- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- A2-2752-673/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02451-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. (ieškovės E. K. teisių perėmėjos) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarei A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu į prašymo nagrinėjimą įtraukiant L. L. M. (ieškovės E. K. teisių perėmėja),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. K. 2014-10-10 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2010-07-21 L. J. K. sudarytą testamentą, patvirtintą Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., kuriuo jis visą savo turtą paliko atsakovui E. M.. Ieškinyje nurodė, kad šis testamentas buvo sudarytas akivaizdoje dviejų liudytojų: R. Z. ir V. P.. Testamentą už testatorių pasirašė S. P.. Testamente buvo nurodyta, kad L. J. K. negali pats pasirašyti testamento dėl ligos. Ieškovė ieškinyje tvirtino, kad jos brolis L. J. K. neturėjo jokių fizinių trūkumų ar ligos, dėl kurių negalėtų pasirašyti testamento. Taip pat nebuvo jokių objektyvių priežasčių testamentą pasirašyti kitam asmeniui. Tiek prieš, tiek po testamento sudarymo jis buvo sudaręs ne vieną sutartį ir savo ranka pasirašęs reikiamus dokumentus. Be to, testamentą už testatorių pasirašęs asmuo ir dalyvavę liudytojai yra susiję artimais ryšiais su atsakovu ir jo šeima: S. P. yra atsakovo uošvė, liudytoja R. Z. yra atsakovo sesuo, o liudytoja V. P. yra atsakovo žmonos brolio žmona. Ši aplinkybė tai pat yra pagrindas abejoti testamento teisėtumu. Todėl nesant pagrindo taikyti CK 5.29 straipsnyje numatytą išimtį, testamentą turėjo pasirašyti pats testatorius. Kadangi L. J. K., objektyviai galėjęs pasirašyti testamentą, jo nepasirašė, testamentas yra negaliojantis ir turi būti panaikintas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės E. K. apeliacinį skundą, 2015-06-26 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovė E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos turtą pagal 2015-06-01 sudarytą testamentą lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo L. L. M. ir S. B. (b. l. 6, 7-11).
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. (ieškovės E. K. teisių perėmėja) teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarei A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad 2016-04-08 Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė jai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. 2016-06-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas įregistruotas VĮ Registrų centre. 2016-06-26 pareiškėja gavo VĮ Registrų centro išrašą apie jos vardu įregistruotą paveldėtą turtą. Gavusi paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir VĮ Registrų centro išrašą suprato, kad paveldėjo tik labai nedidelę dalį E. K. turto, ir sužinojo, kad E. K. miręs brolis L. J. K. visą savo turtą paliko E. M., kad E. K. buvo iškėlusi civilinę bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas atmetė jos ieškinį, todėl pareiškėja, kaip mirusios E. K. teisių perėmėja, nori atnaujinti procesą. Nurodė, kad minėta byla buvo išnagrinėta nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus visus įrodymus. Šiuo metu paaiškėjo aplinkybės, kurios bylą nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teisme nebuvo nagrinėtos, jos pareiškėjai paaiškėjo priėmus mirusios E. K. palikimą, todėl pareiškėja šiuo metu negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų, o teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl būtina atnaujinti procesą. Procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, kurios bylą nagrinėjant teisme nebuvo žinomos. Pirma, L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu. Tai gali patvirtinti liudytojai, todėl, būdamas neblaivus negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo pas notarą. Antra, liudytojai gali patvirtinti, kad L. J. K. niekada neketino savo turto palikti svetimam žmogui - atsakovui E. M.. Liudytojai patvirtins, kad L. J. K. sakė, jog pas notarą sudarė žemės nuomos sutartį, tačiau buvo sudarytas testamentas. Taigi