Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo LKT Vilniaus kalėjimo (toliau – ir VK) Saugumo valdybos skyriaus (toliau – ir SVS) jaunesniojo specialisto pareigas. Yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir LTPF) filialo „Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga” (toliau – ir PS) narys.

Nurodo ginčijamo įsakymo turinį ir mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti naikinamas.

Mano, jog susipažinus su Įsakymu, susidaro įspūdis, jog atsakovas: nežino kaip pateisinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos; bando atsakomybę dėl atleidimo perkelti pareiškėjui; nurodo faktus, kurie prieštarauja vieni kietiems; kaltę dėl pareiškėjo atleidimo bando suversti buvusiam Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) direktoriui. Atkreipia dėmesį, jog kaip darbuotojas yra silpnesnė pusė ir negali būti atsakingas už neteisėtus, nepagrįstus veiksmus ir sprendimus.

Pabrėžia apie reorganizaciją, kurios metu VPN prisijungimo būdu buvo reorganizuota į LKT. Mano, kad LKT perėmė VPN pareigas, teises, tęsia VPN veiklą, yra atsakinga už VPN direktoriaus priimtus sprendimus ir neturi jokio teisinio pagrindo atskirti savo atsakomybę nuo VPN atsakomybės už visus VPN priimtus sprendimus.

Pasisako dėl Įsakymo teisinio pagrindimo, kuris turėjo įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui. Mano, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 str. 1 d. 1 ir 2 p., kaip teisinis ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas negalėjo būti taikomas. Pažymi, kad jeigu priėmimo į vidaus tarnybą įsakymas neteko galios, tai turėjo būti nurodyta nuo kada (nuo jo priėmimo dienos ar nuo ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos).

Įvertinęs į vidaus tarnybą priėmimo dieną galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) nuostatas, sprendžia, jog yra aiškus fundamentalus principas, kad asmuo negali tarnauti vidaus tarnyboje, jei neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Sutinka, jog priėmimo į vidaus tarnybą metu neatitiko nurodyto kriterijaus, tačiau pažymi, kad informacija apie jo teistumą buvo žinoma jo priėmimo į vidaus tarnybą metu.

Pažymi, kad vadovaujantis VTS 78 str. 1 d., iš vidaus tarnybos turėjo būti atleistas kitą dieną, kai paaiškėja aplinkybė (faktas), dėl kurios asmuo nebegali tęsti tarnybos (nuo 2024-02-12). Akcentuoja, kad iš vidaus tarnybos buvo atleistas praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo privalomos taikyti atleidimo dienos.

Nurodo, kad neteisėtas atleidimas iš vidaus tarnybos jam sukėlė sunkius vidinius išgyvenimus, nes tokiais veiksmais buvo pažemintas buvusių kolegų ir tiesioginių vadovų akivaizdoje, pakirto jų pasitikėjimą juo, o tai kaip pareigūnui yra labai skaudi pasekmė. Mano, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, nes visą laiką tarnavo sąžiningai, teisėtai ir tinkamai vykdydamas savo pareigas. Pažymi, jog per visą savo tarnybos laiką neturėjo tarnybinių nuobaudų, du kartus buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis priemokomis, 2023-10-29 tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, turi puikią charakteristiką.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai pareiškėjo atstovė pripažino, jog neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nustatytų teisės aktuose.

Paaiškina, jog patikrinimą atliko Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai (nuo 2022-07-01 Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus darbuotojai). Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai iki 2022-12-31 kreipdavosi elektroniniu paštu į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių (nuo 2023-01-01 – LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius) dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį. Akcentuoja, jog Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui nebuvo suteikti įgaliojimai tikrinti pretenduojančius asmenis užimti pareigas tuo metu buvusiose pavaldžiose įstaigose, tačiau Personalo valdymo skyrius kreipdavosi Imuniteto skyrių, kad pateiktų pastabas apie pretenduojantį asmenį.

Nurodo, jog iš teismui pridedamos 2023-07-05 el. laiško kopijos matyti, kad Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nes jis 2008 m. nuteistas dėl piktnaudžiavimo, t. y. jau turėjo teistumą prieš jį priimant į pareigas 2022-08-17. Už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus gavusi informaciją apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui, Vilniaus PN direktoriui 2022 m. rugpjūčio mėnesį surašė ir pateikė Išvadą. Nurodo Išvados turinį. Pažymi, kad minėta argumentacija buvo nurodyta klaidingai, nes pareiškėjo priėmimo į tarnybą metu (2022-08-17) galiojo ne 2018-06-29 VTS redakcija, bet 2021-12-23 VTS redakcija (galiojo nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01). Daro išvadą, jog susidarė situacija kuomet už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, klaidingai vadovaudamasi KT 2021-04-14 nutarimu Nr. KT58-A-N4/2021 konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti pareigas.

