nuomojasi 77 kv. m ploto butą už 550 Eur/mėn. Kitų išlaidų pagrįstumo byloje nėra galimybės įvertinti.

4. Kreditorius K. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, tenkinus reikalavimus, nemokumo administratoriumi paskirti A. V..

5. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jungtis“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui.

6. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo priimti teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra.

7. Kreditorius antstolis S. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo priimti teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra.

8. Kreditorė antstolė A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo priimti teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra.

9. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašo procesinį sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra.

10. Kiti kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą tenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

11.1 Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams galioja bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės prezumpcija, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). L. K. ir J. K. kreditoriai yra: 1) Valstybinis studijų fondas; 2) VMI; 3) PlusPlus Capital AS; 4) A. M.; 5) UAB „Verslo draugai“; 6) antstolis M. L.; 7) antstolis S. U.; 8) K. M.; 9) J. Ž.; 10) UAB „In Compexu“; 11) AB „Kauno energija“; 12) AB „Lesto“; 13) UAB „Kauno vandenys“; 14) UAB „Jungtis“; 15) R. M.; 16) UAB „Kauno buhalterijos centras“; 17) A. Š.; 18) antstolis R. S.; 19) antstolis M. P.; 20) antstolė A. A.; 21) antstolė N. B.. J. K. kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 558 523,90 Eur, L. K. – 558 093,50 Eur;

11.2 Teismas sprendė, kad pareiškėjai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, ir tai reiškia, jog jų būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo būklę. Nurodė, kad pareiškėjai neturi jokio nekilnojamojo ar likvidaus kilnojamojo turto, jie nurodo savo pareiškime, taip pat patvirtino teismo posėdyje, kad abiejų pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, neatskaičius mokesčių, bei apie 1 251 Eur, atskaičius mokesčius;

11.3 Teismas nustatė, kad pagrindiniai pareiškėjų įsiskolinimai, atsirado seniau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo;

11.4 Vertindamas pareiškėjų sąžiningumą teismas atkreipė dėmesį, kad objektyvūs duomenys apie pareiškėjų galimai nesąžiningus veiksmus vengiant atsiskaityti su kreditoriais byloje nebuvo gauti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai savanoriškai nedengė įsiskolinimų, nėra pagrindas juos pripažinti nesąžiningais. Kreditorė PlusPlus Capital AS nesutinka su pareiškėjų pareiškimu, nurodo, jog ilgą laiką pareiškėjų atlyginimas buvo tik apie keliasdešimt eurų, už kurį išgyventi neįmanoma, todėl padarė prielaida, jog pareiškėjai gavo neapskaitomų pajamų, taip vengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Visgi kreditorė tokių savo deklaratyvių pasvarstymų, jog pareiškėjai galėjo gauti neapskaitomų pajamų, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjui L. K. buvo iškelta byla dėl ginčyto palikimo atsisakymo sandorio, tačiau nėra nustatyta, jog toks sandoris būtų pažeidęs kreditorių interesus, o ieškinys atmestas;

11.5 Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų (pareiškėjų), nei kreditorių interesų. Pareiškėjų gaunamų pajamų nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai liktų nemokūs, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjų mokumą, tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek ir kreditorių interesus;

11.6 Teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti pareiškėjus nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra įrodymų patikimai patvirtinančių, kad pareiškėjai slėptų savo pajamas, patiriamas išlaidas perkeltų valdomiems juridiniams asmenims ir pan. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų nemokumą galėjo lemti žalingi įpročiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai tapo nemokūs dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokūs (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti pareiškėjų kaip sąžiningų asmenų prezumpciją per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar pareiškėjų pastangų nepakankamumą atsiskaityti su kreditoriais;