L. J. K. buvo arba apgautas, arba nesuprato kokį dokumentą pasirašė. Taigi paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios buvo nežinomos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Be to, teismas, priimdamas sprendimą atmesti E. K. ieškinį dėl testamento panaikinimo, nepilnai išnagrinėjo visus įrodymus ir taikė ne tą materialinės teisės normą, o tai prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui. Liudytoja į teismo posėdį prašo kviesti Z. S., kuri patvirtins, kad L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kad savo žemės nenorėjo palikti atsakovui, kad pas notarą norėjo tik sudaryti žemės nuomos sutartį, kad buvo suklaidintas dėl testamento sudarymo, kad pas notarą sudaryti sutartį vyko neblaivus ir jam drebėjo rankos. Liudytoja į teismo posėdį taip pat prašo kviesti B. K., kuri duos analogiškus parodymus. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnas J. D. 2016-07-01 išdavė pažymą Nr. 12-138, kurioje nurodė, kad L. J. K. savo žemės niekam parduoti nenorėjo. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme nebuvo žinomos ir nebuvo išnagrinėtos. Taigi Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti E. K. ieškinį dėl testamento panaikinimo, nepilnai išnagrinėjo visus įrodymus ir taikė ne tą materialinės teisės normą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės vienodai vertino įrodymus, kuriais ieškovė E. K. įrodinėjo, kad testamentas sudarytas neteisėtai, kadangi jos brolis testamento nepasirašė. Nesant testatoriaus valios trečiojo asmens sudarytas sandoris - testamentas - negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu teisine prasme. Negalėdamas pats pasirašyti testamento L. J. K. turėjo būti absoliučiai įsitikinęs, kad testamentą pagal jo tikrąją valią pasirašo kitas asmuo ir tik testatoriui pačiam prašant bei sutinkant. Kitu atveju negalima teigti, kad testamento turinys atitinka tikrąją testatoriaus valią. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliutaus L. J. K. negalėjimo pasirašyti testamento. Testamento pasirašymo metu jam drebėjo ranka ir jo parašai buvo skirtingi. Taigi notaras turėjo testamento pasirašymą atidėti kitai dienai, tačiau atsakovas skubėjo, kad būtent tą dieną L. J. K. pasirašytų testamentą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad testatorius prašė už jį pasirašyti testamentą kitą asmenį. Ir atvirkščiai, įpėdinio giminaičiai ieškojo kito asmens, kuris už L. J. K. pasirašytų testamentą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti ir dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tuo pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, o savo išvadą dėl L. J. K. galimybės išreikšti savo valią ir savo ranka pasirašyti testamentą grindė suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus apie testamento sudarymo aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad testamentą pasirašiusioji S. P. yra atsakovo E. M. uošvė, o liudytojos R. Z. ir V. P. yra atitinkamai atsakovo E. M. sesuo ir žmonos brolio žmona. Taigi šie asmenys yra suinteresuoti duoti parodymus, naudingus atsakovui. Trečias asmuo notarė A. R. irgi yra suinteresuota, kad ieškinys būtų atmestas, nes patvirtino testamentą, kurio neturėjo teisės tvirtinti. Pati notarė nurodė testatoriaus trūkumus - drebėjo ranka, pasiūlė testatoriui atvykti kitą dieną, kai ranka nedrebės. Visos nurodytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu, nes testatorius yra sudaręs ir kitas sutartis, kurias pasirašė savo ranka. Padarytos tik prielaidos, kad L. J. K. negalėjo pasirašyti testamento, nes ranka drebėjo, kad važiavo ieškoti asmens, kuris pasirašys už testatorių ir dviejų liudytojų. Kyla klausimas ir labai pagrįstas: kam reikėjo važiuoti už 20 km nuo Kėdainių ieškoti asmens, kuris pasirašys testamentą ir už 20 km nuo Kėdainių ieškoti liudytojų, kurie testamentą irgi pasirašys? Kodėl testamentą pasirašė atsakovo artimieji ir giminaičiai? Kodėl negalima buvo rasti liudytojų ir asmens, kuris galėtų pasirašyti už testatorių Kėdainiuose? Jeigu testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento, tai