- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-424-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“
- Suinteresuotas asmuo
- Šveicarijos Konfederacijos bendrovė SH Petroleum AG
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Šveicarijos Konfederacijos bendrovė SH Petroleum AG.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, tenkino Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG prašymą ir patvirtino Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Scandinavian Seafood Factory“ sudarytą taikos sutartį.
2. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėja UAB „Scandinavian Seafood Factory“ (toliau ir pareiškėja) pateikė pras?ymą dėl proceso atnaujinimo kuriuo prašė teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020; 2) atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, priimti naują sprendimą – atmesti SH Petroleum AG pras?ymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti SH Petroleum AG naudotis kreditoriaus teisėmis, kylančiomis pagal 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG taikos sutartį, įskaitant priverstinį is?ies?kojimą ir nemokumu? procedu?ru? inicijavimą.
3. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog taikos sutartyje nėra numatyta, ar taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, ar nuo jos patvirtinimo teisme dienos, o įvertinus tai, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo momento taikos sutartis įgyja res judicata galią, suinteresuotas asmuo SH Petroleum AG gali manyti, kad taikos sutartis, net ir sustabdžius teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymą, yra toliau priverstinai vykdoma. Dėl šios priežasties pareiškėja išreiškė prašymą uždrausti suinteresuotam asmeniui SH Petroleum AG, kuri yra pareiškėjos kreditorė, bet kokia forma naudotis kreditorės teisėmis pagal taikos sutartį ir/ar jos pagrindu išduotus kitus dokumentus. Pasak pareiškėjos, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą yra susijusi su CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu. Nurodė, jog egzistuoja būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: prašymas dėl proceso atnaujinimo yra preliminariai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, proceso atnaujinimas gali nebetekti prasmės, kadangi didžioji dalis pareiškėjai priklausiusio turto jau yra perimta, įmonės priklausančios lėšos bus išieškotos pagal taikos sutartį, be to, bendrovei gresia nemokumo bylos iškėlimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustatė šalims terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Teismas taip pat nutarė tenkinti pareiškėjos UAB „Scandinavian Seafood Factory“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė Šveicarijos Konfederacijoje registruotai kompanijai SH Petroleum AG naudotis kreditoriaus teisėmis, kylančiomis pagal 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG sudarytą taikos sutartį, įskaitant priverstinį išieškojimą ir nemokumų procedūrų inicijavimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 144 straipsniu, nurodė, jog preliminariai įvertinus pareiškėjos reikalavimų, išdėstytų prašyme dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumą, pripažintina, kad prašyme išdėstytos aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjos reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštu reikalavimu dėl proceso atnaujinimo.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl pareiškėjos prašymą nutarė tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Suinteresuotas asmuo Šveicarijos Konfederacijos bendrovė SH Petroleum AG (toliau ir apeliantė, suinteresuotas asmuo) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį. Nurodė, kad teismui įvertinus, jog skundžiama nutartis pilna apimtimi negalėtu? bu?ti panaikinta, prašo nutartį panaikinti dalyje, kuria draudžiama kreiptis dėl nemokumo procedu?ros inicijavimo.
8. Apeliantė paaiškina, kad pareiškėja UAB „Scandinavian Seafood Factory“ nuo pat įsteigimo vertėsi ikru? perdirbimo veikla, pirko žaliavą, perdirbdavo ir sufasuodavo ją gamykloje bei parduodavo. Iš pradžių bendrovės veiklai vadovavo akcininkas J. S. bei jo pasitelktas konsultantas A. P. S., tačiau veikla sėkmingai nesivystė, kadangi nurodyti asmenys neturėjo reikiamu? žiniu? ir sugebėjimu? nei dirbant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, nei su muitine, nei bendraujant su klientais, todėl buvo prarastas didelis kiekis ikru? žaliavos, beveik prarastas leidimas vykdyti veiklą, įmonės veikla tapo nuostolinga.
9. Nurodo, jog UAB „Scandinavian Seafood Factory“ neturėjo lėšų žaliavos įsigijimui, todėl veiklą iš esmės finansavo apeliantė. Finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais, todėl pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai teigė, jog apeliantės reikalavimo teisė į pareiškėją yra fiktyvi. Paaiškina, kad finansavimas tarp šalių vyko tokia tvarka: pareiškėja surasdavo žaliavos tiekėją, jai buvo išrašomas sąskaita, kurią tiesiogiai apmokėdavo apeliantė, o tarp šalių buvo paskolos sutartys. Atskirajame skunde apeliantė toliau išdėstė aplinkybes ir motyvus, kurių pagrindu nesutinka su prašymu dėl proceso atnaujinimo, siekė pagrįsti taikos sutarties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kiek tai susiję su prašymo atnaujinti procesą (ne)pagrįstumu, neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės argumentų plačiau nedetalizuoja.
10. Pasisakydama dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė, remdamasi teisės doktrina, pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių? institutas yra iš esmės skirtas užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, t. y. sudaryti reikiamas prielaidas, kad sprendimą būtų galima realiai įvykdyti, todėl negalima skirti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios neturi jokios įtakos būsimojo teismo sprendimo įvykdymui ir kurios nėra susiję su būsimojo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga.
11. Teigia, kad pras?ymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pareiškėja UAB „Scandinavian Seafood Factory“, kuri pati yra taikos sutarties šalis, visada žinojusi visas aplinkybes dėl taikos sutarties sudarymo, todėl laikytina, kad jau yra suėjęs senaties terminas prašyti atnaujinti procesą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
12. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja nemotyvavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tik nurodė abstrakčius bei dalinai melagingus pasvarstymus. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdiniu? kriterijų? sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtu? nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, o šis klausimas gali bu?ti teisingai is?spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti, nes nėra abejonių, jog apeliantė paskolino pinigines lės?as pareiškėjai. Nurodo, kad net jei ir bu?tu? panaikinta taikos sutartis, apeliantės reikalavimo teisė pareiškėjai neišnyktų.
13. Apeliantės tvirtinimu, laikinosiomis apsaugos priemonės negali būti uždraudžiama inicijuoti nemokumo procedūros pareiškėjai, nes pareiškėjos nemokumas niekaip nesusijęs nei su taikos sutartimi, nei su jos pagrindu išduoto vykdomuoju raštu ir pradėtu vykdymo procesu. Teigia, kad nemokumo bu?sena yra objektyviais kriterijais apibrėžiama stadija, kuri yra vertinama atskiroje byloje, tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi yra užkertamas kelias ne tik apeliantei, kaip pareiškėjos kreditorei, ginti savo teises, tačiau ir bet kokiems kreditoriams ginti savo teises, kreipiantis dėl pareiškėjos nemokumo. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo laikinosiomis apsaugos priemonės spręsti dėl pareiškėjos (ne)mokumo. Pabrėžia, kad apeliantės teisė kreiptis dėl nemokumo, pries?ingai nei nurodė pareiškėja, nekyla iš taikos sutarties, ji kyla iš paskolos sutarčių, galiausiai, nemokumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridiniu? asmenų nemokumo įstatymu.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja UAB „Scandinavian Seafood Factory“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį.
15. Teigia, kad apeliantė nurodo eilę argumentų, kurie yra nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nėra aktualūs. Pažymi, kad atskirajame skunde daug dėmesio skiriama pareiškėjos akcininkų tarpusavio santykiams, kas sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą nėra aktualu.
16. Paaiškina, kad UAB „Scandinavian Seafood Factory“ verčiasi ūkine komercine veikla (perka ikrus, žuvį ir kitas su jūros produktais susijusias medžiagas, jas perdirba ir parduoda). Bendrovės akcininkai yra J. S. (55 proc.), I. P. (15 proc.), J. P. (15 proc.), kiti (15 proc.). Bendrovės vadovu tapus akcininkui J. P., šis asmuo, kartu su savo tėvu akcininku I. P., tikėtinai sugalvojo pasisavinti bendrovės veiklą: sukurti prievoles tarp bendrovės ir jų kontroliuojamų įmonių, tame tarpe ir apeliantės SH Petroleum AG, kuri yra kontroliuojama I. P. ir J. P., patvirtinti taikos sutartį, kuria įtvirtinama neginčijama apeliantės teisė išieškoti iš pareiškėjos lėšas, turtą, perrimti bendrovės turtą, įrangą, žaliavas, klientus bei inicijuoti pareiškėjos nemokumą.
17. Nurodo, kad pareiškėjai ir jos akcininkams nebuvo žinoma apie taikos sutartį, be to, nors apeliantė nurodo, kad skolindavo pareiškėjai lėšas, tačiau pati pripažįsta, kad skolindavo ne tiesiogiai, tačiau apmokėdama bendrovės sąskaitas už įsigytas medžiagas, tuo tarpu pareiškėja iki šiol nėra gavusi duomenų apie tai, ar medžiagos buvo gautos. Papildomai nurodo, kad nors taikos sutartyje patvirtinta, kad pareiškėja yra skolinga kreditorei 548 722,37 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau ir USD) ir 15 000 Eur, tačiau pareiškėja byloje dėl proceso atnaujinimo pateikė įrodymus, kad yra pervedusi ar kitu būdu sumokėjusi apeliantei didesnę sumą. Pažymi, kad pats taikos sutarties klausimas tapo aktualus ir žinomas tik tada, kai bendrovės akcininkai atšaukė iš bendrovės vadovo pareigų J. P.
18. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų pareiškėja nurodo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalis numato pavyzdinį sąrašą priemonių, kurias gali taikyti teismas, tarp kurių draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, turto realizavimo sustabdymas, išieškojimo vykdymo procese sustabdymas ir kitas, be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad galimos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju esant ginčui dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, reikšminga, jog taikos sutarties pagrindu pareiškėja jau yra perleidusi 390 000 Eur vertės turtą apeliantei, pervedusi daugiau lėšų, nei taikos sutartyje numatyta įsiskolinimo suma, tačiau apeliantė gavo teismo ir notaro vykdomuosius dokumentus pagal taikos sutartį ir siekia išieškoti taikos sutartyje numatytą sumą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė išieškojimo iš pareiškėjos veiksmus. Pabrėžia, kad byloje yra ginčijamas (prašomas atnaujinti) ne tik taikos sutarties tvirtinimo klausimas, tačiau ir vykdomojo dokumento pagal taikos sutartį išdavimo klausimas. Pasak pareiškėjos, priešingu atveju susidarytų situacija, kai taikos sutartis yra įvykdyta, nors teismas priimtų sprendimą atnaujinti procesą ir atmesti prašymą tvirtinti taikos sutartį.
20. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, jog apeliantei laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausta inicijuoti nemokumo procesą, yra nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėja byloje laikos pozicijos, kad jau yra sumokėjusi apeliantei daugiau nei numatyta taikos sutartyje. Pareiškėja mano, kad apeliantės tikslas yra kuo greičiau likviduoti pareiškėją bankroto būdu, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti apeliantei naudotis kreditoriaus teisėmis, kylančiomis pagal 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG sudarytą taikos sutartį, įskaitant priverstinį išieškojimą ir nemokumų procedūrų inicijavimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
23. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų ribojimų pagrįstumo ir teisėtumo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
24. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, jei viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir kitos).
25. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo SH Petroleum AG ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendžiamo klausimo visų pirma teigia, kad pareiškėja, būdama teismo patvirtintos taikos sutarties šalimi, visada žinojo visas taikos sutarties sudarymo aplinkybes, todėl laikytina, kad jau yra suėjęs senaties terminas prašyti atnaujinti procesą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tokiu būdu apeliantė kvestionuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumą.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali pateikti galutinio įrodymų įvertinimo dėl jų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
27. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė, kad prašymas atitinka procesinius reikalavimus ir nutarė prašymą priimti. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka negali būti skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Taigi, klausimas, ar skundžiama nutartimi pagrįstai buvo priimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei, ar pareiškėja prašymą padavė nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nėra bylos nagrinėjimo objektas, sprendžiant dėl nutarties dalies, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju reikšminga ir tai, kad apeliantės argumentai, jog pareiškėja žinojo visas taikos sutarties sudarymo aplinkybes, bei tai, kad apeliantė neabejotinai paskolino pinigines lės?as pareiškėjai, visapusiškai ir išsamiai galėjo būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, o ne pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
29. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei įrodinėja apeliantė, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo preliminaraus pagrįstumo įvertinimą atliko tinkamai, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, nenustatyta, kad pareiškėja savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu.
30. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie kito asmens jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020 ir kitos).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti iš laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apeliantei uždraudžiama naudotis kreditoriaus teisėmis, kylančiomis pagal 2020 m. lapkričio 12 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį, detalizuojant, kad uždraudžiama atlikti priverstinį išieškojimą ir nemokumo procedūrų inicijavimą. Pareiškėja priverstinio išieškojimo uždraudimą siekia iš esmės pateisinti argumentais, jog pareiškėja yra atlyginusi taikos sutartyje nurodytą įsiskolinimą, tačiau apeliantė gavo teismo ir notaro vykdomuosius dokumentus pagal taikos sutartį ir siekia išieškoti taikos sutartyje numatytą sumą.
32. Valstybė turi garantuoti veiksmingą teismų sprendimų vykdymo sistemą, priešingu atveju kyla pavojus pažeisti tiek procesines, tiek materialiąsias Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus (žr., pvz., Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Remiantis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys; valstybė turi pozityviąją pareigą organizuoti teismų sprendimų vykdymo sistemą taip, kad ji būtų efektyvi tiek įstatymo, tiek praktikos požiūriu ir užtikrintų vykdymą be pernelyg didelių delsimų (Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 84, 7 June 2005, Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96 ir kitas).
33. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, nutarta tenkinti SH Petroleum AG prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytų sumų išieškojimo. Nepaisant to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai nurodytos nutarties pagrindu 2021 m. gruodžio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau vykdymo veiksmai aptariamu atveju negali būti atliekami, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu, byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-466-653/2022, kurioje 2022 m. vasario 10 d. numatytas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog apeliantė gavo teismo vykdomuosius dokumentus pagal taikos sutartį ir siekia išieškoti taikos sutartyje numatytą sumą, kadangi susiklosčiusi faktinė situacija šiuo metu jokia apimtimi neleidžia apeliantei inicijuoti vykdymo proceso pagal taikos sutartį.
34. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, prašydama uždrausti apeliantei SH Petroleum AG naudotis savo, kaip kreditorės, teisėmis ir atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, išeina už prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimo ribų, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė neatitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų ir nepagrįstai suvaržo apeliantės teises inicijuoti vykdymo procesą, kuri yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis.
35. Dar viena laikinoji apsaugos priemonė, kurią skundžiama nutartimi apeliantės atžvilgiu pritaikė pirmosios instancijos teismas yra uždraudimas atlikti nemokumo procedūrų inicijavimą. Apeliantė, nesutikdama su šiuo laikinu suvaržymu, nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi yra užkertamas kelias ne tik apeliantei, kaip pareiškėjos kreditorei, ginti savo teises, tačiau ir bet kokiems kreditoriams ginti savo teises, kreipiantis dėl pareiškėjos nemokumo. Savo ruožtu pareiškėja, atliepdama į atskirojo skundo argumentus, nurodo, kad apeliantės tikslas yra kuo greičiau likviduoti pareiškėją bankroto būdu, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas.
36. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021 ir kitos). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu.
37. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, teigiančia, kad pareiškėjos UAB „Scandinavian Seafood Factory“ nemokumo klausimas nesusijęs nei su taikos sutartimi, nei su jos pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Teismo vertinimu, šiuo atveju uždraudimas atlikti nemokumo procedūrų inicijavimą neužtikrina pareikšto reikalavimo dėl proceso atnaujinimo ir yra neproporcingas pareiškėjos siektinam teisiniam rezultatui. Manytina, kad pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kuria uždraudžiama inicijuoti nemokumo procedūras, taip pat viršija prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimus. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo reikalauti uždrausti apeliantei naudotis teise inicijuoti nemokumo procesą, be to, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, tokio pobūdžio apribojimu užkertamas kelias ne tik apeliantei, tačiau ir kitiems pareiškėjos kreditoriams ginti savo teises inicijuojant nemokumo bylą. Siekdama pagrįsti tokios laikinosios apsaugos priemonės būtinumą pareiškėja iš esmės vadovaujasi deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, kad apeliantės tikslas yra kuo greičiau likviduoti pareiškėją bankroto būdu, tačiau toks argumentas vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi juridinio asmens nemokumo būsena, apibrėžta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje, yra nustatoma pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančio teismo, visapusiškai įvertinus juridinio asmens finansinius rodiklius ir kitas svarbias aplinkybes, tuo tarpu subjektyvūs trečiųjų asmenų tikslai ar ketinimai neturi įtakos juridinio asmens mokumo vertinimui ir nemokumo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikšminga pabrėžti, kad JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog minėto įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektų, galinčių kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašas. Asmens, manančio, kad jis turi pagrindą inicijuoti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą, teisė kreiptis į teismą su pareiškimu negali būti nepagrįstai ribojama mažinant teisminės gynybos prieinamumą, juolab, kad JANĮ II dalies I skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnio teisės normos aiškiai įtvirtina šios teisės turinį ir jos realizavimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017 ir kitos). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, užtikrinanti, be kita ko, bendruosius tinkamos valstybės ekonominės raidos ir sąrangos interesus, jokia apimtimi negali būti varžoma pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, tokių suvaržymų nenumato nei JANĮ, nei kiti aktualūs teisės aktai.
39. Apibendrinus nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė būtinybės taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti apeliantei naudotis kreditorės teisėmis pagal taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apeliantei uždrausta pradėti priverstinį išieškojimą bei uždrausta inicijuoti nemokumo procedūras. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, priteisimo
41. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. Apeliantė prašo priteisti jos naudai iš pareiškėjos 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 2022 m. sausio 19 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliantė nurodo, jog iš viso patyrė 960 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. gruodžio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/12-98; 2021 m. gruodžio 22 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopija). Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2- 856-1130/2022, atsisakė? atnaujinti procesą bei nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą klausimas bus sprendžiamas atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo.
43. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos apeliantei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti SH Petroleum AG naudotis kreditoriaus teisėmis, kylančiomis pagal 2020 m. lapkričio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG taikos sutartį, įskaitant priverstinį is?ies?kojimą ir nemokumu? procedu?ru? inicijavimą, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“, juridinio asmens kodas 304784403, suinteresuotam asmeniui Šveicarijos Konfederacijos bendrovei SH Petroleum AG, juridinio asmens kodas CH17030358078, 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.