Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-05 · Administracinė byla Nr. I3-6894-342/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-05
Bylos Nr.
I3-6894-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00484-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos Kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-6894-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00484-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 21.3.12; 22.4.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir jo atstovės Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei Olgai Kilkinovai,

atsakovės Lietuvos Kalėjimų tarnybos atstovei Editai Žaltauskei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) direktoriaus 2024-01-19 įsakymą Nr. P-112 „Dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 4-337 „Dėl R.P. skyrimo į pareigas, laimėjus konkursą” pripažinimo netekusiu galios ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R.P. atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir Įsakymas);

2) grąžinti į LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką;

3) priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo LKT Vilniaus kalėjimo (toliau – ir VK) Saugumo valdybos skyriaus (toliau – ir SVS) jaunesniojo specialisto pareigas. Yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir LTPF) filialo „Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga” (toliau – ir PS) narys.

Nurodo ginčijamo įsakymo turinį ir mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti naikinamas.

Mano, jog susipažinus su Įsakymu, susidaro įspūdis, jog atsakovas: nežino kaip pateisinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos; bando atsakomybę dėl atleidimo perkelti pareiškėjui; nurodo faktus, kurie prieštarauja vieni kietiems; kaltę dėl pareiškėjo atleidimo bando suversti buvusiam Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) direktoriui. Atkreipia dėmesį, jog kaip darbuotojas yra silpnesnė pusė ir negali būti atsakingas už neteisėtus, nepagrįstus veiksmus ir sprendimus.

Pabrėžia apie reorganizaciją, kurios metu VPN prisijungimo būdu buvo reorganizuota į LKT. Mano, kad LKT perėmė VPN pareigas, teises, tęsia VPN veiklą, yra atsakinga už VPN direktoriaus priimtus sprendimus ir neturi jokio teisinio pagrindo atskirti savo atsakomybę nuo VPN atsakomybės už visus VPN priimtus sprendimus.

Pasisako dėl Įsakymo teisinio pagrindimo, kuris turėjo įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui. Mano, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 str. 1 d. 1 ir 2 p., kaip teisinis ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas negalėjo būti taikomas. Pažymi, kad jeigu priėmimo į vidaus tarnybą įsakymas neteko galios, tai turėjo būti nurodyta nuo kada (nuo jo priėmimo dienos ar nuo ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos).

Įvertinęs į vidaus tarnybą priėmimo dieną galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) nuostatas, sprendžia, jog yra aiškus fundamentalus principas, kad asmuo negali tarnauti vidaus tarnyboje, jei neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Sutinka, jog priėmimo į vidaus tarnybą metu neatitiko nurodyto kriterijaus, tačiau pažymi, kad informacija apie jo teistumą buvo žinoma jo priėmimo į vidaus tarnybą metu.

Pažymi, kad vadovaujantis VTS 78 str. 1 d., iš vidaus tarnybos turėjo būti atleistas kitą dieną, kai paaiškėja aplinkybė (faktas), dėl kurios asmuo nebegali tęsti tarnybos (nuo 2024-02-12). Akcentuoja, kad iš vidaus tarnybos buvo atleistas praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo privalomos taikyti atleidimo dienos.

Nurodo, kad neteisėtas atleidimas iš vidaus tarnybos jam sukėlė sunkius vidinius išgyvenimus, nes tokiais veiksmais buvo pažemintas buvusių kolegų ir tiesioginių vadovų akivaizdoje, pakirto jų pasitikėjimą juo, o tai kaip pareigūnui yra labai skaudi pasekmė. Mano, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, nes visą laiką tarnavo sąžiningai, teisėtai ir tinkamai vykdydamas savo pareigas. Pažymi, jog per visą savo tarnybos laiką neturėjo tarnybinių nuobaudų, du kartus buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis priemokomis, 2023-10-29 tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, turi puikią charakteristiką.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai pareiškėjo atstovė pripažino, jog neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nustatytų teisės aktuose.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad prieš pareiškėjui pradedant eiti pareigas Vilniaus pataisos namuose (nuo 2023-01-01 Vilniaus kalėjimas), jis buvo tikrinamas. Paaiškina, jog nuo 2022-07-01 atlikus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų bendrąsias funkcijas atliekančių padalinių centralizavimą ir jas prijungus prie Kalėjimų departamento, atsakingas už informacijos apie pareiškėją surinkimą ir tikrinimą jo priėmimo į tarnybą metu (2022-08-17) buvo Personalo administravimo funkcijas vykdantis padalinys. Pažymi, kad nors Personalo administravimo funkcijos ir buvo centralizuotos, tačiau kiekvienoje pataisos įstaigoje esantys personalo administravimo specialistai atliko funkcijas tiesiogiai susijusias su įstaiga, t. y. už pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimą buvo atsakingi Vilniaus PN dirbantys darbuotojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas.