teismai turėjo nurodyti ieškovei, kad ji turi teisę, siekiant išsiaiškinti klausimus, kuriems reikia specialių žinių (dėl testatoriaus sveikatos būklės), prašyti skirti ekspertizę dėl testatoriaus sveikatos būklės statymo testamento pasirašymo metu. Būtent testatoriaus būseną testamento surašymo metu galėjo patvirtinti arba paneigti tik ekspertizės išvada: galėjo pats testatorius pasirašyti testamentą ar negalėjo. Tačiau teismai to nepadarė, o vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais ir suinteresuotų liudytojų parodymais. Taip nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (LAT 2009-11-04 nutartis 3K-421/2009 ir kt.). Šioje byloje nėra nustatyta, kad testatorius išreiškė savo tikrąją valią be prievartos ir suklydimo. Testatoriui testamento sudarymo metu buvo 71 metai. Tai garbus amžius ir tokio amžiaus žmonės dažnai neadekvačiai suvokia aplinką ir savo veiksmus, o ypatingai piktnaudžiaujantys alkoholiu. Byloje nustatyta, kad testamento sudarymo metu be notarės pas notarę dalyvavo atsakovas, kuris vežė pas notarę, bei trys jam artimi žmonės. Šioje vietoje teismui buvo būtina išsiaiškinti ar testatorius nebuvo suklaidintas dėl testamento sudarymo. Būtina nustatyti, ar tikrai buvo pareikšta valia žemę palikti testamentu atsakovui, ar sudaryti ar pratęsti žemės nuomos sutartį. Taigi akivaizdus testatoriaus valios išreiškimo trūkumas. Proceso atnaujinimo tikslas įvertinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydami tikrąją testatoriaus valią ir jo galimybę ją išreikšti, galėjo ar negalėjo testatorius, sudarydamas testamentą, suvokti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti, kadangi jo būsena negalint pačiam pasirašyti testamento, ieškant asmens, galinčio pasirašyti už testatorių ieškojimas už 20 km ir atvežimas pas notarą bei atsakovo artimų giminaičių pasirašymas testamente kelia daugybę abejonių ir klausimų, kad testatoriaus valia buvo kitokia, o ne testamentu palikti žemę kitam asmeniui. Be to, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. liudytojų parodymams, kad L. J. K. neketino testamentu žemės palikti svetimam asmeniui atsakovui, kad jis norėjo sudaryti žemės nuomos sutartį, kad pas notarą vyko neblaivus, duoda pagrindą proceso atnaujinimui ir nurodytų aplinkybių išnagrinėjimui teismo proceso metu bei naujai įvertinti ištirtus įrodymus. CPK 368 straipsnyje numatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleistas, nes apie teismo sprendimą ir pažeistas teises pareiškėja sužinojo tik 2016-06-15 gavusi paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes pamatė, kad paveldėjo tik 0,2500 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. pateiktu atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjos S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo nepagrįstai, neteisingai nurodydama prašyme, kad ji apie tai, jog E. K. miręs brolis L. J. K. visą savo turtą paliko E. M., jog E. K. buvo iškėlusi bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, jog teismas atmetė jos ieškinį nieko nežinojo ir kad šios aplinkybės jai yra naujai paaiškėjusios. 2014-11-18 jis gavo pirmą laišką, kuriame save įvardiję „Giminės“ reikalavo atsisakyti testamento pagrindu jam atitekusios L. J. K. žemės. Po 2015-06-26 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria ieškovės E. K. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimas, jis pradėjo gauti grasinančio pobūdžio laiškus, kuriuose reikalaujama atsisakyti testamentu paveldėtos mirusiojo L. J. K. žemės, laiškų rankraštis yra vienodas, rašytas to paties asmens, tik pasirašoma įvairiai - „E. pusseserės“, „Paveldėtojai“, „S.“, „H.