11.7 Teismas sprendė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama;

11.8 Vertino, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį mažiausia reikalinga piniginių lėšų suma yra 450,00 Eur, pareiškėjai kiekvieną mėnesį mažiausia reikalinga piniginių lėšų suma yra 450,00 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai neturi nuosavo būsto ir turi jį nuomotis, šią sumą didino iki bendros 1 200,00 Eur sumos (suma nustatoma būtinųjų poreikių tenkinimui kiekvienam pareiškėjui – po 600,00 Eur).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu kreditorė PlusPlus Capital AS prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 Nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas visiškai nepagrįstai nesudarė galimybės kreditoriui dalyvauti teismo posėdyje ir tuo pažeidė kreditoriaus teisę būti išklausytam. Teigia, kad kreditorius norėdamas betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime ir išsakyti savo poziciją dėl byloje pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną turi paskirtą kitą teismo posėdį ir šių posėdžių laiką skiria vos viena valanda, 2024-12-05 pateikė prašymą 2024-12-09 10 val. 00 min. leisti vyksiančiam teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2FB-28430-359/2024 dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismas minėtą prašymą atmetė, iš esmės be jokių motyvų nurodant, kad tam nėra pagrindo. Teismas taip pat atmetė prašymą atidėti teismo posėdį, formaliai pažymint, kad nėra teisinio pagrindo teismo posėdį atidėti;

12.2 Pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik apeliantės, bet ir kito galimo pareiškėjų kreditoriaus S. K. teisę būti išklausytam. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo minėtam kreditoriui siųsti dokumentai grįžo neįteikti;

Atsiliepimas

12.3 Savo atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą apeliantė pateikė procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, t. y. išreikalauti iš L. K. ir J. K. įrodymus, patvirtinančius jų prievolių kreditoriams K. M., J. Ž., S. K. ir UAB „In Compexu“ dydį, atsiradimo laiką bei pagrindą, taip pat išreikalauti iš L. K. ir J. K. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. Šių prašymų nei rašytine tvarka, nei teismo posėdžiu metu nesprendė, juos paprasčiausiai ignoruodamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apribojo kreditoriaus teisę gintis nuo byloje pareikštų reikalavimų, įrodinėti pareiškėjų nesąžiningumą ir kitas aplinkybes dėl kurių bankroto byla negalėtų būti keliama;

12.4 Minėtų aplinkybių visuma apeliantei kelia abejones dėl bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo, kadangi bylos nagrinėjimo procesas organizuotas nesilaikant procesinės teisės normų bei visiškai ignoruojant kreditorius bei jų, kaip byloje dalyvaujančių asmenų, teises ir teisėtus interesus;

Atsiliepimas

12.5 Fizinio asmens bankroto bylą svarbu nustatyti tiek nemokumo atsiradimo laiką, tiek ir jo priežastis, nepaisant to, kad nemokumas atsiradęs prieš itin ilgą laiko tarpą, kas pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai tapo nemokūs neva tik 2014 m. kai buvo realizuotas visas jiems priklausantis turtas išieškant pagal Swedbank, AB reikalavimus, tačiau tokie motyvai akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal byloje esantį pareiškėjų atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų sąvadą matyti, kad vykdomosios bylos pareiškėjų atžvilgiu pradėtos dar 2010 m. - 2011 m., kas akivaizdžiai patvirtina, kad de facto savo įsipareigojimų pareiškėjai negalėjo įvykdyti gerokai anksčiau. Atsižvelgiant į 2010 m. - 2011 m. pradėtų vykdomųjų bylų sumas, jau tada pareiškėjų skolos gerokai viršijo 25 MMA;

12.6 Pareiškėjai turi ne vieną, o bent keletą kreditorių, kurių reikalavimai itin ženklūs. Pareiškėjai nurodo, kad neva skolinosi pinigus iš R. M., ką tariamai patvirtina su 2024-11-07 pateiktais pareiškėjų paaiškinimais pateikti banko sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, jog minėtas asmuo 2007 m. - 2009 m., t. y. tuo pat metu, kai pareiškėjai skolinosi iš lėšas savo verslo vykdymui iš Swedbank, AB, pervedinėjo į pareiškėjų banko sąskaitas dideles lėšų sumas. Viena vertus į bylą nėra pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp R. M. ir pareiškėjų, kita vertus, jeigu tokios aplinkybės pasitvirtintų būtina įvertinti ar pareiškėjai skolindamiesi itin dideles lėšų sumas iš kelių kreditorių vienu metu buvo pakankamai apdairūs ir elgėsi sąžiningai;

12.7 Pareiškime nurodytos 87 736,09 Eur skolos pareiškėjų darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 28 833,50 Eur skolos šios įmonės vienintelei akcininkei J. Ž. atsiradimo aplinkybės, laikas ir teisinis pagrindas apskritai nėra žinomas, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės prašymą dėl šių duomenų išreikalavimo, o pats šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino;

Atsiliepimas

12.8 Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad pareiškėjai nuo pat 2010 m., taip pat kaip ir per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo, nedėjo jokių realių pastangų savo įsiskolinimams padengti, priešingai, visais įmanomais būdais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;

12.9 Pareiškėjai nedirbo arba uždirbo itin mažas pajamas. Byloje taip ir nebuvo nustatyta kokio dydžio pajamas gavo pareiškėjai. Su pareiškimu pridėti darbo užmokesčio žiniaraščiai fragmentiški ir pateikti tik už kelių mėnesių laikotarpį. Nėra pateikta jokių įrodymų kokios objektyvios aplinkybės pareiškėjams trukdė uždirbti didesnes pajamas. Nė vienam iš pareiškėjų nėra nustatytas visiškas ar dalinis nedarbingumas dėl jų deklaruojamų sveikatos sutrikimų. Būdami jauno darbingo amžiaus, turėdami darbo patirties tiek dirbant samdomą darbą, tiek vystant nuosavą verslą, akivaizdu, jog pareiškėjai, būdami sąžiningi, per daugiau nei 10 metų laikotarpį galėjo susirasti ir dirbti ženkliai geriau apmokamą darbą, tačiau buvo pasyvūs, tenkinosi vos keliasdešimt eurų siekiančiu darbo užmokesčiu;

12.10 Pareiškėjai neatskleidė visų savo pajamų šaltinių. Nepaisant to, vos keliasdešimtis siekiantis darbo užmokestis nesutrukdė pareiškėjams mokėti iki 700 Eur siekiantį nuomos mokestį, tenkinti kitus būtinuosius savo poreikius (maistas, transportas, vaistai). Esanti akivaizdi pareiškėjų išlaidų ir pajamų disproporcija neabejotinai leidžia teigti, jog egzistuoja kitos pareiškėjų pajamos, apie kurias pareiškime pareiškėjai neatskleidė;

12.11 Pareiškėjai sąmoningai vengė net dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad kreditorius nuo reikalavimo teisės įgijimo 2019 m. iš pareiškėjų nėra atgavęs nė vieno euro skolos dengimui. Pareiškime nurodoma, jog nuo 2015 m. vidurio abu pareiškėjai neva įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtai įmonei vadovauja pats pareiškėjas L. K., tačiau iš savo ir savo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio neišskaito ir neperveda išieškojimą vykdančiam antstoliui jokių lėšų;

12.12 Pareiškėjas L. K. 2016 m., mirus jo tėvui A. K., atsisakė jam tenkančios palikimo dalies – dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) bei dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsisakyto palikimo dalies vertė kreditoriaus skaičiavimu sudarė daugiau nei 80 000 Eur;

12.13 Net ir tapę nemokūs pareiškėjai leido susidaryti eilei naujų įsiskolinimų, kurių taip pat net iš dalies nedengė;

Šalies argumentai

12.14 Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs pareiškėjų poreikių, galimybių sutaupyti, nustatė nepagrįstai didelę sumą pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui taip iškreipdamas bylos šalių interesų pusiausvyrą bei nukrypdamas nuo fizinio asmens bankroto institutu siekiamų tikslų.

