- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1907-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40881-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos už privačių laiškų paviešinimą nuosprendyje ir internete bei 100 000 Eur neturtinės žalos už teisės į kompetentingą ir teisingą teismą pažeidimus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Ieškovo teigimu, kad dėl Trakų rajono apylinkės teismo veiksmų, kuriais minėtas teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012, atskleidė ieškovo susirašinėjimo su J. Š. laiškų turinį, ieškovas patyrė neturtinę žalą. Taip pat neturtinė žala ieškovui kilo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-303/2013, kuria teismas pažymėjo, kad laiškų turinio atskleidimas nėra pagrindas nuosprendžiui naikinti bei ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013, ieškovo kasacinį skundą atmetė. Tokiais veiksmais teismas, ieškovo nuomone, jam sukėlė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Jo nuomone pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka ir nei kasacinis, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė nei materialinės, nei proceso teisės normų pažeidimų. Atsakovas paaiškino, kad nurodyti laiškai, kaip bylai reikšmingi įrodymai, gauti teisėtai, t. y. juos pateikė pats ieškovas ir trečiasis asmuo J. Š., todėl teismai pagrįstai rėmėsi nurodytų laiškų turiniu, juos citavo, pagrįsdami priimto nuosprendžio motyvus. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, kuris rėmėsi tam tikrais įrodymais priimdamas nuosprendį, privalo atskleisti jų turinį. Be to, nurodyti teismų procesiniai sprendimai internete skelbiami tik nuasmeninti, todėl privatus proceso dalyvių gyvenimas apsaugomas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, todėl, neįrodžius visų deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, jai neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo nurodomą žalą.
Trečiasis asmuo J. Š. savo procesinės pozicijos dėl ginčo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti. Ieškovas neįrodė Trakų rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo ir trečiojo asmens laiškų (privataus susirašinėjimo) paviešinimu teismo nuosprendyje. Nenustačius pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ir aukštesnių instancijų teismų pažeidimų, susijusių su teisės į kompetentingą ir teisingą teismą pažeidimais, t. y. dėl to, kad teismai nekonstatavo ir nepašalino pirmosios instancijos teismo pažeidimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Be to, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apelianto manymu buvo pažeistos jo konstitucinės ir žmogaus teisė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti neturtinės žalos atlyginimą už privačių laiškų paviešinimą nuosprendyje.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skundžiamų teismo veiksmų teisėtumas Trakų: rajono apylinkės teismo 2012m. lapkričio 21 d. nuosprendyje cituojant apelianto susirašinėjimą su J. Š., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atmetant A. G. skundą, buvo tikrinamas instancine tvarka. Nei Lietuvos AukščiausiasisTeismas2013 m. spalio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013, nei Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-303/2013 nenustatė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų skundžiamuose sprendimuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Taigi tik tokie duomenys gali būti teismo pripažįstami įrodymais, kurie gauti teisėtai. Apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad susirašinėjimo su J. Š. turinį teismas ar ikiteisminio tyrimo įstaigos būtų gavę neteisėtai. BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai. Todėl teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi apelianto susirašinėjimo su J. Š. turiniu, teikė šiam turiniui įrodomąją vertę. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. lA-16S-303/2013 nurodyta aplinkybė, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas privačių laišku turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, įrodymų leistinumo principas ar tarptautinės teisės nuostatos. Sprendžiant iš byloje esančių daiktų, dokumentų pateikimo protokolų turinio, laiškus, kaip tam tikrus duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, savo iniciatyva pateikė nukentėjusioji J. Š.., ir nuteistasis A. G. (1 t. b.l. 19, 73). Todėl šie, kaip ir kiti teisėtu būdu gauti duomenys, pagristai buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir aprašyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kaip mayti iš 2013 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013 pats apeliantas pageidavo platesnio jo susirašinėjimo su J. Š. turinio vertinimo ir šio turinio atskleidimo. Kadangi byloje nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinos sąlygos (neteisėtų teismų veiksmų), tai darytina išvada, kad valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo neatsiranda. Nesant nustatytos vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio buvimo (nebuvimo). Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.