“. Laiškus pradėjo gauti nuolat, t. y. gavo 2014-11-18, po to: 2015-08-06, 2015-09-24, 2015-10-22, 2015-12-01, 2016-01-30, 2016-02-06, 2016-04-20, 2016-06-18, 2016-07-08. Dėl šių laiškų grasinančio pobūdžio bei reikalavimų neteisėtumo 2016-07-15 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad jam rašė ir grasino bei neteisėtai reikalavo atsisakyti testamentu paveldėtos žemės pareiškėja S. B., ji pati tai 2016-07-28 pripažino apklausos metu. Iš jam S. B. rašytų laiškų, kuriuos gavo, turinio akivaizdu, kad ji žinojo visas be išimties jo pagal testamentą iš L. J. K. paveldėtos žemės paveldėjimo aplinkybes, teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu esmę ir aplinkybes. Akivaizdu, kad šios aplinkybės jai buvo žymiai anksčiau žinomos, nei ji nurodo prašyme, todėl jos prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nepagrįsti jos prašyme ir atmestini kiti reikalavimai bei prašymo motyvai, jog L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu ir būdamas neblaivus negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo pas notarą bei, kad L. J. K. niekada neketino savo turto palikti svetimam žmogui. Tiek 2015-02-17 Kėdainių rajono apylinkės sprendimu, tiek 2015-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi šios aplinkybės ir motyvai visiškai paneigti. Visos aplinkybės, nurodytos prašyme, teismams buvo žinomos ir teismai jas vertino. Tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose neginčijamai nustatyta, kad pati ieškovė E. K. 2010-07-21 notarės kabinete sudarė testamentą ir visą savo turtą, kuris priklausytų jai mirties dieną, paliko jam, tą pačią testamento pasirašymo dieną neatsižvelgė į notarės siūlymą L. J. K. atvykti dėl testamento sudarymo kitu laiku, kai jam galbūt nebedrebės ranka ir jis galės reikiamai testamentą pasirašyti, ieškovė neprieštaravo notarės pasiūlymui susirasti liudytojus, o pas liudytoją S. P. važiavo į namus ir pasirašyti už L. J. K. prašė taip pat pati ieškovė E. K.. Tiek L. J. K., tiek ieškovės testamentai pas notarę surašyti ir patvirtinti tą pačią dieną. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad, pasirašę testamentą asmenys, būtų darę neleistiną poveikį testatoriaus valiai. L. J. K. ir ieškovės valia dėl įpėdinio buvo susiformavusi dar iki pirmojo jų atvykimo pas notarę. Testamento sudarymo ir tvirtinimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Iš to teismas teisingai sprendė, jog abu testatoriai buvo galutinai apsisprendę turtą palikti jam. Kadangi pareiškėja reikalavimų pagrįstumo neįrodė, jos prašymas atmestinas. Be to, akivaizdu, kad pareiškėja praleido prašymo atnaujinti procesą terminą, nes prašymą grindžia neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau jos jai jau buvo žinomos žymiai daugiau nei trys mėnesiai.
Trečiasis asmuo Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. pateiktu atsiliepimu prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad CPK 368 straipsnyje numatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas, nes pareiškėja apie teismo sprendimą ir pažeistas jos teises sužinojo ne 2016-06-15, kaip ji pati teigia, o gerokai anksčiau. 2015-10-07 S. B. kartu su E. K. buvo atvykusios į Kėdainių rajono I-ąjį notarų biurą. S. B. papasakojo, kad kartu su E. K. buvo nuvykusios į priėmimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kur teiravosi apie galimybę atnaujinti praleistą terminą apskųsti įsiteisėjusį teismo sprendimą. E. K. prašymu 2015-10-07 buvo išduota pažyma apie L. J. K. testamentą, kuri, pasak S. B., bus siunčiama advokatui į Vilnių ruošti dokumentus teismui dėl testamento panaikinimo. 2015-12-10 pareiškėja kartu su E. K. vėl lankėsi į Kėdainių rajono I-ajame notarų biure. Tą dieną buvo patvirtintas E. K. įgaliojimas S. B. tvarkyti visus reikalus, susijusius su L. J. K. testamento panaikinimu. Patvirtintą įgaliojimą (reg. Nr. 1 - 6543) pasiėmė S. B.. Ji sakė, kad įgaliojimą išsiųs į Vilnių advokatui. (duomenys neskelbtini) E. K. mirė, todėl įpėdinė S. B. kreipėsi į Kėdainių rajono III-iąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2016-04-08 notarė L. P. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. LP-1277 E. K. žemei. Būtent tada ieškovė sužinojo, kad nepaveldėjo E. K. broliui L. J. K. priklausiusios žemės. 