Paaiškina, jog patikrinimą atliko Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai (nuo 2022-07-01 Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus darbuotojai). Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai iki 2022-12-31 kreipdavosi elektroniniu paštu į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių (nuo 2023-01-01 – LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius) dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį. Akcentuoja, jog Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui nebuvo suteikti įgaliojimai tikrinti pretenduojančius asmenis užimti pareigas tuo metu buvusiose pavaldžiose įstaigose, tačiau Personalo valdymo skyrius kreipdavosi Imuniteto skyrių, kad pateiktų pastabas apie pretenduojantį asmenį.

Nurodo, jog iš teismui pridedamos 2023-07-05 el. laiško kopijos matyti, kad Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nes jis 2008 m. nuteistas dėl piktnaudžiavimo, t. y. jau turėjo teistumą prieš jį priimant į pareigas 2022-08-17. Už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus gavusi informaciją apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui, Vilniaus PN direktoriui 2022 m. rugpjūčio mėnesį surašė ir pateikė Išvadą. Nurodo Išvados turinį. Pažymi, kad minėta argumentacija buvo nurodyta klaidingai, nes pareiškėjo priėmimo į tarnybą metu (2022-08-17) galiojo ne 2018-06-29 VTS redakcija, bet 2021-12-23 VTS redakcija (galiojo nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01). Daro išvadą, jog susidarė situacija kuomet už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, klaidingai vadovaudamasi KT 2021-04-14 nutarimu Nr. KT58-A-N4/2021 konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti pareigas.

Atkreipia dėmesį, kad siekdamas tarnybos Vilniaus PN pats pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir pretendento anketoje savo teistumo fakto už piktnaudžiavimą, kaip reikšmingos aplinkybės vertintinos asmenį priimant į vidaus tarnybą, nenurodė, nors turėjo ir privalėjo nurodyti.

Pažymi, kad Vilniaus pataisos namų direktorius priimdamas sprendimus dėl į pareigas priimamų asmenų, turėjo vadovautis tuo metu galiojusios VTS redakcijos 28 str. 8 d., tačiau ja nesivadovavo.

Mano, jog nors pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas tuo pagrindu, jog LKT nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą momento, buvo žinomos aplinkybės, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, tačiau šis pareiškėjo teiginys paneigtinas dėl aukščiau nurodyto ir dėl to, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus darbuotojas tik suteikė informaciją apie pareiškėją, tačiau nei jis, nei Kalėjimų departamento direktorius negalėjo priimti sprendimų dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą Vilniaus PN. Teigia, kad LKT tik vėliau tapo žinoma aplinkybė, jog bausmių vykdymo sistemoje dirba už piktnaudžiavimą teistas asmuo, kuris negali būti pripažįstamas kaip nepriekaištingos reputacijos.

Nurodo, kad nuo 2023-01-01 (po įvykusio reorganizavimo, LKT parėmė iki tol buvusių pavaldžių įstaigų, tame tarpe ir Vilniaus PN, teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu) asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas LKT, tikrinimą organizuoja ir vykdo LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius (toliau – IVTS), todėl nuo 2023-01-01 pareigą užtikrinti, kad LKT pareigas einantis pareiškėjas atitiktų teisės aktuose numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėjo IVTS.

Teigia, kad dėl to LKT iki 2023-12-19 pagrįstai nežinojo, kad bausmių vykdymo sistemoje Vilniaus PN direktorius įdarbino teistą asmenį – pareiškėją. Tvirtina, jog Vilniaus PN Personalo administravimo funkcijas vykdantis padalinys į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių kreipdavosi tik dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį, tačiau diskrecijos teisė nuspręsti apie asmens atitikimą pareigoms buvo suteikta Vilniaus PN direktoriui, kuris pažeisdamas tuo metu galiojančio VTS 28 str. 8 d. priėmė į tarnybą už piktnaudžiavimą teistą asmenį, kuris neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Paaiškina, jog tik nuo 2023-01-01 tapo atsakinga už asmenų priėmimą į pareigas ir iki tol buvusiose pavaldžiose įstaigose, tarp jų ir Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime) ir tik nuo 2023-01-01 asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje, tikrinimą organizuoja ir vykdo LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius.

Pabrėžia, kad nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad LKT turėjo jau anksčiau žinoti, jog jis dirba pareigūnu bausmių vykdymo sistemoje, dėl ko laiko, kad jo atleidimas nėra teisėtas, tačiau LKT neturėjo jam įstatymu numatytos pareigos tikrinti Vilniaus PN pretenduojančių dirbti asmenų atitikties keliamiems reputacijos reikalavimams ir ta aplinkybė, jog specialistas Personalo valdymo skyriaus patarėją informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad LKT po teiktos rekomendacijos žinojo, jog Vilniaus PN direktorius visgi įdarbino pareiškėją. Akcentuoja ir tai, kad Vilniaus PN turėjo atskiro juridinio asmens statusą, dėl ko LKT nebuvo atsakinga už Vilniaus PN direktoriaus priimtus sprendimus.

Pažymi, kad metinės veiklos vertinimo komisijoje yra vertinami asmenų rezultatai, kvalifikacija, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekti rezultatai, vykdant jiems suformuluotas užduotis tačiau nevertinamas asmens atitikimas nepriekaištingai reputacijai, t. y. metinės veiklos vertinimo komisijai nėra suteikti įgaliojimai tikrinti asmens atitikimą nepriekaištingai reputacijai.

Pažymi, kad vykstant reorganizavimui, LKT ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai buvo perkelti toliau atlikti pareigas pataisos namų teises ir pareigas perėmusioje LKT, kaip viename juridiniame asmenyje, papildomai netikrinant jų atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nes toks reikalavimas nėra numatytas. Daro išvadą, kad dėl nurodytos priežasties pareiškėjui valstybės tarnautojo pažymėjimas dėl pasikeitusio darbdavio (iš Vilniaus PN į LKT) išduotas pagrįstai. Mano, jog nurodyta aplinkybė nelemia pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo neteisėtumo.

Paaiškina, jog pareiškėjui stažas vidaus tarnyboje apskaičiuotas iki jo atleidimo iš tarnybos dienos, kadangi asmuo dirbo bausmių vykdymo sistemoje ir šis faktas racionalumo principu vadovaujantis negali būti ignoruojamas. Nurodo, jog vadovaudamasi protingumo bei teisingumo principu, atsižvelgdama į esamą situaciją, bei į tai, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kiti mokesčiai, pareiškėjui stažą skaičiavo iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Pažymi, jog toks vidaus tarnybos stažo skaičiavimas, nesudaro pagrindo teigti, jog LKT direktoriaus panaikintas Vilniau PN įsakymas yra teisėtas.

Mano, jog Įsakymo priėmimas ne kitą dieną, o po 7 dienų, vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas, nesudarantis pagrindą panaikinti byloje ginčijamą Įsakymą ar atimantis teisę iš LKT direktoriaus priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo.

