Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Linui Šarkiui, atsakovui E. M., jo atstovui advokatui Vytautui Bučiui, trečiajam asmeniui notarei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ir jos atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo pripažinti 2010 m. liepos 21 d. L. J. K. sudarytą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo E. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. J. K.. Po jo mirties vienintele įsta­tymine įpėdine tapo sesuo ieškovė E. K.. Atsiradus palikimui, ieškovė sužinojo iš atsakovo E. M., kad jis ketina kreiptis į notarų biurą ir pri­imti mirusio jos brolio L. J. K. palikimą pagal 2010 m. liepos 21 d. sudarytą oficialųjį testamentą. Atsakovo turimas testamentas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) biure notarės A. R.. Testamente nurodyta, kad visą savo turtą testatorius palieka atsakovui E. M.. Testamentas buvo sudarytas akivaizdoje dviejų liudytojų: R. Z. ir V. P., testamentą pasirašė S. P.. Testamente nurodyta, kad L. J. K. negali pats pasirašyti testamento dėl ligos. Ieškovė tvirtina, kad jos brolis neturėjo tokių fizinių trūkumų ar ligos, dėl kurių negalėtų pasirašyti testamento. Taip pat nebuvo ir jokių kitų objektyvių priežasčių testamentą pasirašyti kitam asmeniui. Tiek prieš, tiek po testamento patvirtinimo L. J. K. yra sudaręs ne vieną sutartį ir savo ranka pasirašęs reikiamus dokumentus. Be to, testamentą už testatorių pasirašęs asmuo ir dalyvavę liudytojai susiję artimais ryšiais su atsakovu ir jo šeima. S. P. yra atsakovo uošvė, R. Z. - atsakovo sesuo, o liudytoja V. P. - atsakovo žmonos brolio žmona. L. J. K. objektyviai pats galėjo pasirašyti testamentą, bet nepasirašė, todėl darytina išvada, kad testamentas yra negaliojantis ir turėtų būti panaikintas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ji ir brolis testamentu paliko žemę atsakovui, nes ją reikėjo dirbti, o jiedu neturėjo tokių galimybių. E. M. tą žemę naudojo apie 4 m, mokėjo jiems už nuomą. Nepamena, ar ji pasirašė už brolį žemės nuomos E. M. sutartis. Notarė perskaitė brolio testamentą, kas dar tuo metu buvo notarės kabinete, nepamena. Brolis pas notarę buvo girtas. Po brolio mirties dėl testamento panaikinimo pas advokatą ją vežė pusbrolio dukra D. A., iš tolimesnių giminių yra dar jos (ieškovės) pusseserės ir jų vaikai. Brolis ilgą laiką kolūkyje dirbo traktorininku.

Atstovas paliko ieškovės reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas E. M. ir jo atstovas atsiliepime į ieškinį (18-19 b. l.) ir bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas ūkininkauja, todėl sutarė su L. J. K., kad prižiūrės iki L. J. K. mirties jam priklausančią žemę, ją dirbs, o jis testamentu žemę paliks atsakovui. Kartu su L. J. K. gyveno jo sesuo - ieškovė E. K., kuri girdėjo susitarimą ir tam neprieštaravo. Be to, pati ieškovė taip pat pasiūlė testamentu palikti po jos mirties jai priklausantį turtą atsakovui. Taip jie nusprendė padaryti todėl, kad nė vienas neturėjo vaikų ir artimų giminaičių, kuriems po mirties galėjo palikti visą savo turtą. Todėl jie trise 2010 m. liepos 21 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) biurą pas notarę A. R., patvirtinti tiek L. J. K., tiek ieškovės E. K. testamentų. Notarė A. R. parengė L. J. K. testamentą, tačiau jo patvirtinti nesutiko, nes L. J. K. rankos dėl sveikatos būklės stipriai drebėjo ir jis nesugebėjo tinkamai pasirašyti. Tai matė ir pati ieškovė E. K., kuri buvo visą laiką šalia savo brolio. Notarė prašė pasirašyti L. J. K. ant tuščio lapo keletą kartų tačiau dėl drebančių rankų jis nesugebėjo tinkamai pasirašyti ir kiekvienas L. J. K. parašas buvo vis skirtingas. Notarė paaiškino, kad ji patvirtins testamentą tik tokiu atveju, jei jį pasirašant dalyvaus trys liudininkai, nes tokio L. J. K. parašo ji patvirtinti negali. Tuomet notarė patvirtino E. K. testamentą, kuriuo ji padarė patvarkymą, kad visą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka atsakovui. Po šio ieškovės E. K. testamento pasirašymo, susirado tris liudytojus, kurie, o taip pat ir pati ieškovė E. K., dalyvavo patvirtinant L. J. K. testamentą. Tam neprieštaravo ir ieškovė. Nors testamentas pasirašytas daugiau nei prieš keturis metus, jo L. J. K. iki savo mirties nė karto nekeitė ir nepanaikino. Kad testamentas buvo teisėtai pasirašytas L. J. K. laisva valia, tam iki pat brolio mirties neprieštaravo ir pati ieškovė, žinodama, kad jos brolis būdamas gyvas šio testamento nepakeis ir nepanaikins. Ieškovė testamentą užginčijo tik po brolio mirties, suprasdama, kad L. J. K. savo nuomonės ir valios šiuo klausimu pareikšti nebegalės. Po testamento sudarymo atsakovas 2011 04 01 su L. J. K. sudarė privačios žemės nuomos (panaudos) sutartis, mokėjo jam už nuomojamą žemę sutartą pinigų sumą iki pat jo mirties. Šias sutartis už L. J. K. pasirašė ieškovė, nes L. J. K. pasirašyti jų nesugebėjo dėl to, kad jam drebėjo rankos. 2014 m. balandžio 3 d. su L. J. K. sudarė privačios žemės panaudos sutartį ir jis ant šių sutarčių pasirašė pats.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad E. K. ir L. J. K. pažinojo jo tėvus bei S. P.. 2010 m. brolis ir sesuo (sesuo dar aktyviau reiškė savo nuomonę) pasakė, kad testamentu paliks jam žemę, nes giminėms nenori palikti, nes jie tik ją parduotų, o ne dirbtų. Tą žemę jis dirbo 4 m., mokėjo jiems po 4 600 Lt, o 2014 m. – 6 200 Lt, padėjo jiems ir jų namų ūkio darbuose. Žemės nuomos sutartis su juo 2011 m. pasirašė sesuo, o 2014 m. – brolis. Pas notarę pirma buvo sudarytas E. K. testamentas, o suradus liudytojus - ir brolio. E. K. pas notarę buvo blaivus. Jokių nesutarimų su broliu ir seserimi nebuvo, padėjo jai ir brolio laidotuvėse. Po L. J. K. mirties nepasitenkinimą jam ėmė reikšti D. A., rašė įvairius skundus. Apie tai, kad E. K. panaikino savo testamentą, jis sužinojo vykstant šiai bylai.

Atsakovas ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo notarė A. R. atsiliepime į ieškinį (26 b. l.) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Testatorius L. J. K. buvo raštingas, bet negalėjo pasirašyti testamento, nes drebėjo ranka, todėl negalima buvo išskirti parašo grafinių elementų, identifikuoti testatoriaus parašą. Palikėjas keletą kartų bandė pats rašytis ant projekto, bet kiekvienas jo parašas buvo skirtingas. L. J. K. buvo veiksnus, suvokė savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas, testatoriui išaiškintas jo turinys ir, testatorius patvirtino, kad testamentas jam suprantamas, atitinkantis jo tikrąją valią. L. J. K. prašymu ir pavedimu pasirašė S. P., dalyvaujant liudytojams R. Z. ir V. P.. Už testatorių testamento negali pasirašyti tik testamentinis įpėdinis. Kitiems asmenims įstatymas nedraudžia pasirašyti testamento už testatorių. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, kuomet L. J. K. nepavyko pasirašyti testamento, buvo siūlyta atvykti kitą dieną, tačiau jis ir sesuo prašė įforminti tą pačią dieną. Maždaug už 2 valandų jie vėl atvyko su trimis asmenimis ir testamentas buvo įformintas. 2014-08-08 E. K. atvyko su kažkokia moterimi, sakė, kad brolis mirė, prašė brolio testamento, panaikino savo testamentą, kuriuo visą turtą buvo palikusi E. M.. Nepamena, kas apmokėjo už testamento įforminimą.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad pažinojo E. K. brolį, kuris dirbo traktorininku. E. K. sakė, kad E. M. po brolio mirties prašė atiduoti jo mirties liudijimą, darė jai spaudimą dėl testamento, spardė jos namo duris.