2016-05-20 S. B. prašymu ji patvirtino minėto paveldėjimo teisės liudijimo nuorašą, kuris, pareiškėjos teigimu, taip pat turėjo būti išsiųstas į Vilnių advokatui. Visa tai įrodo, kad terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas. Pareiškėja teigia, kad L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl, būdamas neblaivus, negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo pas notarą. Pareiškėjos nurodyti liudytojai Z. S., B. K., Krakių seniūnas J. D. testamento sudarymo metu nebuvo notaro kabinete, todėl negalėjo žinoti, kokį notarinį veiksmą norėjo atlikti L. J. K.. Be to, išduodamas prašyme minėtą pažymą, seniūnas viršijo savo kompetenciją: seniūnija netvarko žemės pardavimo dokumentų. Kita vertus, 2010-07-21 L. J. K. nepageidavo žemės nei parduoti, nei išnuomoti (nuomos sutarties sudarymui neprivaloma notarinė forma - užtenka rašytinio susitarimo): jo prašymu ir valia buvo patvirtintas testamentas, kuriuo turtas buvo paliekamas po mirties. Testamento sudarymo metu testatorius buvo blaivus, puikiai orientavosi aplinkoje ir suprato savo veiksmų prasmę. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais jam nebuvo apribotas veiksnumas teismo tvarka. Testatoriaus valia ir prašymu testamentą pasirašė jo pasirinktas asmuo, dalyvaujant dviem liudytojams. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė E. K. ieškinį ir apeliacinį skundą.
Trečiasis asmuo L. L. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su S. B. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo sutinka ir prašo teismo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kurias ji vertina kaip esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl, būdamas neblaivus, negalėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašo pas notarą, bei tai, jog testatorius niekada neketino savo turto palikti svetimam žmogui, kad liudytojos Z. S. ir B. K. patvirtins, jog L. J. K. sakė, kad pas notarą sudarė žemės nuomos sutartį, nors buvo sudarytas testamentas. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, rodo, kad L. J. K. buvo arba apgautas, arba nesuprato kokį dokumentą pasirašė.
Tačiau pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus. Kaip nustatyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimu, ginčijamo L. J. K. testamento sudarymo metu pas notarę kabinete buvo ir ieškove civilinėje byloje buvusi E. K., kuri buvo testatoriaus sesuo. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos Kėdainių r. sav. admin. Krakių seniūnijos 2016-07-01 pažymos Nr. 12-138 (b. l. 12), ieškovė E. K. ir testatorius L. J. K. nuo gimimo iki mirties gyveno kartu tame pačiame tėvų paliktame name. Taigi pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad testatorius L. J. K. piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovei E. K. negalėjo būti nežinoma bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai, jog testamento sudarymo metu L. J. K. buvo neblaivus, ieškovė E. K. jau buvo nurodžiusi duodama paaiškinimus teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą 2-63-736/2015 pirmosios instancijos teisme. Be to, atsižvelgiant į Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-17 sprendime ir Kauno apygardos teismo 2015-06-26 nutartyje nustatytas aplinkybes, jog ir ieškovė E. K. pati aktyviai siekė testamento sudarymo, kartu su testatoriumi L. J. K. kartu vyko ieškoti liudytojų testamento patvirtinimui, prašė testamentą už testatorių pasirašiusios S. P. vykti pas notarą ir pasirašyti už testatorių, 2010-07-21 L. J. K. testamento sudarymo metu buvo pas notarę kabinete kartu su testatoriumi, kur buvo garsiai perskaitytas testamento tekstas, taip pat aplinkybę, jog tiek testamento sudarymo metu, tiek po jo sudarymo ieškovė gyveno kartu su testatoriumi, ką patvirtina jau minėta pareiškėjos pateikta Kėdainių r. sav. admin. Krakių seniūnijos 2016-07-01 pažyma Nr. 12-138 (b. l. 12), akivaizdu, kad ieškovė E. K. nagrinėjant civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu negalėjo nežinoti, jog testatorius J. L. K. buvo galimai suklaidintas ar suklydo dėl sudaromo sandorio esmės, t. y. jog sudarytas testamentas neatitinka jo tikrosios valios ir jis žemės neketino palikti svetimam asmeniui. Tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė nei pateiktame ieškinyje, nei duodama paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymėtina tai, kad nors prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė jau mirusios ieškovės E. K. teisių perėmėja (palikimą priėmusi testamentinė įpėdinė) S. B., tačiau ji, kaip E. K. teisių perėmėja, negali turėti daugiau teisių, nei asmuo, kurio teises ji perėmė. Todėl prašydama atnaujinti procesą pareiškėja kaip naujai paaiškėjusiomis negali remtis tomis aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo buvo ar turėjo būti žinomos pačiai ieškovei E. K., kurios teisių perėmėja ji tapo. Proceso atnaujinimas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, susidarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimo ir apeliacinės instancijos - Kauno apygardos teismo 2015-06-26 nutarties turinio, nagrinėdami bylą teismai tyrė ir vertino tai, ar 2015-02-17 L. J. K. testamentas atitiko testatoriaus valią. Remdamiesi ieškovės E. K. ir L. J. K. testamentais ir juose įtvirtintais duomenimis, testamento patvirtinime dalyvavusių asmenų - atsakovo, liudytojų S. P., R. Z., V. P. parodymais, testamentą tvirtinusios notarės A. R. paaiškinimais, teismai nustatė, kad ieškovės E. K. testamentas, kuriuo ji savo turtą taip pat paliko atsakovui E. M., buvo patvirtintas tą pačią 2010-07-21 08.50 val., o L. J. K. – 11.00 val., prieš tai notarei pasiūlius L. J. K. atvykti kitą dieną, kai jam nedrebės ranka ir jis galės reikiamai pasirašyti testamentą; kad tiek ieškovė, tiek testatorius prašė S. P. važiuoti pas notarę ir pasirašyti už testatorių, kartu abu ieškojo liudytojų, todėl testamentas ir buvo pasirašytas praėjus dviem valandoms po ieškovės testamento patvirtinimo; kad ieškovė ne tik neprieštaravo brolio testamento sudarymui, bet pati aktyviai to siekė ir net pati sumokėjo už testamento įforminimą, todėl teismai padarė išvadą, kad tiek pati ieškovė, tiek testatorius testamento sudarymo buvo visiškai apsisprendę turtą palikti atsakovui.
Pažymėtina ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atnaujinimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos nurodytų liudytojų Z. S. ir B. K. parodymai galėtų būti prilyginami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis tik tuomet, jei pareiškėja įrodytų, jog šių įrodymų nebuvo galimybės nurodyti teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Tačiau pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo objektyvios priežastys, sukliudžiusios jos nurodytoms liudytojoms duoti paaiškinimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad šios liudytojos parodys, jog L. J. K. yra sakęs, kad pas notarą norėjo sudaryti tik žemės nuomos sutartį, kad buvo suklaidintas dėl testamento sudarymo. Iš to galima spręsti, kad nurodytos liudytojos yra asmeniškai bendravusios su testatoriumi J. L. K.. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė E. K. gyveno kartu su testatoriumi tiek testamento sudarymo metu (2010-07-21), tiek ir po jo sudarymo iki testatoriaus mirties (2014-08-03), ieškovei E. K. turėjo būti žinomi asmenys, su kuriais bendraudavo testatorius ir kurie gali žinoti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant - ar 2010-07-21 sudarytas testamentas atitiko tikrąją testatoriaus valią, juolab įvertinus tai, jog viena iš nurodomų liudytojų gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyveno ieškovė E. K. bei testatorius L. J. K. ir kuriame 2011 m. duomenimis buvo tik 32 gyventojai (duomenys iš internetinės enciklopedijos Vikipedia), t. y. visi gyventojai vienas kitą neabejotinai pažinojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apie pareiškėjos nurodytų liudytojų, galinčių patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, buvimą galėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja taip pat nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tačiau tai, kad teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja pareiškėja, negali būti pagrindu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nenagrinėtini.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios ieškovei E. K., kurios teisių perėmėja šiuo metu yra pareiškėja S. B., buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestinas.