Pažymi, kad šiuo metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl susidariusios situacijos priimant pareiškėją į tarnybą aiškinimosi aplinkybių, tačiau plačiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Mano, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024-01-19 įsakymo Nr. P-112 kuriuo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022-08-17 įsakymas Nr. 4-337 „Dėl R. P. skyrimo į pareigas, laimėjus konkursą” pripažintas netekusiu galios ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjas prašo grąžinti jį į LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022-08-17 įsakymu Nr. 4-337 paskirtas į Vilniaus pataisos namų 1-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (reorganizavus įstaigą - LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigos), laimėjus konkursą. Pareiškėjui suteiktas nekarinis pareigūno laipsnis – vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024-01-11 tarnybiniame pranešime „Dėl pareigūno tinkamumo toliau eiti pareigas” LKT direktoriui nurodė, jog LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023-12-19 el. paštu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gavo informaciją apie tai, kad pareiškėjas nori būti perkeltas tolimesnei tarnybai į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tačiau jis anksčiau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d. ir atleistas iš vidaus tarnybos bei toliau jis nebegali dirbti vidaus tarnyboje. Pažymėta, jog 2022-07-05 Vilniaus pataisos namams el. paštu buvo išsiųstas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atsakymas į užklausą apie pareiškėją, ir atsakyme buvo nurodyta, kad nerekomenduojama jo priimti, nes jis 2008 m yra nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) ir neatitinka nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų. Nurodyta, jog apie pareiškėjo 2022-08-18 priėmimą į tarnybą Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui iki 2023-12-19 nebuvo žinoma. Paaiškinta, jog 2022-08-18 sprendimą priimti pareiškėją į tarnybą priėmė tuometinis Vilniaus PN direktorius, kuris šiuo metu jau LKT nebedirba, o Kalėjimų departamento tuomet dar Vilniaus PN apie pareiškėjo priėmimą neinformavo, todėl iki 2023-12-19 apie tai ir nebuvo žinoma. Padaryta išvada, jog pareiškėjas jo priėmimo į tarnybą metu neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir jis neturėjo būti priimtas į vidaus tarnybą. Akcentuota, jog taip pat šiai dienai pareiškėjas neatitinka nustatyto kriterijaus, kad pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Vadovaudamasis 2024-01-11 tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, Įsakymu LKT direktorius netekusiu galios pripažino Vilniaus PN direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas ir atleido pareiškėją iš einamų pareigų.

Pareiškėjas pripažįsta, jog Vilniaus PN direktoriaus 2022-08-17 įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu, ginčijamo Įsakymo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau mano, jog atsakovė negalėjo priimti sprendimo panaikinti savo pačios priimto įsakymo. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Nuo 2020-11-01 galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, viešojo administravimo subjektas tam tikrais minėtame įstatyme nustatytais atvejais turi teisę savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovaujasi pareiškėjas, buvo suformuota galiojant ankstesnei Viešojo administravimo įstatymo redakcijai, kuri viešojo administravimo subjektui teisės savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios nesuteikė, tačiau dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ši praktika nebėra aktuali ir nėra pagrindo ja vadovautis. Nurodytos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2024-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-33-492/2024).

Pareiškėjas taip pat mano, jog VTS 74 str. 1 d. 5 p. negalėjo būti taikytas, nes aplinkybės apie jo nepriekaištingą reputaciją buvo žinomos priimant jį į vidaus tarnybą.

VTS 74 str. reglamentuoja atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Aptariamo straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūną priimant į vidaus tarnybą) VTS 15 str. nurodytos aplinkybės. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (VTS 74 str. 2 d.). Vadovaujantis pareiškėjo į tarnybą priėmimo metu galiojusios VTS 9 str. 1 d., pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. To paties straipsnio 2 d. 1 p. numatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas. Ginčijamo Įsakymo priėmimo metu atitinkamos nuostatos išdėstytos VTS 8 str. 1 d., 2 d. 1 p. VTS 16 str. 1 d. 1 p. buvo nustatyta, jog į vidaus tarnybą negali būti priimamas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (ginčijamo Įsakymo priėmimo metu – VTS 15 str. 1 d. 1 p.). VTS 28 str. 8 d. buvo nustatyta pareigūną į pareigas skiriantis asmuo atsako, kad į pareigūno pareigas būtų paskirti ir šias pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 buvo patvirtinti Vilniaus PN nuostatai, kurių 5 p. įtvirtinta, jog Vilniaus PN savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija. Nuostatų 12 p. – 13 p. numatyta, kad Vilniaus PN veikla reguliuojama įstaigos direktoriaus įsakymais tvirtinamais: darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais, kitais teisės aktais (12 p.); Vilniaus PN vadovauja direktorius, kuris yra tiesiogiai pavaldus Kalėjimų departamento direktoriui ir atskaitingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Nuostatų 17.3. p. ir 17.7 p. įtvirtinta, jog pagal Vilniaus PN direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai; priima į pareigas ir iš jų atleidžia pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria nuobaudas ir pašalpas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022-07-20 nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas” sutikus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-09-07 įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo” priėmus sprendimą reorganizuoti, nuo 2023-01-01 Vilniaus PN buvo reorganizuoti, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba ir kuri perėmė visas Vilniaus PN teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas (bendrąja prasme) pripažinti prieš tai priimtą įsakymą netekusiu galios buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad priimant ankstesnį sprendimą, nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareigūną į pareigas skiriantis asmuo neatliko pareigos užtikrinti, kad į pareigūno pareigas būtų priimtas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Nustatyta, jog iki 2023-01-01 Vilniaus PN buvo Kalėjimų departamentui tiesiogiai pavaldi įstaiga, tačiau įstaiga veiklą vykdė kaip atskiras juridinis asmuo, o sprendimus dėl asmenų priėmimo į pareigas Nuostatų 17.7. p. suteikta teise priimdavo Vilniaus PN direktorius. Spręstina, kad pagal VTS 28 str. 8 d., užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimtas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo 2022-08-17 įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu privalėjo valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju Vilniaus PN direktorius. Taigi, nors Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2022-07-05 Vilniaus PN siuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad nerekomenduojama priimti pareiškėjo į pareigas, nes jis neatitinka nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų, tačiau sutiktina su atsakove, jog Kalėjimų departamento direktorius pagal anksčiau aptartą reglamentavimą negalėjo priimti sprendimų dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą Vilniaus PN.

Minėta, jog po įvykusio reorganizavimo (nuo 2023-01-01) atsakovė perėmė iki tol buvusių pavaldžių įstaigų teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu. Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-12-13 įsakymu Nr. V-443 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus nuostatų patvirtinimo”, 8.13 papunktyje nustatyta, jog LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius organizuoja ir vykdo asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas Kalėjimų tarnyboje, tikrinimą. Nustatyta, jog LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023-12-19 el. paštu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gavo informaciją apie tai, kad LKT tuo metu dirbantis pareiškėjas nori būti perkeltas tolimesnei tarnybai į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau jis anksčiau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir atleistas iš vidaus tarnybos bei toliau jis nebegali dirbti vidaus tarnyboje. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023-12-19 nustatė, kad LKT Vilniaus kalėjime Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu nuo 2022-08-18 dirba pareiškėjas, kuris turi teistumą už piktnaudžiavimą.

Įvertinus tai, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėją 2022-08-17 įsakymu Nr. 4-337 į vidaus tarnybą priėmė Vilniaus PN direktorius, tai, jog atsakovė perėmė Vilniaus PN teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu tik nuo 2023-01-01, tai, jog LKT apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui buvo informuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023-12-19 el. laišku, spręstina, jog LKT apie aplinkybę, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sužinojo vėliau nei pareiškėjas buvo priimtas dirbti Vilniaus PN. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos paaiškėjus, jog jis Vilniaus PN direktoriaus 2022-08-17 įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo aplinkybę, kad LKT pažeidė VTS 78 str. 1 d., t. y. pareiškėją iš tarnybos atleido ne 2024-01-12 (kitą dieną po to kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos), tačiau tik 2024-01-19 t. y. po 7 dienų. Atsakovė su nurodyta aplinkybe sutinka ir mano, jog šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis.

VTS 78 str. 1 d. nustatyta, jog VTS 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, kad procedūrinis pažeidimas gali būti traktuojamas kaip esminis tik tada, kai dėl jo padarymo neužtikrintas objektyvių visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2024-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-1047/2024 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad VTS 78 str. 1 d. įtvirtinto termino pažeidimas neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, todėl negali būti pripažintas esminiu pažeidimu. Įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės buvo įvertintos objektyviai, sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visus nagrinėjamam atvejui reikšmingus įrodymus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog įvertinus Įsakymo turinį bei atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas. Laikytina, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi netenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo, todėl negali būti patenkinami ir išvestiniai reikalavimai grąžinti jį į LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismas pažymi, kad teisme gali būti ginami tik teisėti, o ne bet kokie eiliniai gyvenimiški lūkesčiai. VTS 8 str. 1 d. nustatyta, jog pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad asmens nepriekaištinga reputacija yra būtinoji sąlyga pareigūnui dirbti vidaus tarnyboje. Taigi, grąžinus pareiškėją į LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, nebūtų užtikrintas reikalavimas, kad vidaus tarnyboje dirbtų tik nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę 10 000 Eur žalą, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. LVAT praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., LVAT 2020-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020; kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2020-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-841-556/2020; kt.). Pripažinus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, LKT neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei nustatyti, kitos sąlygos nevertintinos.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė