Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – sintetinį kanabinoidą JWH-210, kurio bendras kiekis (masė) yra 1,6765 g, kuriame yra 0,0151 g gryno sintetinio kanabinoido JWH-210 prie savęs džemperio dešinėje kišenėje juodos spalvos paketėlyje su tabaku, iki kol 2023 m. kovo 13 d. 08.30 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. R. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, kuri apelianto vertinimu yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde V. R. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nuteistasis yra nurodęs, kad apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, jog rastos psichotropinės medžiagos kiekis buvo itin mažas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. R. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu V. R. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad V. R. nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam V. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinkdamas V. R. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kadangi naują nusikaltimą įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino ir tai, kad V. R. teisiamas jau nebe pirmą kartą (šis teistumas jam jau penkioliktasis) (1 t., b. l. 91–111), daugybę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76–89), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Akivaizdu, kad šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmenybės negatyvumą įstatymų laikymosi kontekste ir iš esmės jį charakterizuoja neigiamai. Analizuojamą nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnio 1 dalis) V. R. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad V. R. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir nedaro tinkamų išdavų iš ankstesnių teistumų. Matyti, kad apylinkės teismas tiek parenkant bausmės rūšį, tiek jos dydį atsižvelgė ir į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktą charakteristiką, kurioje nuteistasis V. R. charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 69–70), tačiau vien tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skirti švelnesnės rūšies ir mažesnio dydžio bausmę, nes, kaip jau minėta, V. R. yra linkęs nusikalsti ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, kitos (švelnesnės) bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. R. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nes dabartinę nusikalstamą veiką jis įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad įvertinus nuteistojo elgesį yra pagrindas daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, visiems priimtinų moralės normų reikalavimų, jo paties visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį mažesnį nei vidurkis (bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Kolegijos vertinimu, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad išvadų jis iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Apeliantas skunde prašo įvertinti tą aplinkybę, kuri jo manymu švelnina jo atsakomybę, kad rastos psichotropinės medžiagos kiekis buvo itin mažas, tačiau apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą pažymi, kad šią aplinkybę apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, todėl pakartotinai vertinti aplinkybės, susijusios su psichotropinės medžiagos kiekiu, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. R., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis) nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. APD-2023-16129 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 103,33 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. niekur nedirba, yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. R. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš V. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.