Nors nenustačius, kad egzistuoja pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, klausimas, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto terminio, nebeturi teisinės reikšmės, teismas pasisako ir šiuo klausimu.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja S. B. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eigos pradžią sieja su 2016-06-15 paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 7-11) išdavimo diena, iš kurio pareiškėja teigia supratusi, kad paveldėjo tik labai nedidelę dalį E. K. turto dalį, ir tuomet, neva, sužinojusi, apie L. J. K. sudarytą testamentą, E. K. iškeltą civilinę bylą ir teismo priimtą sprendimą. Tačiau atsakovo E. M. ir trečiojo asmens Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro notarės A. R. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės ir prie atsiliepimų pridėti dokumentai paneigia pareiškėjos teiginius, jog apie L. J. K. testamentą, E. K. iškeltą civilinę dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir byloje priimtą teismo sprendimą ji sužinojo tik po paveldėjimo liudijimo išdavimo.
Nustatyta, kad 2015-12-10 E. K. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą S. B. atstovauti jos (E. K.), kaip ieškovės interesus visų instancijų teismuose visose civilinėse bylose, tame tarpe ir dėl L. J. K. sudaryto testamento panaikinimo (b. l. 44). Iš LITEKO esančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. CIK-1770/2015) nustatyta, kad ieškovė E. K. buvo padavusi kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-26 nutarties, kurį 2015-12-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartimi buvo atsisakyta priimti. Susipažinus su LITEKO sistemoje esančia kasacinio skundo skaitmenine kopija matyti, kad ieškovės E. K. pateiktą kasacinį skundą pagal įgaliojimą pasirašė būtent pareiškėja S. B.. Iš 2016-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 13-18) ir trečiojo asmens notarės A. R. atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai į E. K. priklausiusią žemę buvo išduotas 2016-04-08 (registro išrašo 4.3 p.). Išrašas iš Notarinių veiksmų registracijos knygos patvirtina, kad šio paveldėjimo teisės liudijimo nuorašą notarė A. R. pareiškėjos S. B. prašymu patvirtino 2016-05-20 (b. l. 45). Iš trečiojo asmens notarės A. R. atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja S. B. teigė, kad šio paveldėjimo teisės liudijimo nuorašą ji siųs advokatui į Vilnių. Visi šie duomenys patvirtina, kad apie L. J. K. sudarytą testamentą ir nagrinėtą civilinę bylą dėl šio testamento pripažinimo negaliojančiu ir joje priimtą sprendimą pareiškėjai tapo žinoma gerokai anksčiau nei 2016-06-15, t. y. dar esant gyvai ieškovei E. K.. Be to, pateikta 2015-08-04 datuojamo pareiškėjos laiško atsakovui E. M. kopija patvirtina, kad pareiškėjai dar iki priimant E. K. palikimą buvo žinomos ir testamento sudarymo aplinkybės, t. y. kad testamentas buvo pasirašytas ne paties testatoriaus, o atsakovui artimų žmonių. Šiame laiške buvo tvirtinama, kad rašyti testamentą L. J. K. buvo prikalbėtas būdamas girtas, kad dvi savaites prieš savo mirtį L. J. K. yra sakęs, kad žemė yra tėvų palikimas jam ir Emilijai, kad žeme tik laikinai leista naudotis svetimam žmogui, mirus kuriam nors iš jų (L. J. K. ar E. K.), tėvų visas palikimas atiteks likusiam gyvam iš jų (b. l. 62-65). Taigi pareiškėjos nurodomos kaip neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y., jog testamento sudarymo metu testatorius buvo neblaivus, jog jis žemės neketino palikti svetimam žmogui, pareiškėjai buvo žinomos gerokai anksčiau nei pareiškėja tvirtina apie jas sužinojusi, t. y. dar iki atsirandant E. K. palikimui. Todėl kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl šių neva naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja, kaip ieškovės E. K. teisių perėmėja, turėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ieškovės E. K. palikimo priėmimo. Nors byloje nėra duomenų, kada pareiškėja priėmė E. K. palikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimas pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į dalį E. K. turto pareiškėjai buvo išduotas 2016-04-08, o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2016-09-07, ką patvirtina pašto spaudas ant voko, kuriame buvo atsiųstas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b. l. 22), teismas daro išvadą, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Atsakovas E. M. pateiktame atsiliepime į prašymą prašė priteisti iš pareiškėjos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jokių turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, iš pareiškėjos valstybei priteistina 12,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos S. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 12,05 Eur (dvylika eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.