- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2-360-650/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06555-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- I. Š.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė, Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui S. P., jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, atsakovei I. Š., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Eglei Bikinienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. P., išvadą teikiančiai institucijai- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, prašydamas pakeisti 2009-09-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš ieškovo priteisti po 80,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki A. P. pilnametystės.
2. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė yra nepilnamečio A. P., gim. 2(duomenys neskelbtini), tėvai. 2009-09-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. P. po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008-11-17 iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad pastaruoju metu iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis ir jis nebegalintis teikti priteisto išlaikymo dydžio.
3. Ieškinyje teigiama, kad tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, ieškovas buvo darbingas, dirbo sezoninį darbą gelbėtoju, gaudavo darbines pajamas ir turėjo galimybę teikti numatyto dydžio išlaikymą. Tačiau dėl sunkios sveikatos būklės prieš šešis metus buvo pripažintas neįgaliu. Nuo 2013-11-07 iki 2014-11-06 ieškovui nustatytas netektas 60 proc. darbingumas. Nuo 2015-07-23 iki 2017-2019-07-23 nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Būdamas faktiškai nedarbingu, ieškovas neturi realios galimybės dirbti ir gauti darbinių pajamų. Jo vieninteles pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (172,67 Eur), o atskaičius iš šios sumos sūnaus išlaikymui, likusios 56,73 Eur sumos nebepakanka pragyvenimui. Dėl sunkios turtinės padėties ieškovui susidarė 1162,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurių išieškojimą vykdo antstolis R. K., ir kuriam ieškovas yra skolingas 253,34 Eur vykdymo išlaidų. Ieškovas mano, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ji gali dirbti, gauti didesnes pajamas, neturi rimtų sveikatos problemų, todėl jos dalis sūnaus išlaikymo prievolėje gali būti nustatyta didesnė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes kurios nurodytos ieškinyje; papildomai paaiškino, kad ji patį remia dvi suaugusios dukros, kad neturi įgijęs jokio nekilnojamojo turto, kad gyvena Šiauliuose nuomojame bute, taip pat nors jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, faktiškai jis disponuoja tik viena (T. R.) ir yra savininkas kartu su viena iš savo dukrų. Be to nurodė, kad jis nepiktnaudžiauja nei alkoholiu, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dėl jų laikymo buvo teistas tik vieną kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, šiuo metu jis nebėra probacijos tarnyboje, taip pat yra sumokėjęs įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, todėl nepagrįsti atsakovės įtarinėjimai dėl jo neteisėtos veiklos, kažkokių nedarbinių pajamų turėjimo, daromos neigiamos įtakos vaikui, dėl ko apsunkintas jo tapo bendravimas su savo sūnumi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. Š. atsiliepime į ieškinį (88-42 b.l.) su reikalavimais nesutiko. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko poreikiai pasikeitė taip, kad jog galėtų būti sumažintas jam priteistas išlaikymas. Vaiko A. P. mėnesio poreikiai sudaro apie 404,00 Eur per mėnesį. Sūnus auga, lanko mokyklą, pabrango pragyvenimas, todėl vaiko poreikiai iš esmės padidėjo. Maistas mokykloje ir namuose kainuoja apie 150,00 Eur, išlaidos rūbams sudaro - 40,00 Eur, sūnui tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro vidutiniškai - 90 Eur, būtinosios sveikatos priežiūros išlaidos – 18,00 Eur, pramogos -10 Eur, sporto būrelis – 10 Eur, švietimo ir mokslo reikmenys – 20,00 Eur, mobiliojo telefono abonementas – 10,00 Eur, higienos priemonės, kirpykla, buitinė chemija – 15,00 Eur, vaiko užimtumas vasarą – 15,00 Eur, nenumatytos išlaidos – 6,00 Eur, išlaidos atnaujinti patalynei, rankšluosčiams, antklodei, lovatiesei – 10 Eur.
6. Atsakovė teigia, kad nors ieškovas ir deklaruoja mažas gaunamas pajamas, tačiau prašoma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaikų interesų užtikrinimo principu. Atsakovei žinoma, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, todėl ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovės išlaikymo dalis yra taip šiuo metu yra didesnė nei ieškovo. Pradiniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepakaktų net minimaliai išlaikyti sūnų. Ieškovas su sūnumi nebendrauja, jo neprižiūri, sergančio neslaugo. Atsakovė viskuo rūpinasi pati, gamina valgį, skalbia, padeda ruošti pamokas, todėl ieškovės galimybės dirbti ir uždirbti daugiau taip pat yra ribotos. Atsakovė dirba Šiaulių suaugusiųjų mokykloje mokytoja ir jos vidutinis darbo užmokestis po mokesčių yra 832 Eur, ji neturi nekilnojamojo turto, automobilio. Atsakovė labai taupi ir riboja savo išlaidas, stengiasi tenkinti sūnaus poreikius, tačiau jos gaunamų pajamų ir ieškovo teikiamo išlaikymo yra per mažai. Atsakovė nurodo turinti sveikatos problemų, reikalingos mokamos fizioterapijos procedūros, kurių atsakovė negali sau leisti.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį; be to išreiškė savo nuomonę, kad ieškovas galimai pragyvena iš neteisėtų pajamų, leidžia sau kas metai keliauti į užsienį, važinėti daug kuro sunaudojančia transporto priemone, todėl jo finansinė padėtis nėra tokia bloga, kaip teigia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje teiktą išvadą (55-56 b.l.), kurioje nurodyta, kad sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui iki 80,00 Eur per mėnesį, neabejotinai bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nesutiko su ieškovo reikalavimo tenkinimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Iš šalių teiktų paaiškinimų, byloje esančios medžiagos matyti, kad 2009-09-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenis neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. Š. ir iš tėvo S. P. priteistas išlaikymas sūnui A. P. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-17 iki sūnaus pilnametystės (12-13 b.l.). S. P. laikotarpiais nuo 2013-11-17 iki 2014-11-06 ir nuo 2015-07-23 iki 2017-07-22 buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (15-16 b.l.), o nuo 2017-07-23 iki 2019-11-06 jam nustatytas 70 proc. netektas darbingumas (17 b.l.). S. P. mėnesio pajamas sudaro 172,67 Eur dydžio gaunama netekto darbingumo pensija, nuo 2019-01-01 – 185,84 Eur (22,130-135 b.l.). Ieškovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (29 b.l.), jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (128 b.l.). 2013-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu S. P. pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant BK IX numatytas baudžiamojo poveikio priemones – 376,60 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (173-184 b.l.). 2018-05-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi S. P. priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą (185-186 b.l.). Atsakovė I. Š. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (44 b.l.), ji dirba (duomenys neskelbtini) (46-47 b.l.). 2019-01-04 šeimos aplankymo akte nurodyta, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuvės bute, vaikas turi atskirą kambarį (137-138 b.l.).
10. Trečiasis asmuo – šalių nepilnametis vaikas A. P. teikė byloje rašytinius paaiškinimus (125 b.l.), nurodydamas aplinkybes, kad mokosi progimnazijoje 7 a klasėje, mokosi gerai. Dažnai su klase važiuoja į keliones ir ekskursijas, eina į teatrą, muziejus, žygius. Visas keliones ir ekskursijas apmoka mama. Paaiškino, kad dažnai serga, praeitais metais gulėjo ligoninėje, todėl reikia pirkti vaistus, dabar gydosi skrandį. Mama keliasi anksti, kad pagamintų jam pietus. Tėtis jam neskambina, jo sveikata nesidomi, nei kaip jam sekasi. Visur ir visada juo rūpinasi tik mama- ieškovė. Nurodo, kad du kartus per savaitę eina sportuoti į sporto klubą. Mama jam duoda pinigų laisvalaikiui su draugais, autobuso bilietams ir kitoms pramogoms. Jis galvoja, kad tėtis turi mokėti daugiau, o ne mažiau išlaikymo.
11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
13. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
15. Teismas iš esmės pritaria atsakovės argumentams, kad išlaikymo dydis, priteistas iš ieškovo nepilnamečiam šalių A. P. 2009-09-21 teismo sprendimu yra palyginti nedidelis (115,85 Eur), ir vaiko poreikių suma per dešimt metų yra išaugusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu jau yra 14 metų amžiaus, jis sportuoja, vyksta į klasės išvykas, taip pat reikalingos lėšos jo vasaros atostogų užimtumui, švietimo išlaidoms, rūbams, avalynei ir kt. Atsakovės teikiami paskaičiavimai dėl vaiko poreikių užtikrinimui kas mėnesį reikalingos 400 Eur sumos su atitinkamais sveikatos priežiūros, ekskursijų, kitų paslaugų apmokėjimo, prekių pirkimo kvitais ( 45-49, 66-108, 153-154 b.l.) laikytini pagrįstais, todėl teismas jų neturi pagrindo atmesti.
