- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-1164-656/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kitas asmuo (ne proceso dalyvis) Kybartų pataisos namai Vilniaus miesto VPK areštinės ir konvojavimo tarnyba Trakų rajono apylinkės teismas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas , Viktoras Davidenko
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo (apelianto) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą už konstitucinės teisės kreiptis į teismą, teisės į teisingą teismą, teisės į teisingą prašymo nagrinėjimą bei teisės gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją pažeidimą. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012 ieškovui įteikti teisiamojo posėdžio protokolai neatitinka teismo posėdžio garso įrašų, dėl ko ieškovas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi su prašymu į Trakų rajono apylinkės teismą dėl garso įrašo kopijos gavimo, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. šį prašymą atsisakė tenkinti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę gauti tiesiogiai jį liečiančią informaciją, teisę į teisingą ir nešališką jo prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijoje bei pagrįstą prašymų sprendimą, teisę kreiptis į teismą bei teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė neteisėtų teismo veiksmų. Ieškovo teigimu, Trakų rajono apylinkės teismas turėjo jam pateikti posėdžių garso įrašus iš baudžiamosios bylos Nr. 1-372-804/2012, kuri minėtame teisme išnagrinėta dar 2012 metais. Ieškovas savo reikalavimą grindė Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalies nuostata, kur numatyta, kad kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jų kopijas. Tačiau ši galimybė, atsakovo teigimu, atsirado tik nuo 2014 m. sausio 1 d., nes nuo 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-498 buvo pakeistas Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnis. Tuo tarpu Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, galiojusio iki 2014 m. vasario 22 d. 3 dalyje numatyta, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma.
II.Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovas 2012 m. lapkričio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teisiamojo posėdžio garso įrašo kopijos gavimo, tačiau šį ieškovo prašymą buvo atsisakyta tenkinti (baudžiamosios bylos Nr. 1-372-804/2012). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, LR Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste. Ieškovo teigimu, atsisakymas išduoti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją yra laikytini neteisėtais Trakų rajono apylinkės teismo veiksmais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovui atsiradimą. Ieškovas pateikdamas Trakų rajono apylinkės teismui 2014 m. rugsėjo 5 d. prašymą, siekė gauti iki Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 1 dalį, proceso tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2.) „Dėl teismo posėdžio garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) nuostatas, galiojusiais iki 2014 m. vasario 22 d., teismo posėdžio metu daromas garso įrašas turėjo būti saugomas garso įrašų saugykloje sukurtose laikino ir nuolatinio saugojimo aplankuose. Pagal šio aprašo 3 punktą, garso įrašas baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. Iki 2014 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nebuvo įtvirtinta nuostata dėl garso įrašo buvimo sudedamąja protokolo dalimi bei teisės nagrinėjimo teisme dalyviui su šiuo garso įrašu susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopiją. Remiantis Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimo „Dėl teismo posėdžio garso įrašų darymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.3. punktu, iki šio nutarimo įsigaliojimo padaryti teismo posėdžių garso įrašai, išskyrus nurodytus šio nutarimo 3.1. ir 3.2. punktuose, toliau tvarkomi iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi akivaizdu, jog iki Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašas turėjo būti daromas, perkeliamas bei saugomas remiantis šio posėdžio metu galiojusio aprašo nuostatomis, šiam garso įrašui tuo metu nesant sudedamąja šio teismo posėdžio protokolo dalimi bei nagrinėjimo teisme dalyviui neturint galimybės su šiuo garso įrašu susipažinti.
Pagal galiojančios Baudžiamojo proceso kodekso redakcijos 261 straipsnio 3 dalį, kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas, kuris pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, jog šia Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalimi Baudžiamojo proceso kodeksas buvo papildytas tik 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-498, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas padarė išvadą, jog Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvio teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas, siejama su galimybe susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įrašu, kuris laikytinas sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi. Tuo tarpu ieškovas 2014 m. rugsėjo 5 d. prašymu siekė gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, kuri šio teisiamojo posėdžio metu dar nebuvo laikoma sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, taip pat ir pačios baudžiamosios bylos sudėtine dalimi. Trakų rajono apylinkės teismas, atsisakydamas išduoti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, nepažeidė šio įrašo darymo laiku galiojančių teisės aktų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti kausimą ar baudžiamosios bylos garso įrašai yra ar nėra teisiamojo posėdžio protokolo sudedamąja dalimi, kas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Civilinės bylos nagrinėjimas buvo apsimestinis, nes buvo pažeista LR Konstitucijos 30 str. įtvirtinta absoliuti ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nepriklausomai nuo to, ar konkrečios baudžiamosios bylos garso įrašai yra ar nėra tos bylos teisiamojo posėdžio protokolo sudedamąja dalimi, nuo 2014-01-01 įsigaliojusi BPK 261 str. norma įtvirtina ieškovo teisę gauti šių įrašų kopiją.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad veiksmų atlikimo laikotarpiu (nuo 2014-09-05 iki 2014-09-08) galiojo BPK 261 str. redakcija, įtvirtinanti ieškovo teisę gauti posėdžio įrašą. Teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės gauti įrašo daryti iki 2014-01-01, tolygi išvadai, kad LR Konstitucijos numatytos prigimtinės teisės negalioja iki 1992-10-25 gimusiems žmonėms, nes jie gimė iki LR Konstitucijos įsigaliojimo. Buvo pažeista absoliuti ieškovo teisė ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.Teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodytos ieškovo teisės, įtvirtintos LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniuose, gauti informaciją. Teismas ieškinio iš esmės neišnagrinėjo, nes nepasisakė dėl nurodyto pagrindo.
Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti, nes Trakų rajono apylinkės teismas neatliko neteisėtų veiksmų. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentais.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti A. G. ieškinyje. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir antrą ieškinio pagrindą, nes buvo pažeistos jo teisės gauti informaciją, nustatytos LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniuose. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija aplinkybių dėl LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo taikymo iš esmės nenagrinėja, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai (LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 7 p.). Susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarką reglamentuoja specialus įstatymas – LR Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką, įskaitant proceso dalyvių teises susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, nustato baudžiamojo proceso normos, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (nagrinėjamoje byloje – teismo posėdžio metu), kadangi baudžiamoji byla, kurios garso įrašo kopiją ieškovas prašė pateikti, buvo išnagrinėtos dar iki BPK 261 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti garso įrašų kopiją, nes ji pagal galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, o buvo daromas administravimo tikslu. Taip pat teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal Teisėjų tarybos 2011-12-28 nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2.) „Dėl teismo posėdžio garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo" nuostatas, galiojusias iki 2014-02-22, teismo posėdžio metu daromas garso įrašas turėjo būti saugomas garso įrašų saugykloje sukurtose laikino ir nuolatinio saugojimo aplankuose. Pagal šio aprašo 3 punktą, garso įrašas baudžiamojoje byloje nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvavusiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. Pagal šiuo metui galiojančio BPK 261 straipsnio 3 dalį kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BPK 261 straipsnio 3 dalimi BPK buvo papildytas tik 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-498, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01. Todėl tik nuo 2014-01-01 teisiamojo posėdžio garso įrašas tapo sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Taigi, BPK įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvio teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas, siejama su galimybe susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įrašu, kuris laikytinas sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi. Kadangi iki Trakų rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendžio priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašai nebuvo laikomi sudedamąja posėdžio protokolo dalimi, nagrinėjimo teisme dalyviui tokių garso įrašų kopijos negali būti teikiamos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, atsisakydamas išduoti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, nepažeidė šio įrašo darymo laiku galiojančių teisės aktų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, atsižvelgiant į BPK 261 str. 6 d., per jame įtvirtintą terminą turėjo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą.
Kiti apelianto argumentai dėl absoliučios ieškovo teisės kreiptis į teismą pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusieti su konkrečiais pažeidimais. Vien nesusipažinimas su teismo posėdžio protokolu nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti tinkamo proceso principai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.