Atkreipia dėmesį, kad siekdamas tarnybos Vilniaus PN pats pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir pretendento anketoje savo teistumo fakto už piktnaudžiavimą, kaip reikšmingos aplinkybės vertintinos asmenį priimant į vidaus tarnybą, nenurodė, nors turėjo ir privalėjo nurodyti.

Pažymi, kad Vilniaus pataisos namų direktorius priimdamas sprendimus dėl į pareigas priimamų asmenų, turėjo vadovautis tuo metu galiojusios VTS redakcijos 28 str. 8 d., tačiau ja nesivadovavo.

Mano, jog nors pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas tuo pagrindu, jog LKT nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą momento, buvo žinomos aplinkybės, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, tačiau šis pareiškėjo teiginys paneigtinas dėl aukščiau nurodyto ir dėl to, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus darbuotojas tik suteikė informaciją apie pareiškėją, tačiau nei jis, nei Kalėjimų departamento direktorius negalėjo priimti sprendimų dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą Vilniaus PN. Teigia, kad LKT tik vėliau tapo žinoma aplinkybė, jog bausmių vykdymo sistemoje dirba už piktnaudžiavimą teistas asmuo, kuris negali būti pripažįstamas kaip nepriekaištingos reputacijos.

Nurodo, kad nuo 2023-01-01 (po įvykusio reorganizavimo, LKT parėmė iki tol buvusių pavaldžių įstaigų, tame tarpe ir Vilniaus PN, teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu) asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas LKT, tikrinimą organizuoja ir vykdo LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius (toliau – IVTS), todėl nuo 2023-01-01 pareigą užtikrinti, kad LKT pareigas einantis pareiškėjas atitiktų teisės aktuose numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėjo IVTS.

Teigia, kad dėl to LKT iki 2023-12-19 pagrįstai nežinojo, kad bausmių vykdymo sistemoje Vilniaus PN direktorius įdarbino teistą asmenį – pareiškėją. Tvirtina, jog Vilniaus PN Personalo administravimo funkcijas vykdantis padalinys į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių kreipdavosi tik dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį, tačiau diskrecijos teisė nuspręsti apie asmens atitikimą pareigoms buvo suteikta Vilniaus PN direktoriui, kuris pažeisdamas tuo metu galiojančio VTS 28 str. 8 d. priėmė į tarnybą už piktnaudžiavimą teistą asmenį, kuris neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Paaiškina, jog tik nuo 2023-01-01 tapo atsakinga už asmenų priėmimą į pareigas ir iki tol buvusiose pavaldžiose įstaigose, tarp jų ir Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime) ir tik nuo 2023-01-01 asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje, tikrinimą organizuoja ir vykdo LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius.

Pabrėžia, kad nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad LKT turėjo jau anksčiau žinoti, jog jis dirba pareigūnu bausmių vykdymo sistemoje, dėl ko laiko, kad jo atleidimas nėra teisėtas, tačiau LKT neturėjo jam įstatymu numatytos pareigos tikrinti Vilniaus PN pretenduojančių dirbti asmenų atitikties keliamiems reputacijos reikalavimams ir ta aplinkybė, jog specialistas Personalo valdymo skyriaus patarėją informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad LKT po teiktos rekomendacijos žinojo, jog Vilniaus PN direktorius visgi įdarbino pareiškėją. Akcentuoja ir tai, kad Vilniaus PN turėjo atskiro juridinio asmens statusą, dėl ko LKT nebuvo atsakinga už Vilniaus PN direktoriaus priimtus sprendimus.

Pažymi, kad metinės veiklos vertinimo komisijoje yra vertinami asmenų rezultatai, kvalifikacija, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekti rezultatai, vykdant jiems suformuluotas užduotis tačiau nevertinamas asmens atitikimas nepriekaištingai reputacijai, t. y. metinės veiklos vertinimo komisijai nėra suteikti įgaliojimai tikrinti asmens atitikimą nepriekaištingai reputacijai.

Pažymi, kad vykstant reorganizavimui, LKT ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai buvo perkelti toliau atlikti pareigas pataisos namų teises ir pareigas perėmusioje LKT, kaip viename juridiniame asmenyje, papildomai netikrinant jų atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nes toks reikalavimas nėra numatytas. Daro išvadą, kad dėl nurodytos priežasties pareiškėjui valstybės tarnautojo pažymėjimas dėl pasikeitusio darbdavio (iš Vilniaus PN į LKT) išduotas pagrįstai. Mano, jog nurodyta aplinkybė nelemia pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo neteisėtumo.

Paaiškina, jog pareiškėjui stažas vidaus tarnyboje apskaičiuotas iki jo atleidimo iš tarnybos dienos, kadangi asmuo dirbo bausmių vykdymo sistemoje ir šis faktas racionalumo principu vadovaujantis negali būti ignoruojamas. Nurodo, jog vadovaudamasi protingumo bei teisingumo principu, atsižvelgdama į esamą situaciją, bei į tai, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kiti mokesčiai, pareiškėjui stažą skaičiavo iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Pažymi, jog toks vidaus tarnybos stažo skaičiavimas, nesudaro pagrindo teigti, jog LKT direktoriaus panaikintas Vilniau PN įsakymas yra teisėtas.

Mano, jog Įsakymo priėmimas ne kitą dieną, o po 7 dienų, vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas, nesudarantis pagrindą panaikinti byloje ginčijamą Įsakymą ar atimantis teisę iš LKT direktoriaus priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo.

Pažymi, kad šiuo metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl susidariusios situacijos priimant pareiškėją į tarnybą aiškinimosi aplinkybių, tačiau plačiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Mano, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu.

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024-01-19 įsakymo Nr. P-112 kuriuo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022-08-17 įsakymas Nr. 4-337 „Dėl R. P. skyrimo į pareigas, laimėjus konkursą” pripažintas netekusiu galios ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjas prašo grąžinti jį į LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022-08-17 įsakymu Nr. 4-337 paskirtas į Vilniaus pataisos namų 1-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (reorganizavus įstaigą - LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigos), laimėjus konkursą. Pareiškėjui suteiktas nekarinis pareigūno laipsnis – vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024-01-11 tarnybiniame pranešime „Dėl pareigūno tinkamumo toliau eiti pareigas” LKT direktoriui nurodė, jog LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023-12-19 el. paštu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gavo informaciją apie tai, kad pareiškėjas nori būti perkeltas tolimesnei tarnybai į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tačiau jis anksčiau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d. ir atleistas iš vidaus tarnybos bei toliau jis nebegali dirbti vidaus tarnyboje. Pažymėta, jog 2022-07-05 Vilniaus pataisos namams el. paštu buvo išsiųstas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atsakymas į užklausą apie pareiškėją, ir atsakyme buvo nurodyta, kad nerekomenduojama jo priimti, nes jis 2008 m yra nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) ir neatitinka nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų. Nurodyta, jog apie pareiškėjo 2022-08-18 priėmimą į tarnybą Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui iki 2023-12-19 nebuvo žinoma. Paaiškinta, jog 2022-08-18 sprendimą priimti pareiškėją į tarnybą priėmė tuometinis Vilniaus PN direktorius, kuris šiuo metu jau LKT nebedirba, o Kalėjimų departamento tuomet dar Vilniaus PN apie pareiškėjo priėmimą neinformavo, todėl iki 2023-12-19 apie tai ir nebuvo žinoma. Padaryta išvada, jog pareiškėjas jo priėmimo į tarnybą metu neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir jis neturėjo būti priimtas į vidaus tarnybą. Akcentuota, jog taip pat šiai dienai pareiškėjas neatitinka nustatyto kriterijaus, kad pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Vadovaudamasis 2024-01-11 tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, Įsakymu LKT direktorius netekusiu galios pripažino Vilniaus PN direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas ir atleido pareiškėją iš einamų pareigų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 buvo patvirtinti Vilniaus PN nuostatai, kurių 5 p. įtvirtinta, jog Vilniaus PN savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija. Nuostatų 12 p. – 13 p. numatyta, kad Vilniaus PN veikla reguliuojama įstaigos direktoriaus įsakymais tvirtinamais: darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais, kitais teisės aktais (12 p.); Vilniaus PN vadovauja direktorius, kuris yra tiesiogiai pavaldus Kalėjimų departamento direktoriui ir atskaitingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Nuostatų 17.3. p. ir 17.7 p. įtvirtinta, jog pagal Vilniaus PN direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai; priima į pareigas ir iš jų atleidžia pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria nuobaudas ir pašalpas.

Įvertinus tai, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėją 2022-08-17 įsakymu Nr. 4-337 į vidaus tarnybą priėmė Vilniaus PN direktorius, tai, jog atsakovė perėmė Vilniaus PN teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu tik nuo 2023-01-01, tai, jog LKT apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui buvo informuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023-12-19 el. laišku, spręstina, jog LKT apie aplinkybę, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sužinojo vėliau nei pareiškėjas buvo priimtas dirbti Vilniaus PN. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos paaiškėjus, jog jis Vilniaus PN direktoriaus 2022-08-17 įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo aplinkybę, kad LKT pažeidė VTS 78 str. 1 d., t. y. pareiškėją iš tarnybos atleido ne 2024-01-12 (kitą dieną po to kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos), tačiau tik 2024-01-19 t. y. po 7 dienų. Atsakovė su nurodyta aplinkybe sutinka ir mano, jog šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis.