Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2752-673/2016 pagal pareiškėjos S. B. (ieškovės E. K. teisių perėmėjos) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. K. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2010 m. liepos 21 d. L. J. K. sudarytą testamentą, patvirtintą Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., kuriuo jis visą savo turtą paliko atsakovui E. M..Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės E. K. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 26 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Ieškovė E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos turtą pagal 2015 m. birželio 1 d. sudarytą testamentą lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo L. L. M. ir S. B. (b. l. 6, 7–11).Pareiškėja S. B. (ieškovės E. K. teisių perėmėja) teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Prašyme nurodė, kad po E. K. mirties priėmusi palikimą ir gavusi paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iš VĮ Registrų centro išrašo suprato, kad paveldėjo tik labai nedidelę dalį E. K. turto, nes E. K. miręs brolis L. J. K. visą savo turtą paliko E. M.. Tik tada sužinojo apie buvusią iškeltą civilinę bylą Nr. 2-63-736/2015 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėja nurodė, kad toje byloje yra būtina atnaujinti procesą, nes teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, kurios bylą nagrinėjant teisme nebuvo žinomos. Pirma, L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl, būdamas neblaivus negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašė pas notarą. Antra, liudytojai gali patvirtinti, kad L. J. K. niekada neketino savo turto palikti svetimam žmogui – atsakovui E. M.. Liudytojai sakė, jog L. J. K. pas notarą važiavo sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau buvo sudarytas testamentas. Taigi L. J. K. buvo arba apgautas, arba nesuprato, kokį dokumentą pasirašė. Šios paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios buvo nežinomos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos S. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 netenkino ir priteisė iš pareiškėjos S. B. 12,05 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus. Kaip nustatyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu, ginčijamo L. J. K. testamento sudarymo metu pas notarę kabinete buvo ir ieškove civilinėje byloje buvusi testatoriaus sesuo E. K.. Be to, ieškovė E. K. ir testatorius L. J. K. nuo gimimo iki mirties gyveno kartu tame pačiame tėvų paliktame name, todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovei E. K. negalėjo būti nežinoma bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai, jog testamento sudarymo metu L. J. K. buvo neblaivus, ieškovė E. K. buvo nurodžiusi duodama paaiškinimus teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą 2-63-736/2015. Be to, civilinėje byloje nustatyta, jog ir ieškovė E. K. pati aktyviai siekė testamento sudarymo, kartu su testatoriumi L. J. K. kartu vyko ieškoti liudytojų testamento patvirtinimui, prašė testamentą už testatorių pasirašiusios S. P. vykti pas notarą ir pasirašyti už testatorių,Nors prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė jau mirusios ieškovės E. K. teisių perėmėja (palikimą priėmusi testamentinė įpėdinė) S. B., tačiau ji, kaip E. K. teisių perėmėja, negali turėti daugiau teisių, nei asmuo, kurio teises ji perėmė. Todėl prašydama atnaujinti procesą pareiškėja kaip naujai paaiškėjusiomis negali remtis tomis aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo buvo ar turėjo būti žinomos pačiai ieškovei E. K., kurios teisių perėmėja ji tapo.Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tačiau tai, kad teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja pareiškėja, negali būti pagrindu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nenagrinėtini. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios ieškovei E. K., kurios teisių perėmėja šiuo metu yra pareiškėja S. B., buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė.CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja S. B. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eigos pradžią sieja su 2016 m. birželio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 7–11) išdavimo diena. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie L. J. K. sudarytą testamentą ir nagrinėtą civilinę bylą dėl šio testamento pripažinimo negaliojančiu ir joje priimtą sprendimą pareiškėjai tapo žinoma gerokai anksčiau nei 2016-06-15, t. y. dar esant gyvai ieškovei E. K..Teismas sprendė, kad kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl šių esą naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja, kaip ieškovės E. K. teisių perėmėja, turėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ieškovės E. K. palikimo priėmimo. Nors byloje nėra duomenų, kada pareiškėja priėmė E. K. palikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimas pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į dalį E. K. turto pareiškėjai buvo išduotas 2016 m. balandžio 8 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2016 m. rugsėjo 7 d., ką patvirtina pašto spaudas ant voko, kuriame buvo atsiųstas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b. l. 22), teismas darė išvadą, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. B. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-63-736/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kėdainių rajono apylinkės teismas atmesdamas ieškovės E. K. ieškinį dėl testamento panaikinimo nepilnai ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, pritaikė ne tą materialinės teisės normą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirma, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu ir būdamas neblaivus pas notarą negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo. Antra aplinkybė, kad liudytojai gali patvirtinti, jog testatorius niekada neketino savo turtą palikti svetimam žmogui E. M.. E. K. įrodinėjo teisme, kad jos brolis testamento nepasirašė. Nesant testatoriaus valios, trečiojo asmens sudarytas sandoris – testamentas– negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu teisine prasme. Negalėdamas pats pasirašyti testamento L. J. K. turėjo būti absoliučiai įsitikinęs, kad testamentą pagal jo valią pasirašo kitas asmuo ir tik testatoriui pačiam prašant bei sutinkant. Priešingu atveju negalima teigti, kad testamento turinys atitinka tikrąją testatoriaus valią. Testamento pasirašymo metu L. J. K. labai drebėjo ranka ir jo parašai buvo skirtingi, todėl notaras turėjo testamento pasirašymą atidėti kitai dienai, tačiau atsakovės skubėjo, kad būtent tą pačią dieną būtų pasirašytas testamentas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už testatorių pasirašę asmenys yra atsakovo giminaičiai. Paaiškėjus tokiai aplinkybei, kad testatorius pats pasirašyti testamento negalėjo, nes labai drebėjo ranka, teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovei galimybę paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti, galėjo testatorius pats pasirašyti testamentą ar negalėjo. Šioje byloje nėra nustatyta, kad testatorius išreiškė tikrąją valią be prievartos ir suklydimo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo garbaus amžiaus, jam tuo metu buvo 71 metai. Tokio amžiaus žmonės dažnai neadekvačiai suvokia savo aplinką ir veiksmus, o ypatingai – piktnaudžiaujantys alkoholiu. Teismui buvo būtina nustatyti, ar tikrai buvo pareikšta valia žemę palikti testamentu atsakovu, ar sudaryti ar pratęsti žemės nuomos sutartį. Tai akivaizdus testatoriaus valios trūkumas. Proceso atnaujinimo tikslas yra įvertinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi tik 2016 m. birželio 16 d. įregistravus VĮ Registrų centre notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą apeliantė tapo mirusiosios E. K. teisių perėmėja ir nuo šio momento atsirado teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas E. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Trečiasis asmuo Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apie esą savo pažeistas teises apeliantė žinojo priimdama palikimą. Tai įrodo jos rašyti laiškai atsakovui, E. K. išduotas įgaliojimas tvarkyti visus testamento panaikinimo reikalus.Apeliantės argumentai, kad testatorius būdamas neblaivus negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo pas notarą, neatitinka tikrovės. Nei apeliantė, nei jos nurodyti liudytojai negalėjo žinoti, kokios būklės buvo testatorius ir kokį veiksmą jis norėjo atlikti. Notarė patvirtino, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo veiksnus, blaivus, šviesaus proto, pageidavo savo turtą po mirties palikti E. M.. Testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimumo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas E. M. ir trečiasis asmuo Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarė A. R. prašė netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, kadangi jis yra pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Apeliantė savo skunde nurodo, kad termino nėra praleidusi, nes jis skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 16 d., kai paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras. Todėl nuo tos dienos apeliantė tapo teisėta turto paveldėtoja. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko. Taigi, apeliantė laikytina priėmusi palikimą nuo to momento, kada kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po E. K. mirties. Nors byloje tokių duomenų nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimas pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, į tai, jog paveldėjimo teisės liudijimas į dalį E. K. turto pareiškėjai buvo išduotas 2016 m. balandžio 8 d. (b. l. 13-18), o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2016 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 22), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Ši nustatyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti ir dėl skundo esmės. Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir patį prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015. Apeliantė prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir šį prašymą grindžia argumentais, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu ir būdamas neblaivus pas notarą negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo. Antra aplinkybė, kad liudytojai gali patvirtinti, jog testatorius niekada neketino savo turtą palikti svetimam žmogui E. M..Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis).Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-473-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Minėta, jog pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl, būdamas neblaivus, negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašė pas notarą. Taip pat, jog testatorius niekada neketino savo turto palikti svetimam žmogui, o liudytojos Z. S. ir B. K. gali patvirtinti, jog L. J. K. sakė, kad pas notarą sudarė žemės nuomos sutartį, nors buvo sudarytas testamentas. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad L. J. K. buvo arba apgautas, arba nesuprato, kokį dokumentą pasirašė.Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus. Iš civilinės bylos Nr. 2-63-736/2015 medžiagos matyti, kad ieškovė E. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010 m. liepos 21 d. L. J. K. sudarytą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo E. M. bylinėjimosi išlaidas. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 26 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nurodė, kad ieškovė prašė šį testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį įstatymo reikalavimams, nurodydama, kad pagal įstatymą testamentą pasirašo pats testatorius ir kad išimtis gali būti taikoma tik tada, kai testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti testamento (CK 5.28 str. 3 d. ir 5.29 str.), o šiuo atveju nebuvo priežasčių, dėl kurių būtų turėjęs pasirašyti kitas asmuo. Teismai minėtoje byloje sprendė, kad testamento sudarymo metu tiek pati ieškovė (ieškovė tą pačią dieną sudarė testamentą atsakovo naudai), tiek testatorius L. J. K. buvo visiškai apsisprendę palikti turtą atsakovui. Tokios išvados pagrįstumą patvirtino byloje nustatytos faktinės testamento tvirtinimo aplinkybės, o būtent: ieškovės testamentas atsakovui E. M. buvo patvirtintas tą pačią 2010 m. liepos 21 d. 8:50 val. o L. J. K. – 11:00 val., prieš tai notarei pasiūlius L. J. K. atvykti kitą dieną, kai jam nedrebės ranka ir galės reikiamai pasirašyti testamentą; kad tiek ieškovė, tiek testatorius L. J. K. prašė S. P. važiuoti pas notarę ir pasirašyti už testatorių, kartu buvo ieškoma liudytojų, todėl testamentas ir buvo pasirašytas praėjus dviem valandomis po ieškovės testamento patvirtinimo; kad ieškovė ne tik neprieštaravo brolio testamento sudarymui, bet ir pati aktyviai to siekė ir net pati sumokėjo už testamento įforminimą. Taigi, apeliantės nurodyta esą naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl testatoriaus valios palikti atsakovui žemę nebuvimo buvo išsamiai išnagrinėta minėtoje civilinėje byloje ir tinkamai įvertinta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodyta esą naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad testatorius pas notarę buvo neblaivus, todėl tokios būsenos negalėjo suvokti savo veiksmų, buvo nurodyta pačios E. K. teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-63-736/2015, teismai dėl to pasisakė savo procesiniuose dokumentuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši aplinkybė taip pat nėra nauja, turėjusi esminės reikšmės atnaujinti procesą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios ieškovei E. K., kurios teisių perėmėja šiuo metu yra pareiškėja S. B., buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą ir dėl šių aplinkybių teismai yra padarę išvadas, todėl pagrįstai pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.