Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Inspekcija) 2022 m. lapkričio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00143, 2022 m. lapkričio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00144, 2022 m. gruodžio 1 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00139, 2022 m. gruodžio 1 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00140; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė: 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00143 (toliau – 1 Aktas); 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00144 (toliau – 2 Aktas); 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00139 (toliau – 1 Privalomas nurodymas); 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00140 (toliau – 2 Privalomas nurodymas).

3. Ieškovas paaiškino, kad yra ūkininkas. Plėtojamam avininkystės ūkiui 2018 m. gegužės 2 d. įsigijo surenkamos konstrukcijos gyvulių pastogę ULA 240-71, kurios matmenys 26x9, 15x4,5 (toliau – 1 Pastogė) ir ULA 180-71, kurios matmenys 20x9, 15x4,5 (toliau – 2 Pastogė), skirtas naudoti kaip laikinas pastoges gyvuliams. Tokio pobūdžio pastogės yra plačiai naudojamos ūkiuose, kadangi jos yra ekonomiškos ir mobilios, t. y. pastatomos ten, kur konkrečiu metu yra reikalingos. Tokiu būdu, vietoje dešimties stacionarių statinių, ūkiui pakanka turėti 1-2 mobilias pastoges. Pastogės užtikrina gyvulių gerovę, t. y. saugo gyvulius nuo saulės, vėjo, lietaus, sniego, šalčio (priklausomai nuo metų laiko) bei nuo plėšrių gyvūnų. Be to, Pastogės yra ilgaamžiškos, t. y. tentas yra atsparus UV spinduliams ir gamtos poveikiui, metalinės konstrukcijos yra cinkuotos, taigi nerūdija. Visa konstrukcija pritaikyta daugkartiniam surinkimui ir išrinkimui.

4. Nurodė, kad pastogė buvo surinkta laikinam naudojimui žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Šiuo metu pastogė stovi dviejuose žemės sklypuose, t. y. didžioji dalis žemės sklype, o kita žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Pastoges surinko pats ieškovas, naudodamasis pastogių surinkimo instrukcija, raktais bei plaktuku. Surenkant pastoges nebuvo atliekami jokie suvirinimo, betonavimo, gręžimo ar kitokie statybos darbai. Kiekviena Pastogės arkos koja turi metalinį paduką, kurį, esant poreikiui, galima prismeigti prie žemės su metaliniu strypu, kad pastogė nepasislinktų į šoną esant stipriam vėjui. Konkrečiu atveju padukai yra prismeigti prie žemės metaliniais strypais kurių ilgis yra 50 cm, ir kuriuos galima paprastai ištraukti. Pastogių arkos išdėstytos 1 metro tarpais. Pastogė apdengta tentu. Pastogės neturi pamato. Jos gali būti pastatytos ant bet kokio paviršiaus: smėlio, molio, pievos, betono. Jokio specialaus pagrindo paruošimo pastogių surinkimas nereikalauja. Šiuo metu pastogės yra pastatytos ant žemės, grindų jose nėra. Norint pastoges perkelti į kitą vietą, pastogių išrinkti nereikia, užtenka prikabinti virvę ir nutraukti į kitą vietą. Esant poreikiui, pastoges galima išrinkti ir surinkti tiek kartų, kiek reikia, kaip paprastą palapinę. Dėl išrinkimo ir pakartotinio surinkimo pastogės paskirtis nesikeičia, pastogės elementams jokia žala nepadaroma ir jų vertė nesumažėja. Atitinkamai, pastogių surinkimas nereikalauja jokių didelių sąnaudų.

5. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. Inspekcija atliko patikrinimą ieškovo žemės sklype. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė: 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00143 (toliau – 1 Aktas); 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00144 (toliau – 2 Aktas); 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00139 (toliau – 1 Privalomas nurodymas); 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221201-00140 (toliau – 2 Privalomas nurodymas). Patikrinimo išvadose nurodyta, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype savavališkai pasistatė du tentinius arkinius angarus. Aktu Inspekcija konstatavo, kad žemės sklype ieškovas tariamai savavališkai pasistatė arkinį tentinį angarą, kurio matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m (bendras plotas 232 kv. m), t. y. 1 Pastogę. Privalomuoju nurodymu ieškovui nurodyta 1 Pastogę nugriauti ir sutvarkyti statybvietę iki 2023 m. gegužės 30 d. Privalomuoju nurodymu ieškovui nurodyta nugriauti pastatytą tentu dengtą statinį, kurio matmenys apie: ilgis 20 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m (bendras plotas 180 kv. m), t. y. 2 Pastogę.

6. Ieškovas teigė, kad ginčo pastogės akivaizdžiai neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos, todėl negali būti laikomos statiniais. Pastogės yra per trumpą laiką sumontuojama bei išmontuojama konstrukcija, kurią galima perstumti, pervilkti į kitą vietą, nesumažinus jos vertės ir nepakeičiant paskirties. Pastogės gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą jų neišmontavus, t. y. ištraukus ankerius ir pervilkus į kitą vietą. Esant poreikiui pastogės gali būti išmontuotos, ir tai jų paskirties nepakeičia. Išmontuojant detalėms nėra padaroma jokia žala, kadangi jos nėra pritvirtintos jokiomis nuolatinėmis jungtimis prie pamato, taip pat nėra tarpusavyje suvirintos ar kitaip neatskiriamai sutvirtintos. Išrinkus, visi pastogių elementai išlieka nepakitę ir gali būti vėl sumontuojami daug kartų. Toks išrinkimas ir surinkimas nereikalauja papildomų sąnaudų, t. y. nereikia samdyti keltuvų ar kitokios technikos, meistrų ar pan. Todėl ginčo pastogės yra kilnojamieji daiktai.

7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

8. Inspekcija nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. atliko patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 24 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-00-221124-00080. Patikrinimo aktu nustatyta, kad statytojas (ieškovas) neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai pasistatė du arkinius tentinius angarus. Pirmojo angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); antrojo apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²). Statiniai uždengti tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Pagal statytojo pateiktą angarų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą Serija REN Nr. 18017, angarai įsigyti 2018 m. gegužės 2 d. Angaruose laikomi gyvuliai – avys. Patikrinimo akto duomenų apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje skiltyje nurodyta, kad statinių statybos rūšis – naujo statinio statyba; statinių kategorija – neypatingas statinys; statinių paskirtis – kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms (negyvenamosios paskirties pastatai; kita (ūkio) paskirtis). Atsižvelgiant į ginčo statinių plotus (232 m² ir 181 m²) ir paskirtį (negyvenamieji pastatai), ginčo statiniai patikrinimo metu priskirti neypatingiesiems statiniams.

9. Inspekcija nurodė, kad ieškovas ginčo statinių statybai išduoto statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Inspekcija patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu statytojui M. R. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00143 ir Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00144 dėl dviejų neypatingųjų statinių – tentinių angarų savavališkos statybos. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-221130-00143 konstatuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pastatytas arkinis tentinis angaras. Angaro Nr.1 matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); Statinys uždengtas tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiais, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221201-00139, kuriuo įpareigojo statytoją iki 2023 m. gegužės 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį-angarą Nr.1, kurio matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²). Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-221130-00144 konstatuota, kad statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė arkinį tentinį angarą. Angaro Nr.2, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²); Statinys uždengtas tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221201-00140, kuriuo įpareigojo statytoją M. R. iki 2023 m. gegužės 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį-angarą Nr.2, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 180 m²).

10. Paaiškino, kad prie statinių priskiriami tokie objektai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (SĮ) 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžtus požymius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė (lyginant su kilnojamojo daikto perkėlimu), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Ginčijamais Inspekcijos savavališkos statybos aktais konstatuota, kad ieškovo pastatyti angarai yra statiniai, nes jie atitinka visus teisės aktų numatytus statinių požymius. Ginčo angarai turi laikančiąsias konstrukcijas – metalinius rėmus, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Ginčo statinių laikančiosios konstrukcijos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus. Ieškovas neginčija, kad atliko ginčo angarų montavimo darbus ten, kur jie šiuo metu stovi, angarai nebuvo surinkti kitoje vietoje. Ginčo angarai, atsižvelgus į jų dydį, techninę specifikaciją, bei įvertinus tai, kad jie buvo sumontuoti ieškovo valdomame žemės sklype pritvirtinant juos prie žemės, atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius.

11. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju angaro laikančiosios konstrukcijos – metalo rėmai prie žemės buvo pritvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais, kurie yra įgilinti į žemę per metalines laikančiųjų konstrukcijų plokšteles. Byloje nėra duomenų, kad ginčo angarai yra pritaikyti perkelti į kitą vietą, jų neišardžius. Juos išardžius, prarandama angarų paskirtis – naudojimo tikslas. Šiuo atveju angarai pagal paskirtį yra pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms (laikyti avis). Išardžius angarą, jo negalima naudoti pagal paskirtį, lieka statinio konstrukcinės dalys. Be to, išardžius ir vėl surinkus angarus, patiriamos ardymo ir montavimo darbų sąnaudos, dėvisi konstrukcinės dalys. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad ginčo angarai yra pritaikyti vilkti, nepažeidžiant, nedeformuojant jų konstrukcinių elementų. Statiniai yra gana didelių gabaritų, jų aukštis yra 4,5 m, plotis 9 m, ilgis – 25,9 m ir 20,0 m, be to, jie sutvirtinti su žeme. Nėra duomenų, kad ieškovas naudojo ginčo angarus kaip kilnojamuosius daiktus (juos kėlė, tempė iš vienos vietos į kitą), o ne kaip statinius. Nei ieškinys, nei kartu su ieškiniu pateikta medžiaga nepatvirtina, kad tokių gabaritų ir konstrukcijų angaras galėtų būti transportuojamas į kitą vietą jo neišardant, neišmontuojant, nepažeidžiant jo mechaninio atsparumo, stabilumo.

12. Ginčo angarai tiek Patikrinimo akto, tiek ginčijamų administracinių aktų surašymo metu buvo statiniai, atitiko visus statinio požymius, ir jų statybai turėjo būti taikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Kadangi patikrinimo metu buvo konstatuota, kad ieškovas ginčo angarus pastatė be privalomo statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, Inspekcija, veikdama nustatytų funkcijų bei įgaliojimų ribose, teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovui ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovas yra ūkininkas. 2018 m. gegužės 2 d. avininkystės verslui ieškovas įsigijo surenkamos konstrukcijos gyvulių pastoges ULA 240-71, kurios matmenys 26x9, 15x4,5 ir ULA 180-71, kurios matmenys 20x9, 15x4,5, skirtas naudoti kaip laikinas pastoges gyvuliams. 2022 m. lapkričio 15 d. Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 24 d. surašė pagal skundą statybos patikrinimo aktą Nr. BIPA-00-221124-00080, kuriame nurodė, kad statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai pasistatė du arkinius tentinius angarus. Pirmojo angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); antrojo apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²). Statiniai uždengti tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Pagal statytojo pateiktą angarų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą Serija REN Nr. 18017, angarai įsigyti 2018 m. gegužės 2 d. Angaruose laikomi gyvuliai – avys.

15. Prie statinių priskiriami tokie objektai, kurie atitinka SĮ 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžtus požymius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė (lyginant su kilnojamojo daikto perkėlimu), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Sumontuojami vietoje sandėliai, angarai, garažai, tvoros yra laikomi statiniais, kadangi jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir norint juos perkelti į kitą vietą, būtina juos išardyti, o taip prarandama jų paskirtis (išardžius paskirtis išnyksta), be to, juos išardžius sumažėja jų vertė, nes paprasčiausiai iš jų lieka tik išardyto statinio konstrukcinės (statybinės) medžiagos.

16. 2024 m. vasario 2 d. teismo ekspertas E. L. pateikė teismui 2024 m. sausio 31 d. statybos techninės veiklos ekspertizės aktą Nr. 2024/01/31-01, kuriame atsakė į teismo ekspertui užduotus klausimus. Ekspertas atsakė, kad ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi ir CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikytini statiniais. Ekspertas atsakė, kad ginčo objektus esančius arkinius tentinius angarus (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo angaro matmenys: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklausančius M. R. nuosavybės teise, iš esmės negalima perkelti iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės. Ekspertas atsakė, kad ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, yra pritaikyti daugkartiniam naudojimui (išrinkimui ir pakartotiniam surinkimui), tačiau atliekant angarų demontavimo, perkėlimo ir sumontavimo darbus, jų dalys papildomai dėvisi, todėl pakartotinai surinktų angarų vertė mažėja. Dėl natūralaus nusidėvėjimo, atmosferinių bei eksploatacijos poveikių, angarų vertė mažėja ir esant jiems stacionarioje būklėje. Ekspertas atsakė, kad ginčo objektų – dviejų arkinių tentinių angarų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijos yra atsparios išorės veiksniams (pvz. atsparumas temperatūriniam skirtumui, sniegui, vėjui). Tačiau ši statybos techninės veiklos ekspertizė negali nurodyti angarų konstrukcijų atsparumo išorės veiksniams konkrečių reikšmių. Tiriamu atveju, šių angarų gamintojas techninėje dokumentacijoje privalėtų nurodyti kokias apkrovas (vėjo, sniego ir kt.) atlaiko šių angarų konstrukcija, tokios informacijos byloje nėra, jos nepavyko rasti ir STOREX Structures Lietuva oficialioje internetinėje svetainėje.

17. Teismas, įvertinęs ekspertizės metu pateiktą išvadą, sprendė, kad angarai ULA 240-71 ir ULA 180-71 buvo pastatyti atliekant statybos darbus, todėl visas angarų pastatymo procesas, vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 85 punkto nuostatomis, laikytinas statyba; šie statybos darbai laikytini naujo antžeminio statinio statyba; statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Teismo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad ginčo angarai (pastogės), priklausantys ieškovui, negali būti perkeliami į kitą vietą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Teismas sprendė, jog ši išvada paneigia ieškovo ieškinio argumentus, kad ginčo angarai (pastogės), yra laikinas statinys. Teismas teismo ekspertizės aktu vadovavosi, nes nėra pagrindo juo išvadomis abejoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Ieškovas M. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko jokio teisinio vertinimo byloje, neatliko faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Teismas nevertino ir nenustatinėjo požymių, kurių pagrindu ginčo objektai turėtų būti kvalifikuojami kaip nekilnojamieji daiktai (statiniai), arba kaip kilnojamieji daiktai.

18.2. Skundžiamą sprendimą teismas grindė išskirtinai tik Ekspertizės akto išvadomis, nevertindamas paties Ekspertizės akto kaip įrodymo pagrįstumo ir patikimumo, ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neatliko savo pagrindinės funkcijos – aiškinti ir taikyti teisę, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Ieškovas pateikė išsamius argumentus, kodėl ekspertinio tyrimo išvados (jų dalis) turėtų būti kritiškai įvertintos ir atitinkamai atmestos kaip įrodymas byloje, tačiau teismas dėl nurodytų argumentų nepasisakė.

18.3. Ekspertas, pateikdamas savo vertinimą ir išvadas klausimu, ar ginčo objektai yra statiniai, peržengė savo turimos kompetencijos ribas, t. y. atliko SĮ 2 straipsnio 84 dalies ir CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalies vertinimą ir taikymą. Todėl Ekspertizės akto išvada pirmuoju klausimu (ar ginčo objektai yra statiniai) yra niekinė, o pirmosios instancijos teismas ja grindė skundžiamą sprendimą nepagrįstai.

18.4. Ekspertas konstatavo, kad ginčo angarų iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus vertės, perkelti negalima. Tokia išvada prieštarauja tiek byloje pateiktiems įrodymams, tiek paties eksperto tyrimo dalyje nustatytoms aplinkybėms. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kad iš esmės ginčo angarai gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą. Nepaisant to, kad ekspertas nurodė (nepagrįstai), kad didesniu atstumu ginčo angarų jų nedemontavus perkelti iš vienos vietos į kitą negalima (tikėtina, kad jeigu iš vienos vietos į kitą galima perkelti 109,8 kv. m angarą, galima perkelti ir 180 kv. m angarą), ekspertas patvirtino, kad tam tikru atstumu ginčo angarus, jų nedemontavus perkelti iš vienos vietos į kitą – galima. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta, kokiu atstumu daiktas turi būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, kad būtų laikomas perkeltu. Tai reiškia, kad perkėlus net ir 10 metrų atstumu, daiktas yra laikomas perkeltu. Esminis klausimas, ar tokio perkėlimo metu nepasikeičia daikto paskirtis ir iš esmės nesumažėja vertė.

18.5. Ekspertizės akte nepateikiamas joks vertinimas, iš kurio būtų galima daryti objektyvią, duomenimis grįstą išvadą, kad ginčo angarai, perkeliant juos iš vienos vietos į kitą, pakeičia savo naudojimo paskirtį. Ginčo angarų naudojimo paskirtis yra laikina pastogė gyvuliams. Ieškovas įsigijo surenkamos konstrukcijos angarus naudoti avių ūkyje ten, kur tuo metu yra poreikis, t. y. kur ganomos avys. Kiekvieną kartą perkeliant ginčo angarus į kitą vietą, jų naudojimo paskirtis išlieka ta pati. Ekspertizės aktu patvirtinta, kad ginčo angarus galima tam tikru, eksperto neįvardintu atstumu, perkelti iš vienos vietos į kitą, jų nedemontavus. Tokiu atveju jie paskirties nepakeičia. Visa konstrukcija yra nuvelkama į kitą vietą ir naudojama tai pačiai paskirčiai. Vien tai, kad ginčo angarus galima lengvai perstumti ar pervilkti iš vienos vietos į kitą išlaikius jų konstrukciją yra pakankama išvadai, kad jie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties. Ginčo angarus išrinkus ir surinkus pakartotinai, jų konstrukcinė sudėtis lieka visiškai nepakitusi, t. y. kiekvieną kartą naudojamos visos tos pačios arkos, jungiamosios detalės, tentas. Ginčo angarų detalės jungiamos pačios tarpusavyje ir joms sutvirtinti nereikia daryti jokio mechaninio ar kitokio poveikio (gręžti, betonuoti, mūryti, klijuoti ar pan.). Tokiu būdu, ginčo angarus išmontuojant, jo sudedamosios detalės išmontuojamos nepažeidžiant jų vientisumo ir nepadarant joms žalos. Ginčo angarai yra kilnojamieji daiktai, kurie gali būti surinkti, išrinkti ir vėl pakartotinai surinkti daug kartų jiems nepadarius žalos. Perkeliant ginčo angarus išrinkimo ir surinkimo metu, daikto elementams nėra daroma jokia žala, o natūralus dėvėjimasis yra niekuo nesusijęs su daikto paskirties pasikeitimu ir juo labiau kvalifikavimu.

18.6. Ekspertizės akte nepateikiamas vertinimas, iš kurio būtų galima daryti objektyvią, duomenimis grįstą išvadą, kad perkeliant angarus iš vienos vietos į kitą jų vertė iš esmės sumažėja. Ekspertas neįvardino, kiek vertės ginčo angarai neva praranda dėl to, kad yra perkeliami iš vienos vietos į kitą. Eksperto vertinimas neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad ginčo angarai negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą iš esmės nesumažinus jų vertės. Esminė aplinkybė, kad pakartotinai sumontuojant ginčo angarus, jų surinkimui užtenka tų pačių, jau naudotų konstrukcinių elementų, nes jiems išrinkimo metu nepadaroma jokios žalos, o kitos perkėlimo sąnaudos yra minimalios ir mažareikšmės.

18.7. Ekspertas nepagrįstai vertino, esą ginčo angarai turi pakankamą sąsają su žeme. Ginčo angarų arkos su pagrindu (natūraliu gruntu) buvo sujungtos 50 cm ankeriniais varžtais, t. y. arkos kojos turi metalinius padukus, kurie buvo prismeigti prie žemės su metaliniais 50 cm strypais. Metaliniai ankeriai pašalinami iš žemės paprasčiausiai ištraukimo būdu, t. y. nėra jokių polių, betonavimo ar kitokių tvirtinimo elementų. Metalinius ankerius ištraukus iš žemės, nei metaliniams ankeriams, nei kitiems ginčo angarų konstrukciniams elementams jokia žala nepadaroma ir jie gali būti naudojami pakartotinai daug kartų.

19. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas nurodytais motyvais:

19.1. SĮ 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taigi priskiriant objektą statiniams teisiškai reikšmingos yra trys aplinkybės: 1) objektas turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) objektas yra nekilnojamasis daiktas. Taigi prie statinių priskiriami tokie objektai, kurie atitinka SĮ 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžtus požymius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė (lyginant su kilnojamojo daikto perkėlimu), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Sumontuojami vietoje sandėliai, angarai, garažai, tvoros yra laikomi statiniais, kadangi jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir norint juos perkelti į kitą vietą, būtina juos išardyti, o taip prarandama jų paskirtis (išardžius paskirtis išnyksta), be to, juos išardžius sumažėja jų vertė, nes paprasčiausiai iš jų lieka tik išardyto statinio konstrukcinės (statybinės) medžiagos. Teismų praktikoje naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto (>100 m² ploto) objektai (pvz., sandėliai, angarai ir pan.) laikomi statiniais motyvuojant, jog pasikeičia šių objektų paskirtis (privalu išmontuoti konstrukcijas) ir didelio ploto objekto montavimas reikalauja nemažai sąnaudų. Konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei jau sumontuotas objektas.

19.2. Ginčo angarai turi laikančiąsias konstrukcijas – metalinius rėmus, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Surinktos ir tarpusavyje sutvirtintos arkos laikytinos laikančiomis konstrukcijomis. Ginčo statinių laikančiosios konstrukcijos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus. Prieš pastatant (sumontuojant) ginčo angarus reljefas buvo išlygintas. Apeliantui teigiant, kad grunto išlyginimo ir angarų konstrukcijų surinkimo darbus atliko jis pats, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 86 dalies nuostatomis, ši statyba laikytina statyba ūkio būdu. Ginčo angarai, atsižvelgus į jų dydį, techninę specifikaciją, bei įvertinus tai, kad jie buvo sumontuoti apelianto valdomame žemės sklype pritvirtinant juos prie žemės, atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius.

19.3. Angarų perkelti didesniais atstumais, jų nedemontavus, nėra galimybių. Apeliantas neginčija aplinkybių, kad ginčo objektus išardžius, prarandama jų paskirtis, nes išardytų jų negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jie turi būti iš naujo montuojami, kartu su kitais požymiais, o būtent tai ir lemia konkretaus objekto priskyrimą statiniui, kaip pagrįstai buvo konstatuota skundžiamu sprendimu. Ginčo angarų atskirų konstrukcinių dalių, kurios jungiamos prie pagrindo, išardymas nėra galimas nesugadinant dalies konstrukcijų ir jų tvirtinimo elementų, kas neabejotinai, be kita ko, įtakoja ir šių objektų vertę ir galimybę naudoti juos naudoti pagal paskirtį juos išardžius ir perkeliant į kitą vietą.

19.4. Byloje nėra duomenų, kad ginčo angarai yra pritaikyti perkelti į kitą vietą, jų neišardžius. Juos išardžius, prarandama angarų paskirtis – naudojimo tikslas. Angarai pagal paskirtį yra pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms. Išardžius angarą, jo negalima naudoti pagal paskirtį, lieka statinio konstrukcinės dalys. Kadangi angarų išmatavimai yra itin dideli, išardžius ir vėl surinkus angarus, patiriamos ardymo ir montavimo darbų sąnaudos, dėvisi konstrukcinės dalys, prarandama jų paskirtis, nes išardytų jų negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jie turi būti statomi iš naujo. Statinių išardymas reikalauja tiek darbo, tiek finansinių išteklių, juos išardžius jų vertė kaip atskirų konstrukcijų taptų mažesnė, nei jau pastatytų statinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad 2018 m. gegužės 2 d. ieškovas avininkystės verslui įsigijo surenkamos konstrukcijos - gyvulių pastoges ULA 240-71, kurios matmenys 26x9, 15x4,5, ir pastogę ULA 180-71, kurios matmenys 20x9, 15x4,5, skirtas naudoti kaip laikinas pastoges gyvuliams. Pastogės šiuo metu stovi dviejuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

24. Inspekcija 2022 m. lapkričio 15 d. atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 24 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-00-221124-00080, kuriame nurodė, kad statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai pasistatė du arkinius tentinius angarus. Pirmojo angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); antrojo apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²). Statiniai uždengti tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Pagal statytojo pateiktą angarų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą Serija REN Nr. 18017, angarai įsigyti 2018 m. gegužės 2 d. Angaruose laikomi gyvuliai – avys.

25. Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00143, kuriame konstatavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pastatytas arkinis tentinis angaras. Angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); statinys uždengtas tentu; angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiais, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais.

26. Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221201-00139, kuriuo įpareigojo statytoją M. R. iki 2023 m. gegužės 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį – angarą1, kurio matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²).

27. Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00144, kuriame konstatavo, kad statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė arkinį tentinį angarą. Angaro, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²); statinys uždengtas tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais.

28. Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221201-00140, kuriuo įpareigojo statytoją M. R. iki 2023 m. gegužės 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį – angarą 2, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 180 m²).

29. Ieškovas teigė, kad jam priklausančios pastogės buvo surinktos 2022 m. gegužės mėn.

30. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pastogių surinkimo metu) 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. To paties straipsnio 23 dalyje reglamentuota, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. To paties straipsnio 90 dalyje nustatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

31. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Pagal CK 1.98 straipsnio 1 dalį daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. CK 1.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Pagal CK 1.98 straipsnio 4 dalį, daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnis apibrėžia nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymius. CK 4.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (pav. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146-345/2008). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog ginčo objektai pastatyti be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus. Apeliaciniame skunde ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią eksperto išvadą ir kitus įrodymus byloje, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai pripažino ginčo objektus esant nekilnojamaisiais daiktais.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo ekspertas E. L. pateikė teismui 2024 m. sausio 31 d. statybos techninės veiklos ekspertizės aktą Nr. 2024/01/31-01, kuriame nustatė, jog ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi ir CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikytini statiniais. Ginčo objektus - arkinius tentinius angarus iš esmės negalima perkelti iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės. Ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai yra pritaikyti daugkartiniam naudojimui (išrinkimui ir pakartotiniam surinkimui), eksperto vertinimu atliekant angarų demontavimo, perkėlimo ir sumontavimo darbus, jų dalys papildomai dėvisi, todėl pakartotinai surinktų angarų vertė mažėja.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvados laikomos specialia įrodinėjimo priemone (CPK 212, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau kartu pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui CPK nenustatyta išankstinės galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai).

36. Kasacinio teismo praktikoje dėl eksperto išvados vertinimo byloje yra išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog ginčo angarai (pastogės), priklausantis ieškovui, negali būti perkeliami į kitą vietą nepakeitus jo paskirties (neišardžius) ir, atitinkamai, iš esmės nesumažinus jų vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės nepaneigė ekspertizės metu nustatytų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, sprendžiant dėl naudojimo vietoje montuojamų ypač didelio ploto surenkamųjų konstrukcijų sandėliavimo paskirties objektų pripažinimo statiniais, pateikti išaiškinimai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia kasacinio teismo praktika. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Didelio ploto angaro montavimas paprastai reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą, sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

39. Tiek iš apelianto pateiktos techninės dokumentacijos apie ginčo objektus, tiek iš byloje esančių nuotraukų matyti (nurodyta iš Statybos techninės veiklos ekspertizės akte), jog ginčo objektai tvirtinti prie paruošto pagrindo. Arkinių angarų surinkimo dokumentacijoje nurodoma, kad pagrindas, kur angarai montuojami, turi būti kietas ir išlygintas. Ginčo objektai turi laikančiąsias konstrukcijas – metalinius rėmus, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Nors tvirtinimo elementus (metalinius ankerius) ir įmanoma pašalinti, tačiau ginčo objektų eksploatavimo metu jie yra būtini, todėl ginčo objektų eksploatavimo metu jie turi tvirtą sąsają su žeme. Ginčo objektų laikančiosios konstrukcijos sumontuotos ieškovo valdomame žemės sklype, ten kur jie šiuo metu stovi, faktiškai pritvirtinant juos prie žemės metaliniais ankeriais, prieš tai žemės sklypas paruoštas – išligintas, t. y. ginčo objektai sumontuoti atliekant statybos darbus (jie nebuvo surinkti kitoje vietoje, o vėliau atvežti ir pastatyti) ieškovo valdomame žemės sklype.

40. Byloje nėra duomenų, kad ginčo objektai yra pritaikyti perkelti į kitą vietą, jų neišardžius. Ginčo objektai pagal paskirtį yra skirti žemės ūkio reikmėms. Sutiktina su atsakove, jog ginčo objektus išardžius, prarandama jų paskirtis – naudojimo tikslas, lieka tik ginčo objektų konstrukcinės dalys. Apeliantas iš esmės neneigia, jog išardžius ir vėl surinkus ginčo objektus, būtų patiriamos ardymo ir montavimo darbų sąnaudos, o konstrukcinės dalys dėvisi. Nėra abejonių, jog pastoges (angarus) išardžius jos negali būti naudojamos pagal paskirtį, pastogės turi būti statomi iš naujo, paruošiant pagrindą (išlyginant žemę ar sutankinant, arba betonuojant). Ginčo objektų išardymas reikalauja tiek darbo, tiek finansinių išteklių, kolegijos vertinimu nėra reikšminga, ar darbus ir montavimą atliktų pats apeliantas, ar kiti asmenys (darbuotojai). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pakartotinai sumontuojant ginčo angarus, jų surinkimui užtenka tų pačių, jau naudotų konstrukcinių elementų, nes jiems išrinkimo metu nepadaroma jokios žalos, tačiau tai nereiškia, kad nepatiriamos kitos išlaidos. Byloje nėra paneigta, kad ginčo objektų montavimui reikalingos darbo ir laiko sąnaudos, natūralu, jog pastoges išmontavus ir vėl jas sumontuojant konstrukcinės dalys labiau dėvisi.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, daro išvadą, jog ginčo objektai - pastogės (angarai) atitinka Statybos įstatymo prasme statinio, kaip nekilnojamojo daikto požymius, kadangi jie sukurti (surinkti iš sudedamųjų konstrukcinių dalių) vykdant statybos darbus, atliekant žemės paruošimo darbus, konstrukcijas montuojant vietoje, sutvirtinant su žeme ir perkelti jų neišmontavus galimybių nėra. Teisėjų kolegija vertina, jog apelianto argumentai apie tai, kad pastogės (angarai) gali būti tempiamos ar velkamos, yra deklaratyvūs, neįrodyti. Iš gaminio konstrukcinės dalies aprašymo, iš gamintojo reklaminės filmuotos medžiagos, iš pateiktų nuotraukų, kolegija sprendžia, jog tokios didelės konstrukcijos angarų konstrukcija velkant tiesiog susilankstytų ar lūžtų. Apelianto argumentas, jog konstrukciją galima pernešti taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais. Kolegija neturi pagrindo netikėti eksperto ekspertizės akte pateikta išvada bei ekspertizės akto tiriamojoje dalyje išdėstytais argumentais, jog gamintojo filmuotoje reklamoje demonstruojamas daug mažesnio dydžio pastogės nešimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ginčo pastogės turi būti pripažįstamos nekilnojamaisiais daiktais, o atsakovė, nustačiusi, jog ginčo daiktai pastatyti be privalomojo statybą leidžiančio dokumento, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus reikalavimus.

44. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.