- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1698-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11126-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už pirmosios instancijos teismo padarytą ieškovo teisių pažeidimą bei priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už apeliacinės instancijos teismo padarytą pažeidimą.
Ieškovas nurodė, kad jog jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Šių pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau tekste – Komisija) priėmė nutarimą, kuris yra neteisėtas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Komisijos nutarimo. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apskundė nutartį apeliacine tvarka. Jo manymu Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 02 d. nutartis taip pat yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog dėl Kybartų patisos namų padarytos žalos valstybę turėtų atstovauti Kybartų pataisos namai. Dėl teismų nutarčių atsakovas nurodė, jog ieškovas remiasi savo subjektyvia nuomone apie priimtus teismų sprendimus ir nori revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus kitoje byloje. Ieškovas nebegali ginčyti įsiteisėjusių sprendimų, nes tai atliekama per instancinę teismų sistemą. Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovas nurodė, jog turtinė žala yra padariniai pasireiškiantys nukentėjusiam asmeniui. Net ir paaiškėjus klaidoms teismų sprendimuose, nėra duomenų apie objektyviai ieškovui padarytą žalą, todėl ji nepriteistina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti. Ieškovas savo skunde suformulavo du prašymus: pirma, panaikinti skundžiamą Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau tekste – Kybartų PN Komisija arba Komisija) nutarimą Nr. LK – 445 ir, antra, įpareigoti Komisiją nagrinėti iš naujo ieškovo lygtinio paleidimo prašymą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. LK-445. Pagal BPK 360 straipsnio 4 dalį teismas gali priimti vieną iš trijų nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Kaip matyti iš teismo nutarties, teismas priėmė nutartį atitinkančią BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktą – atmesti skundą, todėl teismas įstatymo nuostatų nepažeidė. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformuluotas antrasis reikalavimas nėra galimas pagal BPK 360 straipsnio 4 dalį. Skundą atmetus nėra įmanoma pakartotinai grąžinti nagrinėti prašymą Komisijai kai paliekamas galioti Komisijos nutarimas, toks sprendimas būtų akivaizdžiai perteklinis. Atsižvelgiant į tai ieškovo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovas taip pat nurodė, jog minėtoje nutartyje nurodyti melagingi teiginiai dėl jo drausminių nuobaudų, teistumo ir pan.
Ieškovas apeliaciniame skunde, nagrinėjamame apeliacine tvarka dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, suformulavo tris reikalavimus: panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį; panaikinti Komisijos nutarimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti ieškovo prašymą. Pagal BPK 364 straipsnio 8 dalį išnagrinėjęs skundą, teismas priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį; 2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą; 3) pakeisti teismo nutartį. Įstatymas nenumato kitokių galimybių apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas atmetė skundą ir paliko galioti skundžiamą nutartį, t. y. priėmė BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą nutartį. Akivaizdu, jog palikus galioti skundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Komisijos nutarimas, tas pats nutarimas negali būti grąžintas iš naujo nagrinėti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Be to, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, be to klaidingai aiškinti civilinės atsakomybės pagrindai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas žalą kildina dėl to, jog jo manymu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkinę jo prašymo dėl lygtinio paleidimo priėmė nepagrįstus sprendimus. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė visas bylos aplinkybes, ir priėmė motyvuotą sprendimą. Kolegija sprendžia, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, jokių neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami apelianto skundą ir jame iš dėstytus motyvus, rėmėsi pateiktais byloje dokumentais – socialinio tyrimo išvada, Vilniaus pataisos namų pateikta charakteristika, duomenys apie teistumą, informacija apie taikytą drausminę atsakomybę, kuriuos apeliantas įvardino kaip suklastotus ir melagingus. Tačiau, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie minėtų dokumentų suklastojimą, ar melagingumą. Priešingai apeliacinės instancijos teismas 2015 m. kovo 2 d. pagrįstai nurodė, jog spręsdamas klausimą dėl A. G. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, Kauno apygardos teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. toliau gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Kolegija įvertinusi teismų veiksmus pagal CK 6.272 straipsnį, nenustatė nė vienos apelianto nurodomos teismų klaidos (neteisėtų veiksmų) tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 str., CK 6.272 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.