16. Tačiau teismas konstatuoja, kad per šiuos metus pasikeitė ne tik šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, bet ir ieškovo bei atsakovės turtinė padėtis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio 2009 metais, kai ieškovas buvo visiškai darbingas, teismas konstatavo, kad vaiko tėvas turi galimybę susirasti darbą, turintis santaupų ir galintis teikti vaikui 400,00 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymą. Per paskutinius dešimt metų ieškovo galimybės įsidarbinti ir save išlaikyti iš darbinių pajamų ženkliai sumažėjo dėl pakitusios jo fizinės sveikatos būklės. Laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-11-06 ir nuo 2015-07-23 iki 2017-07-22 S. P. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, nuo 2017-07-23 iki 2019-11-06 nustatytas jau 70 proc. netektas darbingumas, kas patvirtina, kad ieškovo darbingumas reikšmingai sumažėjo, asmuo praktiškai laikytinas nedarbingu. Šalies vieninteles pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (172,67 Eur, nuo 2019-01-01 – 185,84 Eur). Ieškovas nekilnojamojo turto neįgijo, gyvena nuomojamame bute Šiaulių mieste.
17. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Teismas konstatuoja, kad dabartinė ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo: objektyviai asmuo dėl savo turimo vidurinio išsilavinimo, blogos sveikatos būklės ir nustatyto dalinio darbingumo su atitinkamais apribojimais neturi galimybių susirasti darbo pagal savo įgytą patirtį dirbant gelbėtoju, siekiant pasiekimų sportinėje veikloje, gauti papildomų pajamų ir teikti nepilnamečiam vaikui 2009-09-21 teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismo nuomone, atsakovė byloje neįrodė aplinkybių ir tinkamai nepagrindė savo prielaidų, jog ieškovo sveikatos pablogėjimas galimai buvo įtakotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, o savo pragyvenimui ieškovas šiuo metu gauna papildomų lėšų iš kokios nors neteisėtos veikos.
18. Tuo pačiu teismas pažymi, kad dabartinė atsakovės turtinė padėtis laikytina geresne nei ieškovo. Atsakovė yra darbinga, neturi nustatyto neįgalumo ar rimtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojama jos darbinė veikla, jos atlyginimas dirbant mokytoja 2018 metais siekė iki 832,00 Eur po mokesčių, tai rodo, jog atsakovė yra finansiškai pajėgi didesne dalimi prisidėti prie augančio šalių vaiko poreikių užtikrinimo. Visgi remdamasis proporcingumo principu, įvertinęs lygiagrečiai padidėjusius vaiko poreikius, teismas vertina, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymą vaikui iki ieškovo prašomų 80,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį. Įvertinęs ieškovo pablogėjusią turtinę padėtį, jo netektą darbingumą ir gaunamas palyginti mažas pajamas bei atsižvelgdamas į išaugusius mokyklinio amžiaus šalių vaiko poreikius, teismas tenkina ieškovo ieškinį iš dalies ir 2009-09-21 teismo sprendimu priteistą išlaikymą turi pagrindą sumažinti iki 100,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo nuomone, atsakovė šiuo metu gali didesne dalimi prisidėti prie augančio vaiko poreikių užtikrinimo, o ieškovo prievolė vaiko išlaikyme neturėti būti lygi su atsakove.
19. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą turėtų būti priteistina iš atsakovės valstybės biudžetui. Be to turėtų būti spręstina ir dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovei, ieškinį tenkinus iš dalies. Vis dėlto teismas turi pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių šalims, ir įvertinęs, kad ieškovas yra sunkioje turtinėje padėtyje, o atsakovė didesne dalimi iš savo darbinių pajamų išlaiko šalių nepilnametį vaiką, daro išvadą, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos nepilnamečiam vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos, taip pat neskirstomos tarp šalių ir patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokatų teisinės pagalbos teikimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovės taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-21 teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį vaikui A. P. (civilinė byla Nr.2-443-797/2009) ir priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2018-10-03) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei – motinai I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.