Liudytoja D. K. parodė, kad po L. J. K. (gyveno kartu su seserimi E. K.) mirties pas ją buvo jo mirties liudijimas. Prieš 2 mėnesius iki mirties jis sakė, kad yra sudaręs testamentą, bet nepasirašęs, nes nenorėjo, kad žemė tektų ne seseriai E. K., taip pat nenorėjo, kad žemė atitektų ūkininkui. E. K. prašė vežti ją pas notarę, sakė, kad su broliu yra sudariusi kažkokius dokumentus. Apie E. K. testamentą tuomet dar nežinojo. Ji (D. K.), pas notarę sužinojusi, kad testamentą yra sudariusi ir E. K., pasakė, kad tą testamentą naikina. E. K., su broliu būdama pas notarę testamento sudarymo metu, šaukė, rėkė, kad brolis nepasirašytų.

Liudytoja V. P. parodė, kad buvo pas notarę, nes prašė ją pasirašyti kaip liudytoja testamentą. Kabinete buvo dar notarė, brolis ir sesuo, taip pat S. P. ir R. Z.. Testamentą perskaitė notarė, tuomet jos pasirašė. Viskas vyko sklandžiai ir gražiai, jokių pastabų nebuvo pareikšta.

Liudytoja S. P. parodė, kad 2010 m. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) kaime atvažiavo E. M., E. K. ir L. J. K.. Brolis ir sesuo prašė važiuoti pas notarę ir pasirašyti už L. J. K., nes jam drebėjo rankos ir pats negalėjo pasirašyti. Pas notarę buvo taip pat brolis ir sesuo (abu sėdėjo prie notarės stalo), V. P. ir R. Z.. Notarė perskaitė garsiai testamentą, jokių pastabų niekas nereiškė. Brolis ir sesuo buvo patenkinti, kad žemę paliko tokiam žmogui, kuris ją dirbs, o neparduos, o jo giminės dėl palikimo nesidraskys. Notarei apmokėjo E. Po to jokių kalbų, kad blogai pasielgė sudarius tokį testamentą nebuvo.

Liudytoja R. Z. parodė, kad pas notarę dar buvo brolis ir sesuo (abu sėdėjo prie notarės stalo), V. P. ir S. P.. Notarė perskaitė garsiai testamentą, tada jos pačios dar perskaitė ir jame pasirašė. L. J. K. bandė ant kažkokio lapo pasirašyti, bet nepasirašė, nes drebėjo rankos. Jokių prieštaravimų nebuvo pareikšta. Kiek jai žinoma, po testamento sudarymo jokių pykčių ir nesusipratimų nebuvo. Už notarinius veiksmus apmokėjo E. K.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad L. J. K. kolūkyje dirbo traktorininku, o dėl vibracinės ligos perėjo dirbti kalviu. Jis gal prieš porą metų yra sakęs, kad jo tėvų žemė neparduodama, o dovanojama geriems žmonėms. Giminėms dovanoti nenori, nes jie gali dėl palikimo susimušti. Sakė, rado gerą žmogų, kuriam paliko žemę, tuo džiaugėsi. Sakė, kad tas žmogus padeda jam nudirbti kai kuriuos darbus. Žodžio „testamentas“ jis nenaudojo, tik minėjo, kad „paliko žemę“.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad L. J. K. yra sakęs, kad rado gerą ūkininką žemei, nes gerai tvarko ir jam rašys paveldėjimą. Tą patį yra sakiusi ir E. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. J. K. ir ieškovė E. K. yra brolis ir sesuo (4 b. l.); L. J. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir E. K. 2010 m. liepos 21 d. iš esmės vienodo turinio testamentais visą savo turtą, kuris priklausys jų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko atsakovui E. M. (5-7, 20 b. l.). VĮ Registrų centras duomenimis Kėdainių r. Krakių kaime asmeninės nuosavybės teisėmis L. J. K. valdė du 8,35 ha ir 10,90 ha dydžio žemės sklypus, o E. K. – 0,25 ha dydžio žemės sklypą (55-59 b. l.). Gyvenamasis namas ir kiti pastatai, kuriais naudojosi brolis ir sesuo, neinventorizuoti.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nustatyta, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė reikalavimų pagrįstumo neįrodė.

Ieškovės teiginiai ieškininiame pareiškime bei teismo posėdžio metu, kad jos brolis L. J. K. nenorėjo testamentu palikti savo turtą atsakovui E. M., testamento surašymo metu buvo girtas (ieškinyje ši aplinkybė iš vis nebuvo nurodyta), paneigiamas ne tik atsakovo ir liudytojų, taip pat ir pačios ieškovės parodymais bei rašytiniais įrodymais. Brolis ir sesuo visą savo turtą, kuris priklausytų jų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui E. M. tą pačią dieną 2010 m. liepos 21 d. surašytais testamentais. E. K. testamentas patvirtintas 8,50 val., reg. Nr. 1-3783, o L. J. K. – 11,00 val., reg. Nr. 1-3786 (6-7, 20 b. l.). Iš to spręstina, jog abu testatoriai buvo galutinai apsisprendę turtą palikti atsakovui. Testamentų patvirtinimo laikas patvirtina ir atsakovo bei liudytojos notarės A. R. aiškinimą, kad abu siekė testamentus sudaryti būtent tą dieną, nebuvo atsižvelgta į notarės siūlymą L. J. K. atvykti dėl testamento sudarymo kitu laiku, kai jam gal būt nedrebės ranka ir jis galės reikiamai testamentą pasirašyti; buvo važiuojama ieškoti liudytojų (S. P., kurios važiuoti pas notarę ir pasirašyti už L. J. K. prašė jis pats ir sesuo, gyvena (duomenys neskelbtini)) ir tik po daugiau kaip dviejų valandų buvo įformintas L. J. K. testamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. ne tik kad neprieštaravo brolio testamento sudarymu bet ir aktyviai to siekė, be to, liudytojų S. P. ir R. Z. parodymais, ji pati apmokėjo notarei už testamento įforminimą. Liudytojų, buvusių pas notarę, ir notarės parodymais, kuomet buvo forminamas testamentas L. J. K., jis ir sesuo sėdėjo prie pat notarės stalelio, notarė garsiai perskaitė testamento tekstą (tą pripažino ir ieškovė), jokių pastabų ar siūlymų nebuvo pareikšta. Liudytojos taip pat jį perskaitė ir pasirašė. Pritartina, liudytojos notarės A. R. išsakytam teiginiui, jog, remiantis CK 5.29 str., už testatorių testamento negali pasirašyti testamentinis įpėdinis, o pasirašo kitas veiksnus fizinis asmuo ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje. Liudytojos D. K. parodymai apie tai, kad „E. K., su broliu būdama pas notarę testamento sudarymo metu, šaukė, rėkė, kad brolis nepasirašytų“ , taip pat tai, kad „brolis testamento neapsirašęs, nes nenorėjo, kad žemė tektų ne seseriai E. K., taip pat nenorėjo, kad žemė atitektų ūkininkui“, laikytini nepatikimais, nes to fakto nepatvirtino nei pati E. K., nei kiti testamento sudarymo ir pasirašymo metu buvę asmenys. Byloje pateiktos su L. J. K. prieš ir po testamento sudarymo sudarytos kelios sutartys nepaneigia to fakto, jog testamento sudarymo metu jis negalėjo pasirašyti dėl drebančios rankos, nes, kaip jau minėta ir E. K. negalėjimo pasirašyti fakto neginčijo bei neneigė (neprieštaravo notarės patarimui rasti tris asmenis, važiavo ieškoti asmenų, galinčių už brolį pasirašyti testamente), be to, 2010-05-27 pasirašytoje sutartyje (8-9 b. l.) L. J. K. parašas (jeigu tai jo parašas) taip pat be reikiamų grafinių elementų, o kitos sutartys taip pat nežinia, ar pasirašytos L. J. K.. Testamente, kaip reikalaujama CK 5.29 str., yra nurodyta, kad „už negalintį pasirašyti dėl ligos L. J. K. pasirašo ...“. Ieškovės ir liudytojo J. Ž. parodymais, L. J. K. kolūkyje dirbo traktorininku, o dėl vibracinės ligos perėjo dirbti kalviu. Darytina išvada, kad ir šis faktas, kuris niekuo nepaneigtas, galėjo turėti įtakos galėjimui pasirašyti testamentą.

Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad po testamento surašymo nei E. K., nei L. J. K. net 4 metus nereiškė jokio nepasitenkinimo dėl testamento, kuriuo turtą paliko E. M., nereiškė, jo nepanaikino. Priešingai, liudytojo J. Ž. parodymais „L. J. K. gal prieš porą metų yra sakęs, kad jo tėvų žemė neparduodama, o dovanojama geriems žmonėms. Giminėms dovanoti nenori, nes jie gali dėl palikimo susimušti. Sakė, rado gerą žmogų, kuriam paliko žemę, tuo džiaugėsi. Sakė, kad tas žmogus padeda jam nudirbti kai kuriuos darbus. Žodžio „testamentas“ jis nenaudojo, tik minėjo, kad „paliko žemę“. Analogiški ir liudytojo V. Ž. parodymai, kuris dar papildomai nurodė, kad tuo džiaugėsi ir E. K.. Testamento L. J. K. iki savo mirties nepanaikino, o E. K. savąjį testamentą, kuriuo visą turtą paliko taip pat E. M., panaikino po brolio mirties praėjus 15 dienų (37 b. l.). Galima išvada, kad taip ji pasielgė ir kreipėsi į teismą įtakota kitų asmenų (jiems tuomet testamentu turto nebuvo palikę nei L. J. K., nei pati ieškovė): liudytojos D. K. teigimu, „po L. J. K. mirties E. K. prašė vežti ją pas notarę, sakė, kad su broliu yra sudariusi kažkokius dokumentus. Apie E. K. testamentą tuomet dar nežinojo. Ji (D. K.), pas notarę sužinojusi, kad testamentą yra sudariusi ir E. K., pasakė, kad naikinam tą testamentą...“, spręstina, kad būtent ji paskatino E. K. panaikinti testamentą; ieškovės teigimu, „po brolio mirties dėl testamento panaikinimo pas advokatą ją vežė pusbrolio dukra D. A.“; iš apmokėjimo advokatui kvitų (51-53 b. l.) matyti, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo ne ieškovė; E. M. parodymais, po L. J. K. mirties E. M., kuriam testamentu paliktas turtas, ėmė reikšti D. A., rašė įvairius skundus.

Liudytojo S. Ž. parodymai nagrinėjamos bylos aspektu nėra reikšmingi.

S. P. nėra įpėdinis pagal testamentą, o jos ir testamentą pasirašiusių liudytojų artimesnė ar tolimesnė giminystė su E. M. teisinės reikšmės neturi ir tai nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Liudytojos S. P. teigimu, pas ją į namus atvažiavo L. J. K. su seserimi ir jie abu prašė važiuoti pas notarę ir pasirašyti už L. J. K. (ieškovė šio teiginio posėdžio metu neneigė), nes jam drebėjo rankos ir pats negalėjo pasirašyti. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad, pasirašę testamentą asmenys, būtų darę neleistiną poveikį testatoriaus valiai. L. J. K. ir jo sesers valia dėl įpėdinio buvo susiformavusi dar iki pirmojo jų atvykimo pas notarę. Ieškovės teiginio ieškinyje, jog „L. J. K. objektyviai pats galėjo pasirašyti testamentą, bet nepasirašė, todėl darytina išvada, kad testamentas yra negaliojantis ir turėtų būti panaikintas“, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Testamento sudarymo ir tvirtinimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Pirmiau sprendime paminėti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad L. J. K. ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo dieną (2010-07-21) objektyviai negalėjo asmeniškai pasirašyti testamento.

1) atsakovas pareiškė prašymą priteisti 4 500 Lt patirtų advokato atstovavimo išlaidų (39-40 b. l.). Reikalavimas mažintinas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgus į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas. Nagrinėjamoje byloje, neišsiskiriančioje sudėtingumu ar specifinėmis ypatybėmis, posėdžių trukmė ir advokato darbo ir laiko sąnaudos, ruošiantis bylai ar ruošiant dokumentus, nebuvo didelės. Dėl to atsakovui priteistina 868,86 Eur (3 000,00 Lt) atstovavimo išlaidų, likusi prašymo dalis atmestina.

2) valstybei 11,00 Eur (vienuolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 92 str., 98 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei A. R., atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas:

1) atsakovui E. M., a. k (duomenys neskelbtini), 868,86 (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 86 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų; likusią reikalavimo dalį atmesti;

2) valstybei 11,00 Eur (vienuolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.