- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-91-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31015-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Gudonienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje L. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, perduota Kauno apylinkės prokuratūrai nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra baigusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31015-16, Kauno apylinkės teismui 2017 m. sausio 2 d. su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje: L. M., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinama tuo, kad ji, būdama atsakinga už mažamečių savo vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, palikdama juos ilgą laiką be priežiūros ir žiauriai elgdamasi su vaikais, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo 9 vai. iki 13 val., bei po pietų iki 18 val. arba iki 21 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną iki 2016 m. liepos 2 d. 13 val., palikdama mažamečius K. Š. ir A. B. be priežiūros, taip pat sistemingai taikydama fizines bausmes už tariamą nepilnamečių K. Š. ir A. B. nepaklusnumą ir tyčia apribodama nepilnamečių K. Š. ir A. B. judėjimo laisvę, t. y. pririšdama savo mažamečius vaikus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. K. Š. kairės kojos čiumą šuns pavadėliu, ir A. B. dešinės kojos čiumą batu raišteliu prie kieme stovėjusio medinio suoliuko, užverždavo A. B. koją ir jspausdavo joje žymę, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą bei odos nubrozdinimą dešinės blauzdos išoriniame paviršiaus apatiniame trečdalyje likusi po šios srities stranguliacijos, t. y. suspaudimo kokiu nors raiščiu, pririšant, surišant, ir tokiais savo veiksmais A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei 2016 m. liepos 2 d. apie 12 val., priekaištaudama dėl nuskintos gėlės, kabeliu tyčia sudavė ne mažiau trijų kartų savo mažamečiui sūnui K. Š. per kojas, ir tokiais savo veiksmais padarė tris kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kas sukėlė K. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje, t. y. mažamečių nežymaus sveikatos sutrikdymo ir su juo susijusių gretutinių psichosocialinių rizikos veiksnių, t. y. K. Š. diagnozuotų adaptacijos sutrikimų, mišraus specifinio raidos sutrikimo, prisitaikymo prie kintančių gyvenimo aplinkybių problemų, netipiškos tėvystės situacijos, vaikystėje pakitusio šeimos santykių modelio, problemų, susijusių su įtariamu vaiko fiziniu išnaudojimu, nepakankamos tėvų priežiūros ir kontrolės, priešiškumo vaikui ir jo baudimo, kas sukėlė mažamečiui K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.Be to, ji laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio mėn., tikslesnis laikas bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, o taip pat nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos 2 d., 13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mušant ar kitaip smurtaujant bei psichiškai gniuždydama mažametį K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė mažamečiui K. Š. adaptacijos sutrikimus, mišraus specifinio raidos sutrikimus, prisitaikymo prie kintančių gyvenimo aplinkybių problemas, netipiškos tėvystės situacijas, vaikystėje pakitusio šeimos santykių modelio, problemas, susijusias su įtariamu vaiko fiziniu išnaudojimu, nepakankamos tėvų priežiūros ir kontrolės, priešiškumo vaikui ir jo baudimo, t. y. tokiais savo veiksmais, dėl nežymaus fizinės sveikatos sutrikdymo ir su ja susijusių gretutinių psichosocialinių rizikos veiksnių sukėlė mažamečiui K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies, 1 punkte, 3 punkte.J. M. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 2 d. apie 12:30 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, medine pliauska sudavė vieną kartą per dešinės rankos riešą mažamečiui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei ranka sudavė pastarajam po vieną smūgį per abi rankas ir kojas, tokiais veiksmais padarydamas mažamečiui K. Š. minkštųjų audinių sumušimą dešinio riešo sąnario srityje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tokiu būdu mušdamas sukėlė mažamečiui K. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.Be to, jis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos 2 d., 13:00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mušant ar kitaip smurtaujant bei psichiškai gniuždydamas mažametį K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė mažamečiui K. Š. adaptacijos sutrikimus, mišraus specifinio raidos sutrikimus, prisitaikymo prie kintančių gyvenimo aplinkybių problemas, netipiškos tėvystės situacijas, vaikystėje pakitusio šeimos santykių modelį, problemas, susijusias su įtariamu vaiko fiziniu išnaudojimu, nepakankamos tėvų priežiūros ir kontrolės, priešiškumo vaikui ir jo baudimo, t. y. tokiais savo veiksmais, dėl nežymaus fizinės sveikatos sutrikdymo ir su ja susijusių gretutinių psichosocialinių rizikos veiksnių, sukėlė mažamečiui K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-362-926/2017 (proceso Nr. 01-1-31015-16-2) prokurorui, nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą.Nutartyje teismas nurodė, jog baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant J. M. ir L. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje padarymu, tačiau kaltinamajame akte nesuformuotas aiškus ir išsamus kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos. Aprašant būtent šią nusikalstamą veiką pacituota tik specialisto išvada, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta kokie konkretūs kaltinamųjų veiksmai pažeidė BK 138 straipsnio nuostatas, t. y. nekonkretizuota smūgių sudavimo vieta, įrankis, kiekis, visiškai neaišku kokie kaltinamųjų veiksmai įvardijami kaip „kitoks smurtavimo pobūdis“, „psichiškai gniuždydamas mažametį“. Tuo būdu, surašant kaltinamąjį aktą, buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimai, pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo išsamiai, greitai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, taip pat nėra galimybės jų pašalinti nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių (BPK 255 straipsnis).Teismo nutartyje taip pat pažymima, jog teisinės pagalbos garantijos asmenims, turintiems fizinių ir psichinių trūkumų bei atsižvelgiant į bylos aplinkybių sudėtingumą, yra įtvirtintos BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuris numato atvejus, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šią normą sistemiškai aiškinant su BPK 52 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad asmens, kuris dėl fizinių ir psichinių trūkumų bei kitų įstatyme nurodytų priežasčių negali tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo nėra privalomas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui laikytina, jog esant BPK 51 straipsnio 2 punkte nurodytoms sąlygoms atsisakymas gynėjo, dėl kurio asmuo, negalintis pasinaudoti savo teise į gynybą, liktų nepadedamas gynėjo ir jo teisės bei teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, neturi būti priimamas.Teismas atkreipė dėmesį, jog J. M., kaip įtariamasis, apklaustas 2016 m. liepos 3 d., 2016 m. lapkričio 23 d., 2016 m. lapkričio 28 d. ir jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo jis atsisakė. Apklausos metu J. M. buvo beveik 72 metai, iš jo parašo ir ranka rašytų jo tekstų (21., b. 1. 178, 179, 181, 184, 187) matyti, kad asmuo turi sunkumų su rašyba, kaltinamajame akte nurodyta, kad asmuo turi tik 4 klasių išsilavinimą. Atsižvelgiant į įtariamojo senyvą amžių, ribojantį galimybę suvokti įtarimų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę, tyrėja privalėjo paskirti jam gynėją tam, kad užtikrintų realias galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šiuo atveju atsisakymas gynėjo yra neprivalomas ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Paskyrus kaltinamajam gynėją teisme, ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai nebus pašalinti, kadangi iš esmės būtų paneigta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto reikšmė ikiteisminiame tyrime, o kartu ir Konstitucijoje įtvirtintos asmens garantijos į gynybą.Apylinkės teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tuo pažeidžiant J. M. ir L. M. teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami bei teisę į gynybą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Gudonienė skundu prašo, panaikinti 2017 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį perduoti baudžiamąją bylą bei grąžinti ją nagrinėjimui Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodė, jog kaltinamajame akte nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje požymiai - ir laikas, ir vieta, ir būdas ( t. y. mušant ar kitaip smurtaujant bei psichiškai gniuždant), ir padariniai, t. y., kad tokiais veiksmais sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui asmeniui. Skunde sutiktina su teismo pastebėjimu, jog kaltinime galėtų būti konkretizuoti kaltinamųjų veiksmais, t. y. kiek smūgių, kur, kokiu įrankiu ir pan. buvo mušamas mažametis, kokias veiksmais buvo psichiškai gniuždomas, tačiau prokurorė atkreipia teismo dėmesį, jog kaltinamajame akte aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, be to minėtas trūkumas ištaisomas teisiamajame posėdyje.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas akcentuoja, kad byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių. Tačiau pažymėtina, kad aktualioje nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje, tiesiogiai įtvirtinta teismo (taip pat pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį ir apeliacinės instancijos teismo) galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimoProkurorės teigimu, teismas priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nemotyvavo, kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje ir kodėl teismo nurodytų trūkumų nebūtų galima ištaisyti teisme.Prokurorės įsitikinimu, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog kaltinamajam J. M., gim. 1944 m., nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, bei jau ikiteisminio tyrimo metu pažeisti BPK 51 straipsnio, 52 straipsnio reikalavimai ir tokie ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai nebus pašalinti, kadangi iš esmės būtų paneigta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto reikšmė ikiteisminiame tyrime, o kartu ir Konstitucijoje įtvirtintos asmens garantijos į gynybą.Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuoja, jog ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo užtikrinti J. M. gynėją, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam buvo beveik 72 metai, iš jo parašo ir ranka rašytų jo tekstų matyti, kad asmuo turi sunkumų su rašyba, kaltinamajame akte nurodyta, kad asmuo turi tik 4 klasių išsilavinimą. Gynėjas jam turėjo būti užtikrintas atsižvelgiant į įtariamojo senyvą amžių, ribojantį galimybę suvokti įtarimų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę. Tačiau prokurorė skunde atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje asmenimis, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiais pasinaudoti savo teise į gynybą, laikytini asmenys, kurie turi esminiu kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Prokurorės pastebėjimu, ikiteisminio tyrimo metu nėra gauta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis J. M. turėtų esminių kalbos, regėjimo ar klausos defektų, arba sirgtų kokia nors liga, kuri apsunkintų bendravimą ar suvokimą, tuo labiau negauta jokių duomenų, jog jis turėtų bent menkiausių psichikos sutrikimų ar pan. Prokurorė taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė su įtariamuoju J. M. atliko eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu jis ne tik atsisakė gynėjo, tačiau davė parodymus, dalyvavo akistatoje ir t.t. Tyrėjai, betarpiškai stebėjusiai įtariamąjį viso ikiteisminio tyrimo metu, nekilo jokių abejonių dėl J. M. fizinių ar psichinių trūkumų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis J. M. priklausomybės ligų neregistruotas, psichiatro įskaitoje taip pat neregistruotas, konsultacijose nebuvęs, lietuvių kalbą supranta puikiai, moka tiek skaityti, tiek rašyti lietuviškai, neepaisant jo turimo išsilavinimo.Prokurorės teigimu, visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog J. M. amžius (71 m.) ribojo jam galimybę suvokti įtarimų bei atliekamų veiksmų esmę. Nagrinėjamu atveju, J. M. buvo ne kartą išaiškinta teisė turėti gynėją, jis gynėjo atsisakė, savo ranka įrašydamas, kad gynėjas jam nereikalingas. Veiksmų su įtariamuoju atliktuose protokoluose visi J. M. ranka rašyti sakiniai yra įskaitomi, logiškai dėstomos mintys visose jo apklausų protokoluose, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas konstatuoja, jog J. M. sunku su rašyba ir jis nesuvokia įtarimų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės. Teismas, parengiamajame posėdyje, nematęs ir nebendravęs su kaltinamuoju J. M., visiškai nemotyvuotai nusprendžia, jog 71 metai, tai yra ta amžiaus riba, kuri riboja žmogui galimybę suvokti įtarimų bei atliekamų veiksmų esmę.Prokurorės manymu, teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje, nutartyje nemotyvavo kodėl galimai nustatytų trūkumų negalima ištaisyti teisme, be pagrindo ir nemotyvuotai nurodė BPK 10 straipsnio, 51 straipsnio, 52 straipsnio pažeidimus, todėl pagrįstai manoma, jog nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4)duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Apeliacinis teismas įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip teisingai pažymima prokurorės skunde, iš kaltinamiesiems J. M. ir L. M. suformuluoto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje padarymo matyti, kad kaltinime nurodyta - ir laikas, ir vieta, ir būdas (t. y. mušant ar kitaip smurtaujant bei psichiškai gniuždant), ir padariniai, t. y., kad tokiais veiksmais sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui asmeniui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti kaltinimo trūkumai, jog nėra konkretizuoti kaltinamųjų veiksmai t.y. kiek smūgių, kur ir kokiu įrankiu buvo mušamas mažametis, kokiais veiksmais buvo psichiškai gniuždomas, priešingai nei teigiama žemesnės instancijos teismo nutartyje, gali būti ištaisomi teisiamajame posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje, tiesiogiai įtvirtinta teismo (taip pat pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį ir apeliacinės instancijos teismo) galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40- 895/2016). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str., turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Kaip jau minėta, BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes.Teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Kaltinime nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes teisingumą bylose vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta, o siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, tokiu būdu užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Kita vertus, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas nuosprendyje gali palikti ir kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, pateiktą veikos kvalifikaciją.Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo pagrįstai manyti, kad kaltinamajam J. M., nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, bei jau ikiteisminio tyrimo metu pažeisti BPK 51 straipsnio, 52 straipsnio reikalavimai ir tokie ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai nebus pašalinti, kadangi iš esmės būtų paneigta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto reikšmė ikiteisminiame tyrime, o kartu ir Konstitucijoje įtvirtintos asmens garantijos į gynybą.Pažymėtina, jog teismų praktikoje asmenimis, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiais pasinaudoti savo teise į gynybą, laikytini asmenys, kurie turi esminiu kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.Kaip teisingai pabrėžiama prokurorės skunde, ikiteisminio tyrimo metu nėra gauta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis J. M. turėtų esminių kalbos, regėjimo ar klausos defektų, arba sirgtų kokia nors liga, kuri apsunkintų bendravimą ar suvokimą, tuo labiau negauta jokių duomenų, jog jis turėtų bent menkiausių psichikos sutrikimų ar panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė su įtariamuoju J. M. atliko eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu jis ne tik atsisakė gynėjo, tačiau davė parodymus, dalyvavo akistatoje ir t.t. Tyrėjai, betarpiškai stebėjusiai J. M. viso ikiteisminio tyrimo metu, nekilo jokių abejonių dėl jo fizinių ar psichinių trūkumų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis J. M. priklausomybės ligų neregistruotas (t. 2, b.l. 153), psichiatro įskaitoje taip pat neregistruotas, konsultacijose nebuvęs (t. 2, b.l. 151), lietuvis, LR pilietis, lietuvių kalbą supranta puikiai, moka tiek skaityti, tiek rašyti lietuviškai, nepaisant jo turimo išsilavinimo.Apibendrinus tai, kad išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant baudžiamąją bylą, pats turi visas procesines galimybes pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, jeigu teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, bei paskirti gynėją (BPK 51 straipsnio 2 dalis).Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės bei nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinus bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti, jos nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, neatitinka BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina. Be to, pažymėtina, kad nebuvo vadovautasi teismine praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1N-254-150/2015; 1N-79-396/2015; 1S-39-396/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės prokuratūrai nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.