- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- I-566-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02247-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2016-10-19 VGTP Tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 250 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-10) nurodė, kad 2016-10-11 prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – ir Tarnyba), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-40881-2015-8). Tarnyba 2016-10-19 sprendimu teisinę pagalbą suteikti atsisakė, nurodydama, kad teisinė pagalba jam teikiama 4 bylose pagal ankstesnius Tarnybos sprendimus, o įstatymas suteikia teisę Tarnybai atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalba, jei ji jau yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.
Pareiškėjas nurodė, kad kasacinį skundą surašyti gali tik advokatas, o jo pajamos yra žemiau skurdo ribos, dėl ko advokato samdytis neišgali, todėl Tarnybos atsisakymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą yra užkertamas kelias tolimesniam civiliniam procesui, t. y. iš jo de facto atimama Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta absoliuti teisė ginti pažeistas savo teises kasacinės instancijos teisme. Be to, pareiškėjo manymu, Tarnyba klaidingai suskaičiavo bylas, kuriose jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnybos nurodomu 2016-05-10 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-16-P-1432-7403 pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nekokybiškas ir yra pasibaigęs - Tarnybos skirtasis advokatas kasacinį skundą surašė visiškai neprofesionaliai, dėl ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokį skundą priimti atsisakė, taigi civilinis procesas šioje byloje yra pasibaigęs ir teisinė pagalba šioje byloje pareiškėjui nebeteikiama. Tarnybos nurodytais 2016-05-10 sprendimu Nr. 2. l-(NTP-2)-16-P-1433-7405 bei 2016-07-25 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3010-11864 jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas taip pat yra pasibaigęs - skirtasis advokatas kasacinį skundą parengė ir perdavė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės bylos LAT yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (advokatui nedalyvaujant), todėl teisinės pagalbos teikimas šiose byloje yra pasibaigęs. Taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato imperatyvaus draudimo teikti teisinę pagalbą daugiau kaip trijose bylose, o tik suteikia Tarnybai tokią pasirinkimo teisę. Tarnyba privalo atsižvelgti ir į Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą absoliučią piliečio teisę, ir į piliečio pateiktą pajamų deklaraciją, atspindinčią piliečio galimybes pačiam samdytis advokatą, ar tokių galimybių nebuvimą. Taigi Tarnyba neabejotinai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad nepažeisti pareiškėjo absoliučios konstitucinės teisės ir tokiu būdu nepadaryti jam žalos, elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad nepažeisti oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų. Todėl Tarnybos atsisakymas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo neteisėtas.
Dėl žalos pareiškėjas nurodė, kad ji pareiškėjui padaryta absoliučios konstitucinės ir žmogaus teisės kreiptis į teismą pažeidimu, atėmus iš jo galimybę tęsti procesą kasacinės instancijos teisme. Nagrinėtoje civilinėje byloje buvo keliamas ginčas dėl Konstitucijos 22 str. įtvirtintos žmogaus teisės pažeidimo, šį pažeidimą padarė valstybės institucija, jo teises ginti atsisakė ir kelią tolimesniam teisminiam procesui užkirto taip pat valstybės institucija. Šių jo teisių pažeidimo pasėkoje pareiškėjas savo valstybėje pasijuto visiškai beteisiu, negalinčiu apginti net valstybės Konstitucijoje imperatyviai įtvirtintų, tačiau ciniškai pažeidinėjamų savo teisių. Taigi jam padarytos neturtinės žalos faktas yra akivaizdus. Kadangi neteisėtu atsakovo atstovo veikimu buvo užkirstas kelias tolesniam procesui civilinėje byloje, kurioje buvo reiškiamas 150 000 Euro ieškinys, pareiškėjui padaryta žala negali būti vertinama mažesne suma, nei buvo įvertintas pradinis ieškinys. Konstitucijoje įtvirtintos absoliučios teisės pažeidimu padarytos žalos vertinimas negali būti simbolinio dydžio, nes taip būtų nuvertinama pati Konstitucija, todėl jam padarytą neturtinę žalą įvertino 250 000 Euro suma.
Atsiliepimas
Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į skundą (b. l. 25-28) su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba 2016-05-10 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 paskyrė pareiškėjui advokatę D. I. V. atstovauti pareiškėjo interesus visoje bylos apimtyje, t. y. tiek parengiat kasacinį skundą, tiek atstovaujant pareiškėjo interesus kasacinės instancijos teisme. Su Tarnybos sprendime nurodyta antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtimi pareiškėjas susipažino ir naudojosi. Jokių pastabų ar papildomų pageidavimų po sprendimo priėmimo pareiškėjas Tarnybai nepateikė. Apie pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę, jog kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, Tarnybai skundžiamo sprendimo priėmimo momentu nebuvo žinoma, šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tik skunde, pateiktame teismui. Pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 p. numatyta, jog pareiškėjas privalo teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Tačiau, pareiškėjas 2016-10-11 pateikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016 apskundimo, pateikė jai neišsamią informaciją antrinei teisinei pagalbai gauti. To pasėkoje, Tarnyba skundžiamo sprendimo priėmimo metu, neturėdama duomenų apie kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimą, į teikiamų antrinės teisinės pagalbos sprendimų sąrašą įtraukė ir 2016-05-10 sprendimą Nr. 2.1 -(NTP-2)-16-P-1432-7403.
Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybai priėmus sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir nesant duomenų, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas baigtas, t. y. priimtas galutinis procesinis sprendimas arba antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutrauktas Įstatymo 23 str. 1 d. numatytais pagrindais, preziumuojama, kad antrinė teisinė pagalba yra teikiama. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginys, jog kasacinio skundo parengimas ir pateikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, turėtų būti preziumuojamas antrinės tiesinės pagalbos užbaigimu yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsakovas taip pat nurodė, kad skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Įstatymo 11 str. 7 d. 13 p., yra numatyta Tarnybos diskrecijos teisė, bet ne pareiga atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, kuomet antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Tarnyba pažymėjo, kad Įstatymo 11 str. 7 d. 13 p. yra numatyta ne diskrecijos teisė, bet pareiga atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, kuomet antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Minimo straipsnio 13 punktas imperatyviai numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2016-10-11 pareiškėjas A. G. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – ir Tarnyba), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios Nr. 2A-1907-661/2016 (b. l. 29-33). Tarnyba 2016-10-19 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (toliau – ir Sprendimas) atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo metu, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama keturiose skirtingose bylose: 2016-05-10 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-l164-656/2016 apskundimo; 2016-05-10 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1433-7405 civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-554-590/2016 apskundimo; 2016-07-25 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3010-11864 dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1698-661/2016 apskundimo; 2016-10-04 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4036-16169 administracinėje byloje dėl Kybartų PN direktoriaus 2016-06-27 nutarimo Nr. 5/48-543, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-07-28 sprendimo Nr. 2S-4135 panaikinimo ir žalos atlyginimo (b. l. 11). Teisiniu atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punktą, kuriame numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijuose bylose.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016-10-19 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl sprendimų panaikinimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Konkrečiu atveju aktuali Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkte įtvirtinta norma, numatanti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat paminėtina Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri inter alia numato, jog šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių teisės pažeidimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Taigi į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-271/2010). Kaip yra ne kartą pažymėjęs LVAT, frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiškia 4 ir daugiau bylų, į minėtą bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų (išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) (Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (žr. pvz., administracines bylas Nr. A146-2009/2012; A525-1631/2012).
Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad analizuojant skundžiamo Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkto pagrindu, pagrįstumą, turėtų būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, į šį skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų.
Iš skundžiamo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253 turinio matyti, kad buvo įvardinti keturi atvejai, kai pareiškėjui A. G. Tarnybos sprendimais jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau, teismo nuomone, paremta byloje esančių duomenų analize, ne visos paminėtos bylos gali būti įtraukiamos į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkte nurodytą bylų skaičių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, į bylų, kuriose teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičių neturėjo būti įskaičiuota civilinė byla, kurioje pareiškėjui antrinė teisinė pagalba suteikta Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1432-5818. Teismas pažymi, kad nors skundžiamame sprendime nurodytas ne šis, bet kitas - Tarnybos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 (šiuo sprendimu buvo tik pakeistas paskirtas advokatas), tačiau tai esmės nekeičia, nes abu Tarnybos sprendimai yra priimti toje pačioje civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-l164-656/2016 apskundimo (b. l. 36). Įvertinus minėto sprendimo turinį, matyti, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 apskundimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. LITEKO duomenimis A. G. kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-14 nutartimi buvo atsisakytas priimti (civilinė byla Nr. 3P-1147/2016). Taigi minėtai dienai (2016-06-14) antrinės teisinės pagalbos teikimas Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1432-5818 bei Tarnybos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 dėl advokato pakeitimo, pagal juose suformuluotą antrinės teisinės pagalbos teikimo paskirtį (dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 apskundimo) jau buvo netekęs reikšmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1432-5818 bei Tarnybos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 dėl advokato pakeitimo, pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 apskundimo, nepagrįstai įtraukta į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkte nurodytą bylų skaičių. Eliminavus paminėtus Tarnybos sprendimus, likusių trijų Tarnybos sprendimų, pagal kuriuos pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama, kiekybiniu požiūriu nepakanka, kad būtų galima taikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punktą. Neišpildyta esminė sąlyga, kad teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip 3 bylose.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253 yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Įstatymo 11 str. 7 d. 13 p.), todėl yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Sprendžiant dėl pareiškėjo teisių gynybos, panaikinus skundžiamą Tarnybos sprendimą, pažymėtina, kad nėra galimybės įpareigoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016, dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-09-08 nutarties apskundimo, nes pareiškėjas nereiškia tokio reikalavimo, o be to, jau yra praėję kasacinio skundo padavimo terminai (CPK 345 str. 1 d.). Tačiau, akcentuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253 panaikinimo faktas įvertinamas, nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų prašė priteisti 250 000 eurų neturtinę žalą.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (arba atskirų institucijos pareigūnų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016 apskundimo kasacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog ištirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, valstybės garantuojamai teisinei pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti, nutraukimo), yra ne tik jos teisė, bet įstatymų nustatyta pareiga įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Taigi, konkrečiu atveju Tarnyba pažeidė minėtas pareigas ir tokiu būdu apribojo galimybę gauti pareiškėjui reikalingą antrinę teisinę pagalbą apskundžiant kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016, bei apginant galimai jo pažeistus interesus. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas, 2016-10-11 pateikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016 apskundimo, pateikė jai neišsamią informaciją antrinei teisinei pagalbai gauti, t. y., nepateikė duomenų apie kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimą, dėl ko Tarnyba į teikiamų antrinės teisinės pagalbos sprendimų sąrašą įtraukė ir 2016-05-10 sprendimą Nr. 2.1 -(NTP-2)-16-P-1432-7403.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą privalėjo su juo bendradarbiauti, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, nedelsdamas pranešti atsakovui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1,2,3 punktai), tačiau to neatliko, t. y. nepateikė duomenų apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1432-5818 bei Tarnybos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-1432-7403 dėl advokato pakeitimo, pagal juose suformuluotą antrinės teisinės pagalbos teikimo paskirtį (dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 apskundimo) jau buvo netekęs reikšmės. Teismo vertinimu, minėti atsakovo veiksmai (neveikimas) galėjo įtakoti atsakovo priimtą skundžiamą sprendimą, tačiau tai visiškai neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Matant (turėjo matyti) ar kilus abejonėms, kad pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Tarnyba turėjo pareigą pranešti pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, pateikti trūkstamus dokumentus – duomenis apie tai, kad jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 18 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 apskundimo, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas, todėl įvertinus tai, kad ne visi kasaciniai skundai būna priimami, atsakovas 2016-10-19 (praėjus kasacinio skundo padavimo terminui), priimdamas ginčijamą sprendimą galėjo kreiptis į civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016 paskirtą advokatą ir prašyti jo išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (Įstatymo 11 str. 9 d.), tačiau to nepadarė, o vadovavosi tik prezumpcija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nesant, anot atsakovo, duomenų, kad pagalbos teikimas būtų nustatyta tvarka nutrauktas ar pasibaigęs savaime.
Teismas, analizuodamas atsakovo veiksmus atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą, daro išvadą, kad Tarnybos elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir tai buvo pakankama pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo priežastis. Teismo vertinimu, dėl Tarnybos veiksmų pareiškėjui buvo apribotos teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), nes pareiškėjas negalėjo kasacine tvarka apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1907-661/2016 (pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį pareiškėjui nesuteikta teisė savarankiškai surašyti kasacinį skundą) bei apginti galimai jo pažeistus interesus, todėl akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą. Teismas, remiantis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei anksčiau aptartos pareiškėjo patirtos neturtinės žalos neabejotinai egzistuoja.
Teismas, įvertinęs pakenktų vertybių pobūdį ir intensyvumą, tai, kad pareiškėjas dėl atsakovo atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, negalėjo realizuoti teisės kasacine tvarka apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1164-656/2016, bei tai, kad dėl kilusių pasekmių - buvo užkirstas kelias tolesniam procesui minėtoje civilinėje byloje, iš dalies kaltas ir pats pareiškėjas, nevykdęs anksčiau aptartų Įstatymo reikalavimų, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama moralinė satisfakcija.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylos duomenimis, administracinė byla teisme iškelta 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 2 p., 5 p.
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-NT-4284-17253.
Priteisti iš Valstybės, atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui A. G. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Valstybės, atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui A. G. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.