Atsiliepimas

13. Kreditorius K. M. atsiliepime į kreditorės PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1 Nurodo, kad K. M. yra J. K. ir L. K. kreditorius, turintis 189 020,00 Eur reikalavimo teisę (bankroto bylos iškėlimo atveju, kreditorius teiks kreditorinį reikalavimą kartu su palūkanomis, dėl ko galutinė reikalavimo suma gali kisti). Kreditoriaus reikalavimas susiformavo dar 2007 – 2009 m., J. K. ir L. K. žinojo apie šį reikalavimą. Atskirajame skunde jau iš anksto keliamos abejonės dėl K. M. reikalavimo pagrįstumo, tačiau remiantis FABĮ ir aktualia teismų praktika, šioje stadijoje PlusPlus Capital AS negali ginčyti K. M. reikalavimo. K. M. lygiai taip pat laiko, kad PlusPlus Capital AS reikalavimai galimai nėra pagrįsti. Vien tai, kad K. M. reikalavimas nebuvo perduotas vykdymui nepaneigia šio reikalavimo pagrįstumo. Akcentuoja, kad byloje yra pateikti sąskaitų išrašai, kurie patvirtina K. M. atliktus mokėjimus pareiškėjams, PlusPlus Capital AS nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai šiuos pinigus yra grąžinę K. M.. Priešingai, pareiškėjai iki šiol yra skolingi K. M., kuris turi aiškų ir apibrėžtą interesą dėl pinigų atgavimo;

13.2 Pareiškėjų įsipareigojimai K. M. jokioje apimtyje iki šiol nebuvo įvykdyti. Kreditoriaus vertinimu, bankroto bylos iškėlimas sudarytų sąlygas patenkinti kreditoriaus turimą reikalavimą bent dalyje. Tai reiškia, kad pareiškėjų bankroto bylos iškėlimas atitinka K. M. interesus, nes pareiškėjų turto ir įsipareigojimų klausimai būtų administruojami nešališko K. M. pasiūlyto nemokumo administratoriaus A. V., kuris siektų ir skatintų pareiškėjus laikytis įsipareigojimų, dėti pastangas gaunant didesnes pajamas su tikslu nemokumo proceso metu padengti kuo didesnėje dalyje kreditorių reikalavimus, o pareiškėjams nesilaikant finansinės drausmės – nedelsiant priimtų sprendimus dėl tolimesnio nemokumo proceso negalimumo;

13.3 Nėra aišku kokius tikslus turi ir ko siekia atskirąjį skundą pateikęs PlusPlus Capital AS, kadangi PlusPlus Capital AS siekis, kad pareiškėjams nebūtų iškelta bankroto byla reiškia siekį, kad K. M. ir kitų kreditorių reikalavimai ir toliau nebus tenkinami jokioje apimtyje, o tai prieštarauja K. M. interesams.

2 Pareiškėjai J. K. ir L. K. atsiliepime į kreditorės PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1 Nurodo, kad FABĮ nėra numatytas reikalavimas į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims trečiaisiais asmenimis įtraukti visus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad vien bankroto bylos iškėlimu kreditorių teisės nėra tiesiogiai paveikiamos, kreditoriai į bylą turėtų būti įtraukiami jų pačių pareiškimu;

14.2 Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui;

14.3 Kreditorius nepateikė duomenų kurioje byloje teismo posėdis buvo paskirtas ankščiau ir kodėl šioje byloje nuo 2024-11-11 iki 2024-12-05 neteikė prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo ar posėdžio atidėjimo, kad įvertinus teismo užimtumą šalys būtų galėjusios operatyviai suderinti sekančią posėdžio datą;

14.4 Kreditorius siekia išreikalauti daugiau informacijos nei jos reikalauja FABĮ nuostatos, nors neaišku ką tokia informacija turėtų pagrįsti. Kreditorius siekė reikalauti su klausimo išsprendimu tiesiogiai nesusijusių įrodymų bandant versti pareiškėjus įrodinėti savo nesąžiningumą, kas yra neįmanoma (Pareiškėjai yra sąžiningi, ką pagrindžia bylos medžiaga);

14.5 Pareiškėjai kartu su pranešimais dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, prašė kreditorių pateikti turimus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjai neturi įstatyme numatytos pareigos neribotą laiką saugoti visus su kreditorių reikalavimais susijusius dokumentus. Pareiškėjai byloje yra pateikę turimus kreditorių reikalavimus pagrindžiančius įrodymus su kuo kreditorius yra susipažinęs. Atitinkamai, pareiškėjai negalėtų pateikti dar kitų papildomų kreditorių reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, nes jais nedisponuoja, dėl ko kreditoriaus keltas reikalavimas pareiškėjams yra neįgyvendinamas;

14.6 Kreditorius šioje stadijoje ginčija pareiškėjų pagal turimus duomenis nurodytus kitų kreditorių reikalavimus, kas procesiškai yra negalima. Kreditoriaus teiginiai dėl kitų pareiškėjų kreditorių reikalavimų dydžio ar pagrįstumo nepaneigia pareiškėjų nemokumo ir FABĮ numatytų pagrindų iškelti nemokumo bylą pareiškėjams;

14.7 Pareiškėjų nemokumo priežastys yra susijusios su pareiškėjų vykdytais verslais 2007-2014 m., pareiškėjams suteikus prievolių užtikrinimo priemones UAB „Saulės link“ ir UAB „R&C Man” kreditoriams. Pareiškėjai negali įvardinti konkrečios savo nemokumo kalendorinės datos. Pareiškėjų nemokumą sąlygojo nekilnojamojo turto kainų krizė, nesėkmingi verslo sprendimai, valdomų įmonių apyvartinių lėšų trūkumas ir kartu pareiškėjų sąžiningumas bei noras išsaugoti verslus kreditorių interesų užtikrinimui išduodant asmenines prievolių įvykdymo priemones už įmones. Įvertinus UAB „Saulės link“ ir UAB „R&C Man” bankroto bylų iškėlimo momentus ir eigą, pareiškėjai gali išskirti, kad tapo faktiškai nemokūs dar 2013 m. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjimas identifikuoti konkrečios nemokumo datos negali paneigti pareiškėjų teisės į fizinio asmens bankroto procesą;

14.8 Aiškina, kad visos skolos sąlygotos nepasisekusių verslų liko ir asmeniškai pareiškėjams kaip laiduotojams, dėl ko pareiškėjai jau daugybė metų po įmonių veiklos griūties ir toliau yra atsakingi prieš UAB „Saulės link“ ir UAB „R&C Man” kreditorius;

14.9 Nurodo, kad 2017 m. J. K. persikvalifikavo į interjero dizainerio specialybę. Dėl didelės konkurencijos ir siekiant įgyti patirties, ilgą laiką dirbo neatlygintinai. Vėliau (t. y. nuo 2015 m. vidurio) abu pareiškėjai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“;

14.10 Atskirajame skunde keliami klausimai dėl tariamai klaidingai nurodyto pareiškėjų nemokumo momento ir jo priežasčių yra nepagrįsti;

14.11 Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai turėdami reikšmingų sveikatos sutrikimų negali dirbti struktūrizuoto nuolatinio darbo;

14.12 Atskirajame skunde teigiama, kad neva pareiškėjai neatskleidė visų savo pajamų šaltinių ir tai patvirtina faktas, kad pareiškėjai nuomojasi butą už 700 Eur per mėnesį. Tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjai yra nurodę, kad už pareiškėjus būsto nuomos mokestį moka V. Ž., kurios reikalavimas ir susideda iš mokėjimų už pareiškėjų būsto nuomą;

Šalies argumentai

14.13 Pareiškėjų nurodyta būtinųjų išlaidų suma yra beveik per pus mažesnė nei minimalioji alga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo prie bylos medžiagos prijungti pareiškėjų SODRA išrašus.

20. Teismas, spręsdama naujai pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, konstatuoja, kad jie susijęs su ginčo dalyku, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

21. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.

22. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

24. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

25. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

Žemesnės instancijos teismas

26. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

27. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

29. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta fizinio asmens nemokumo sąvoka. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Byloje nustatyta, kad pareiškimo teismui pateikimo dienai J. K. kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 558 523,90 Eur, L. K. – 558 093,50 Eur, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir ši suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Pagrindine priežastimi, sukėlusia nemokumą, pareiškėjai įvardijo aplinkybes susijusias su pareiškėjų vykdytais verslais 2007-2014 m., pareiškėjams suteikus prievolių užtikrinimo priemones UAB „Saulės link“ ir UAB „R&C Man” kreditoriams.

30. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjai neturi jokio nekilnojamojo ar likvidaus kilnojamojo turto, abiejų pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, neatskaičius mokesčių, bei apie 1 251 Eur, atskaičius mokesčius.

31. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės nurodo, kad pareiškėjai negali būti laikomai sąžiningais FABĮ prasme, nes kreditorius nuo reikalavimo teisės įgijimo iš pareiškėjų nėra atgavęs nė vieno euro skolos dengimui. Pareiškime nurodoma, jog nuo 2015 m. vidurio abu pareiškėjai neva įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtai įmonei vadovauja pats pareiškėjas L. K., tačiau iš savo ir savo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio neišskaito ir neperveda išieškojimą vykdančiam antstoliui jokių lėšų. Pareiškėjai nedirbo arba uždirbo itin mažas pajamas. Byloje taip ir nebuvo nustatyta kokio dydžio pajamas gavo pareiškėjai. Su pareiškimu pridėti darbo užmokesčio žiniaraščiai fragmentiški ir pateikti tik už kelių mėnesių laikotarpį. Nėra pateikta jokių įrodymų kokios objektyvios aplinkybės pareiškėjams trukdė uždirbti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

32. Pirmosios instancijos teismas nemokumo bylos iškėlimo stadijoje tyrė ir vertino turimus duomenis apie vykdomus išieškojimus siekdamas nustatyti pareiškėjų prievolių kreditoriams dydį pareiškimo pateikimo teismui dieną. Taip pat vertino duomenis apie pareiškėjų nemokumo momentą, konstatavęs, kad pagrindiniai pareiškėjų įsiskolinimai, atsirado seniau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų sąžiningumą nurodė, kad objektyvūs duomenys apie pareiškėjų galimai nesąžiningus veiksmus vengiant atsiskaityti su kreditoriais byloje nebuvo gauti. Teismas tokių duomenų nenustatė ir įvertinęs bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog vien tai, kad pareiškėjai savanoriškai nedengė įsiskolinimų, nėra pagrindas juos pripažinti nesąžiningais. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjai galėjo gauti neapskaitomų pajamų.

33. Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 m. netekus vienintelių namų, kartu su tuo metu nepilnamete dukra, turėjo kraustytis gyventi pas J. K. močiutę V. D.. Juos finansiškai rėmė ir artimieji giminaičiai. Aiškino, kad L. K. ir toliau dėjo pastangas atkurti mokumą ir grąžinti skolas kreditoriams dėl ko 2015 m. išvažiavo užsidirbti į Norvegiją, tačiau buvo apgautas ir už atliktą darbą negavo jokių pajamų, grįžo į Lietuvą, pasinėrė į depresiją. J. K. taip pat susirgo depresija, abiem Pareiškėjams prasidėjo įvairios ligos. Į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys. 2017 m. J. K. persikvalifikavo į interjero dizainerio specialybę. Dėl didelės konkurencijos ir siekiant įgyti patirties, ilgą laiką dirbo neatlygintinai. Vėliau (t. y. nuo 2015 m. vidurio) abu pareiškėjai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti pareiškėjų SODRA duomenys patvirtina minėtas aplinkybes.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai kartu su pranešimais dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, prašė kreditorių pateikti turimus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjai teikė visus jų vertinimu svarbius duomenis pareiškimo tenkinimui. Pritariant pirmosios instancijos teismui, pareiškėjų gaunamų pajamų nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Kaip teisingai nurodė teismas, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai liktų nemokūs, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjų mokumą, tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek ir kreditorių interesus.

35. Įvertinus būtinųjų poreikių detalizavimą, atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį mažiausia reikalinga piniginių lėšų suma yra 450,00 Eur.

36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, nes netenkino prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat netenkino prašymo atidėti teismo posėdį.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2024-11-11, ta pačia nutartimi paskirtas žodinis teismo posėdis 2024-12-09. Apeliantė 2024-12-04 pateikė prašymą leisti vyksiančiam teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismas rezoliucija minėtą prašymą pagrįstai atmetė, nurodęs, kad nėra pagrindo keisti 2024-11-11 nutartimi nustatytos parengiamojo posėdžio vedimo tvarkos. 2024-12-06 Kreditoriaus pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį motyvuojant tuo, kad kreditoriaus PlusPlus Capital AS interesus byloje turintis atstovauti teisininkas G. Š. 2024-12-09 9 val. 00 min. turės dalyvauti Vilniaus miesto apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. e2-215-819/2024, paskirtame teismo posėdyje, kuris buvo suplanuotas ir paskirtas dar 2024 m. gegužės mėn. Nesant galimybės šioje byloje paskirtą posėdį organizuoti nuotoliniu būdu akivaizdu, kad kreditoriaus atstovas fiziškai nespės atvykti ir sudalyvauti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo atidėti posėdį.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kreditoriaus prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepagrįstas. Teismas įvertino aplinkybes, kad kreditorius prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė tik 2024-12-06. Atsižvelgiant į kreditoriaus nurodomas aplinkybes, jog kreditoriaus atstovas turės dalyvauti kitoje civilinėje byloje, kurioje paskirtas teismo posėdis 2024 m. gegužės mėn., vertintina, jog kreditoriaus turėjo galimybę operatyviau teikti prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo nagrinėjamoje byloje. Taip pat sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog byloje nepateikta duomenų, kodėl kreditorius negalėjo į teismo posėdį paskirti kitą atstovą. Teismas įvertino ir FABĮ nustatytus terminus, per kuriuos turi būti išsprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Be to, CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

39. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik apeliantės, bet ir kito galimo pareiškėjų kreditoriaus S. K. teisę būti išklausytam. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo minėtam kreditoriui siųsti dokumentai grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

40. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kreditorius S. K. pateikė prašymą pašalinti jį iš kreditorių sąrašo. Nurodo, jog nesitiki atgauti skolą. Tuo tarpu klausimas dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo bus sprendžiamas tik po to, kai pasibaigus teismo nustatytam terminui bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (FABĮ 23 straipsnio 1-3 dalys). Taigi, skundžiama nutartimi iš esmės nebuvo nuspręsta kreditorių teisių, nei dėl kreditorių kreditorinių reikalavimų šioje byloje. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo teismas įvertino kreditorių kreditorinių dydžių įsiskolinimo susidarymo aplinkybes. Teismas taip pat įvertino šį įsiskolinimą, sprendžiant, ar pareiškėjai atitinka nemokaus asmens sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Dėl to bei atsižvelgus į tai, kad kreditoriai bankroto procese į procesą gali įstoti/būti įtraukti iki teismo sprendimo dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo priėmimo, kreditoriui S. K. dokumentų neįteikimas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu.

41. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė