- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-304-1033/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33394-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Ramūnas Kučiauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vienasmeniškai priimantis visus sprendimus, susijusius su Bendrove, valdydamas Bendrovę per statytinius, žinodamas apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2019, kuria nuspręsta taikyti Bendrovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naudotis iš bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per Lietuvos filialą, sutartiniais pagrindais gautais automobiliais: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje dėl šio automobilio nusikalstama veika truko nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. vasario 1 d.); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos perduoti saugoti bendrovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą, tyčia pažeisdamas teismo sprendimo vykdymo privalomumą, be jokios pateisinamos priežasties iš pradžių laisvanoriškai neperdavė nurodytų automobilių bendrovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą, ir toliau naudojosi automobiliais, o po to vengė bet kokio bendradarbiavimo su antstoliu ir slėpė nurodytus automobilius nežinomoje vietoje.
Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.
Kaltinamasis G. G. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, nurodė, kad vykdė iš dalies. Turtą grąžino dalimis, po kiekvieno grąžinimo likutį nori sužinoti išsipirkimui. Fiziškai kreipdavosi dėl skolos likučių, lizingas nebendravo. Grąžinti 3 automobiliai, bet jokios informacijos negavo po paskutinio automobilio. Turto neslepia, kaltinime pažymėta, kad turi pirkėją likusiam turtui, kad per savaitę gali viską sutvarkyti, bet jie neduoda informacijos. Kontaktavo po 2-3 kartus į mėnesį, yra susirašinėjimas. Viskas šių metų eigoje. Viso yra 5 automobiliai, trečias automobilis grąžintas vasarį, sutarta dėl ketvirto automobilio grąžinimo jiems. Po trečio automobilio grąžinimo bandė po savaitės susisiekti su lizingo bendrove dėl vertinimo atlikimo, bet sakė kreiptis į antstolį. Per pardavėją sužinojo, kad automobilis buvo per kelias dienas parduotas, bandė išsiaiškinti likučius. Ketvirto automobilio negrąžino, nes automobiliai priduoti, skola nemažėja, o informacijos jokios. Kontaktavo pastoviai, kreipėsi ir rašė laiškus. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis – pradžia vyko, kai pažadėjo, jog atnaujins sutartį, sumokėjo prašomą skolą tai dienai, skolos neliko, bet pasakė, kad vis tiek turi grąžinti, prasidėjo teisminiai procesai. Nutarties neskundė, nebuvo taip, kad negrąžino, grąžino dalimis, ne taip sparčiai kaip norėjo lizingas. Bendrovėje sustabdyta veikla, M. R. direktorius, kuris realiai tvarkė buhalterinius dokumentus, o jis pats vienintelis akcininkas Bendrovėje priiminėdavo sprendimus. Apie 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį sužinojo iš žmonos G. G. (buvusi Bendrovės direktorė), praėjus mėnesiui, tiksliai neatsimena. Nutarties aukštesnei instancijai neskundė, civilinėje byloje pasisamdė advokatą, tuo metu neaiškino, kad teismo sprendimas įsiteisėjęs ir privalomai vykdomas, pasikalbėjo, kad skundžia ir tiek, jis pats ne teisininkas. Iš lizingo bendrovės negavo, kad reikia vykdyti sprendimą, iš antstolio pranešimų negavo, viską sužinodavo iš buvusios direktorės G. G.. Iš 5 automobilių grąžinti 3 automobiliai, datų neatsimins, sprendimą vykdė iš dalies, grąžino, pastoviai kontaktavo su lizingo bendrove – buvo noras išsipirkti turtą. Turtą perdavė pagal galimybes. Nežino kas trukdė tuo metu, gal vienu momentu buvo išvykę, neatsimins kas buvo prieš 2 metus, kas trukdė, bet iš dalies grąžino automobilius. Neatsimins kur buvo automobiliai tada, kažkas buvo servise, dirbo kažkas, buvo važinėta. Su antstoliu nebendravo, betarpiškai (2 kartus į mėnesį) bendravo su lizingo bendrove, jos advokatu. Žmonos dalyvavimas – ji pradžioje buvo akcininkė, 2019 m. jokio jos dalyvavimo nebuvo, iš jos sužinodavo, gyveno atskirai.2019 m. lapkričio 6 d. M. R. buvo paskirtas vadovu, tačiau faktiškai nieko nedarė. Veikla realiai nebuvo vykdoma, jis pats tuo metu turėjo priežasčių ir nebuvo pats direktorius, nesislapsto, jo gyvenamoji vieta visiems žinoma. Turtas laikomas Bendrovės turtu – supranta, o teisiniuose dalykuose nesigaudo. Nori pasirašyti taikos sutartį su lizingu, kuri visiems aktuali, išsispręstu visi klausimai, kurių dabar neįmanoma išspręsti. Šiai diena negrąžinti automobiliai „Opel Insignia“ ir „Ford Transit“, lizingo bendrovei nurodyta kur jie yra. Automobiliai priklauso lizingo bendrovei, tačiau jų (kaltinamojo) interesas, nori sumokėti ir išpirkti šiuos automobilius. Grąžinti 3 automobiliai, o nežinoma kur dingsta pinigai, nes skola nemažėja, informacija neteikiama. Baimė tokia, kad grąžins visus, o skola nemažėja, bando išsiprašyti skolos likutį po kiekvieno automobilio grąžinimo, tačiau lizingo bendrovė nieko nepateikia. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi (1 t., b. l. 69-71) paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigojo grąžinti automobilius – šią nutartį iš dalies vykdė, iš principo nebuvo siekiama negrąžinti automobilių lizingo bendrovei, tačiau grąžinimas vyko ne taip, kaip tikėjosi lizingo bendrovė. Toliau aiškina situaciją dėl nežinomų skolos likučių.
Apklaustas specialiuoju liudytoju G. G. ikiteisminio tyrimo (2020 m. lapkričio 9 d.) metu parodė, kad yra tiek Bendrovės akcininkas, tiek šios Bendrovės vadovas. Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovė niekada, kol jis akcininkas, veiklos nevykdė. Šiuo adresu Bendrovė buvo užregistruota įsigijimo metu. Bendrovės adresas korespondencijai visada buvo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas. Jo žmona G. G. buvo Bendrovės oficiali vadovė, bet visus Bendrovės reikalus tvarkė jis. Bendrovė buvo sudariusi finansinės nuomos lizingo sutartis 5 automobiliams (2 „Škoda Octavia“, „VW Passat“, „Opel Insignia“ ir „Ford Transit“) su SIA „UniCredit Leasing“. Pagal šias sutartis buvo mokamos įmokos ir buvo sumokėta už 4 automobilius daugiau negu pusė lizingo sumos, tik už automobilį „Ford Transit“ buvo sumokėta apie trečdalis sumos. Bendrovėje atsirado finansinių problemų, t. y. kiti klientai buvo jiems skolingi, jie taip pat liko skolingi kitiems. Dėl mokėjimų susidarė vėlavimai SIA „UniCredit Leasing“. Po kurio laiko buvo gautas laiškas, kad SIA „UniCredit Leasing“ nutraukė sutartis. tai galėjo būti 2019 m. rugpjūtį. Bendrovė nebuvo gavusi jokio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, todėl paprašė atnaujinti sutartis, per savaitę sumokant susidariusią skolą – apie 3 500 Eur. Bendrovė šiuos pinigus sumokėjo, tačiau SIA „UniCredit Leasing“ sutarties neatnaujino ir paprašė grąžinti automobilius. Tada prasidėjo teismai su SIA „UniCredit Leasing“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Visi pagal sutartis gauti automobiliai yra niekur nedingę. Automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo eismo įvykyje ir po jo tapo neberemontuojamas. Draudimas pagal „Kasko“ sutartį SIA „UniCredit Leasing“ sumokėjo apie 3 200 Eur. Šis automobilis buvo nurašytas ir utilizuotas. Automobilis „Opel Insignia“ yra sugedęs, stovi autoservise (duomenys neskelbtini), bet jo neremontuoja, kadangi vyksta teisminiai ginčai. Automobilis „Ford Transit“ ir „Škoda Octavia“ stovi autoservise (duomenys neskelbtini), jie šiuo metu yra nenaudojami. Automobilis „VW Passat“ yra tvarkingas ir juo yra važinėjama. Jis jokių raštų oficialiai iš antstolio, kad reikia grąžinti automobilius SIA „UniCredit Leasing“ nėra gavęs. Jis niekur nesislapsto ir gyvena savo namuose. Šiuo meta vyksta teisminiai ginčai su SIA „UniCredit Leasing“, todėl ir yra negrąžinti automobiliai. Jis prisižada šių automobilių niekam neperleisti iki galutinio teismo sprendimo. Jis visus turimus dokumentus dėl ginčo su SIA „UniCredit Leasing“ atsiųs el. paštu (3 t., b. l. 78-79).
Apklaustas įtariamuoju G. G. ikiteisminio tyrimo (2021 m. sausio 26 d.) metu savo kaltę pripažino iš dalies, automobilių neperdavė, kadangi vyksta ginčai civilinėse bylose ir priimtas nutartis jis turi teisę apskųsti. Šiuo metu atsisako duoti parodymus, kadangi nori susipažinti su įtarimu ir pasitarti su teisininku. Į siųstus raštus neatsako, kadangi jų nepastebėjo, nes gauna daug el. laiškų ir kai kurie nueina į spam‘ą. 2021m. vasario 5 d. apklausos metu nurodė, kad laikosi savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialus liudytojas. Pasikalbėjęs su savo teisininku ir nusprendė, kad Bendrovės naudojamus automobilius „Ford Transit“, „Škoda Octavia“, „Opel Insignia“ ir „VW Passat“ grąžins iki 2021 m. kovo 15 d. SIA „UniCredit Leasing“. Vieno iš automobilių „Škoda Octavia“ nebėra, kadangi jis po eismo įvykio tapo neberemontuojamas ir buvo utilizuotas. Dėl jo draudimo bendrovė išmokėjo SIA „UniCredit Leasing“ išmoką. Jo teisininkas šiuo metu bendrauja su SIA „UniCredit Leasing“ teisininku dėl Bendrovės skolos likučio, kadangi bus grąžinti automobiliai ir SIA „UniCredit Leasing“ gavo draudiminę išmoką. Todėl turi būti paskaičiuota likusi mažesnė skolos dalis negu nurodyta teismo nutartyje. Bendrovė yra užklaususi „Ergo“ draudimo pasitikslinimui, kokią draudiminę išmoką gavo SIA „UniCredit Leasing“. Kaip Bendrovės akcininkas 2019 m. lapkričio 6 d. teismo nutarties į rankas, kiek pamena, negavo ir apie ją sužinojo iš savo žmonos, gal po kokio mėnesio nuo nutarties priėmimo. Apie tai, kad vyksta civilinė byla Nr. e2-4419-803/2019, sužinojo, kai gavo informaciją apie minėtą nutartį. Jokių šaukimų į Bendrovės civilinės bylos nagrinėjimą, kiek pamena, nėra gavęs. Bendroves automobiliai, kurie priklauso SIA „UniCredit Leasing“, du yra naudojami, o kiti du stovi autoservise. Įsipareigoja šiuos automobilius grąžinti iki 2021 m. kovo 15 d. SIA „UniCredit Leasing“. 2021 m. liepos 2 d. apklausos metu savo kaltės nepripažino, nes yra nekaltas. Pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildė, kad grąžinus du automobilius SIA „UniCredit Leasing“, kreipėsi į šią bendrovę raštu ir telefonu dėl skolos likučio suderinimo, atsižvelgiant į gautas sumas už parduotus automobilius (jų turimomis žiniomis, tie automobiliai buvo realizuoti už 30 proc. rinkos vertės). Prašė automobilių vertinimo, kuris turi būti atliktas prieš parduodant turtą, tačiau jokios informacijos iš SIA „UniCredit Leasing“ iki šiol negavo. Taip pat buvo siųstas pasiūlymas išpirkti automobilį „Ford Transit“, jo suma apie 12 000 Eur, kas padengtų apie 70 proc. skolos. Iš SIA „UniCredit Leasing“ dėl minėto automobilio išpirkimo taip pat joks atsakymas negautas. Jo atstovas buvo nuvykęs į SIA „UniCredit Leasing“ atstovybę ir pasikalbėjo su sekretore, kuri patikino, kad su jais bus susisiekta, bet iki šiol niekas nesusisiekė (3 t., b. l. 88-89, 93-95, 101-104).
Liudytoja G. A. (buvusi G.) teismo posėdyje paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas, šiuo metu dar yra santuokoje su G. G.. 2020 m. sprendimas išieškoti skolą iš Bendrovės – 17 138 plius palūkanos, pagal laidavimo sutartis yra 4 automobiliai – 2 „Škoda“, „Opel Insignia“ ir „VW Passat“. Jos žiniomis automobiliai „VW Passat“ ir vienas „Škoda“ parduoti, kita „Škoda“ neaišku kur, o „Insignia“ kur, nežino. Vasario mėnesį išduotas vykdomasis dokumentas nukreiptas iš jos išieškoti skolą, nuo darbo užmokesčio išskaičiuodavo kiekvieną mėnesį, bendravo su lizingu, nes mokėti antstoliui yra didelė suma. Pagal laidavimą šiai dienai ji yra padengta, skola sumažėjo, moka mažesnes sumas. Realiai kur yra du automobiliai šiai dienai nežino. Turtas yra, jo buvimo vieta jai nežinoma, šiai dienai moka už tuos automobilius, jos atsakomybė. Buvo Bendrovės vadove 2012 – 2019 m., tiksliai nepasakys. Realiai G. G. vadovavo Bendrovei, o M. R. buvo Bendrovės buhalteris, daugiau negali komentuoti. Lizingo sutartis dėl automobilių pasirašė ji, nes tuo metu buvo Bendrovės direktorė. Finansinius dokumentus, automobilių paiešką, pirkimą tvarkė G. G.. Bendrovėje automobiliai buvo naudojami nuomai. Automobilių dokumentai, originalios sutartys turi būti pas G. G.. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. neturėjo ryšių su Bendrove, reikia pasižiūrėti kada buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, mano, kad 2019 m. liepos, rugpjūčio mėn. Kartu negyvena du metus (nuo 2019 m. gruodžio ar 2020 sausio pr.). Žino nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo, kiek siųsdavo antstoliai, nors „Registrų centrui“ buvo pateikusi prašymą ją išregistruoti. Iš antstolio gautus laiškus persiųsdavo G. G., ne kartą yra sakyta grąžinti automobilius, nes suma sumažėtų, tačiau iki šios dienos nebuvo padaryta. G. G. atiduodavo viską ką gaudavo iš teismo ar antstolio. Civilinėje byloje dėl sutarčių nevykdymo palaikė ryšį su lizingo bendrove (nurodo asmenis). Yra rašiusi prašymą dėl svetimo turto pasisavinimo prokuratūrai. Civilinėje byloje neskundė sprendimo. Bendrovės vardu veikė G. G., kai SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į teismą. G. G. tvarkė tą procesą su teisininku A. B., jisai ruošė dokumentus. M. R. nėra mačiusi, tik bendravo telefonu, jis buvo G. G. pasamdytas buhalteris. Šiai dienai jos kaip laiduotojos prievolė lizingo bendrovei įvykdyta, jos nesieja jokie santykiai su Bendrove. Jai nėra žinomas Bendrovės skolos dydis lizingo bendrovei. Jos santykiai su lizingo bendrove – visada geranoriškai bendravo telefonu ir el. laiškais.
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais su savo vyru G. G. nusipirko Bendrovę, kuri tuo metu neturėjo jokių įsipareigojimų ir jokio turto, t. y. buvo „tuščia“. Nuo 2016 iki 2019 metų liepos mėnesio ji buvo Bendrovės akcininkė ir direktorė. Bendrovė užsiėmė automobilių nuoma ir kita veikla. Ji, kaip direktorė, su SIA „UniCredit Leasing“ pasirašė lizingo sutartis dėl automobilių įsigijimo. Kiek pamena, lizingo sutartys buvo dėl automobilių „Škoda Octavia“ (2 vnt.), „Opel Insignia“, „VW Passat“ ir „Ford Transit“. Minėti automobiliai buvo pernuomojami kitiems asmenims. Visą laiką buvo mokamos lizingo įmokos, bet 2018 m. pabaigoje Bendrovė pradėjo nebemokėti įmokų pagal lizingo sutartis. Bendrovėje visus reikalus tvarkė jos vyras G. G., o ji buvo tik de jure direktorė, o de facto nieko nedarė. Dėl neapmokėtų sąskaitų pradėjo eiti įvairūs laiškai iš kreditorių ir paslaugų tiekėjų. Ji vyrui pasakė, kad atsisako Bendrovės akcijų ir direktorės pareigų. Savo turėtas akcijas perleido vyrui pagal notarinę sutartį. Tai buvo 2019 m. liepos mėn. Nuo 2020 m. sausio 27 d. ji kartu su vyru jau nebegyvena ir šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, su vyru nekalba apie bendrovės reikalus. Vyras iš viso su ja nebendrauja nuo tada, kai ji pradėjo gyventi atskirai. Ji nežino, kur šiuo metu yra pagal lizingo sutartis Bendrovės paimti automobiliai. Kai ji buvo Bendrovės direktorė visus buhalterinius dokumentus tvarkė M. R.. M. R. nėra mačiusi gyvai, bet yra bendravusi telefonu. Žino, kad dėl Bendrovės paimtų automobilių buvo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, bet posėdžiuose nedalyvavo, kadangi nebuvo privaloma dalyvauti. Ji jokių Bendrovės buhalterinių dokumentų neturėjo, visa tai tvarkė jos vyras. Ji, kaip Bendrovės direktorė, M. R. jokių dokumentų ir automobilių neperdavė, kadangi juos turėjo jos vyras (3 t., 39-41).
Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad antstolių kontora vykdė dėl Bendrovės laikinųjų apsaugos priemonių – reikėjo perduoti automobilius, nešė bylą į PK. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 167-169), juos patvirtino ir nurodė, kad konkrečiai daugiau nieko negali pasakyti.
Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba antstolio V. M. kontoroje teisės konsultante, rengia vykdomųjų bylų procesinius dokumentus. Vykdomoji byla, kurioje išieškotojas yra SIA „UniCredit Leasing“, o skolininkas yra Bendrovė, pradėta 2019 m. lapkričio 8 d. ir baigta 2020 m. balandžio 24 d. 2019 m. lapkričio 8 d. SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į kontorą ir pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Bendrovės atžvilgiu – uždrausti Bendrovei naudotis ieškovei nuosavybes teise priklausančiu nurodytu kilnojamuoju turtu (automobiliais) ir įpareigoti perduoti šį turtą ieškovei. 2019 m. lapkričio 11 d. buvo surašytas patvarkymas dėl nutarties vykdymo, įpareigojantis Bendrovę nesinaudoti automobiliais ir nedelsiant juos perduoti ieškovei. Patvarkymas buvo siųstas Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Bendrovės vadovui M. R. adresu (duomenys neskelbtini). Abu registruoti laiškai grįžo neįteikti. Dar buvo patvarkymas siųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteiktas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymas buvo išsiųstas šiuo el. paštu, bet el. laiško gavimas nebuvo patvirtintas. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė nurodė dar vieną bendrovės el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 27 d. šiuo el. paštu taip pat buvo išsiųstas patvarkymas. 2020 m. vasario 17 d. ieškovė informavo, kad bendrovė automobilių dar negrąžino. 2020 m. vasario 24 d. antstolis surašė pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė Bendrovės vadovui M. R. 100 Eur baudą. 2020 m. kovo 26 d. vykdomoji byla iš teismo grąžinta antstoliui. 2020 m. balandžio 24 d. vykdomasis dokumentas grąžintas SIA „UniCredit Leasing“ su išieškojimo negalimumo aktu (1 t., b. l. 167-169).
Liudytojas M. R. teismo posėdyje parodė, kad Bendrovėje kažkiek laiko (apie 3-4 mėn.) tvarkė buhalteriją. Apie automobilius nieko nežino. Įmonės atstovai skambinėjo, klausė, tačiau jis negalėjo nieko atsakyti, nes nieko nežinojo. Teko matyti „UniCredit“ lizingo sutartis, o kokie automobiliai, neatsakys. Pareigos Bendrovėje buvo kaip vadovo, tačiau realiai nieko nedarė, suvedė buhalterijoje sąskaitas, o sprendimus priiminėdavo G. G.. Lizingo sutarčių nepasirašinėjo, Bendrovės vardu teikdavo ataskaitas „Sodrai“ ir VMI. Neatsimena ar 2019 m. lapkričio 6 d. buvo Bendrovės vadovu, reikia žiūrėti „Registrų centre“. Direktoriumi tapo išėjus G. G., oficialiai niekas nebuvo jam perduota, turėjo tik prisijungimus prie „Sodros“ ir VMI. Iš Bendrovės kreditorių nieko nėra gavęs asmeniškai.
G. G. 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškimas „Dėl G. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų“ Vilniaus apygardos prokuratūrai patvirtina, kad G. G. buvo formali Bendrovės vadovė įsigyjant automobilius iš SIA „UniCredit Leasing“, kuriais visą laiką disponavo G. G.. Pagal Vilniaus miesto apygardos teiso 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį Bendrovė įpareigota grąžinti automobilius SIA „UniCredit Leasing“ , tačiau jie iki šiol nėra perduoti SIA „UniCredit Leasing“. Turto buvimo vieta jai nežinoma ir slepiama, nors turimais duomenimis G. G. asmeniškai naudojasi automobiliu „VW Passat“, o kitus automobilius neteisėtai nuomoja, gaudamas pakankamai nemažas pajamas. Prašo įvertinti G. G. veiksmus neteisėtai verčiantis ūkine veikla nuomojant automobilius ir imtis priemonių surasti automobilius (3 t., b. l. 42-43).
Iš 2020 m. liepos 24 d. SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per Lietuvos filialą, pareiškimo su priedais, matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2019 Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. kovo 5 d.) nusprendė ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per Lietuvos filialą, reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei Bendrovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nurodytu kilnojamuoju turtu – automobiliais: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovę Bendrovę perduoti šį turtą saugoti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą. Bendrovė automobilių geranoriškai neperdavė, o 2020 m. balandžio 24 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą (1 t., b. l. 28-50).
Iš civilinės bylos Nr. e2-4419-803/2019 (Nr. e2-948-803/2020, Nr. e2-196-370/2020, Nr. e2A-940-516/2020) nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. SIA „UniCredit Leasing“, veikianti per Lietuvos filialą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu įpareigoti Bendrovę grąžinti sutartiniais pagrindais gautus iš SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per Lietuvos filialą, automobilius: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš Bendrovės nuostolius, delspinigius, procesines palūkanas ir proceso išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi nusprendė ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per Lietuvos filialą, reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei Bendrovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nurodytu kilnojamuoju turtu – automobiliais: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovę Bendrovę perduoti šį turtą saugoti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą. 2019 m. lapkričio 11 d. Bendrovė dėl šios nutarties pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. 2019 m. lapkričio 14 d. Bendrovė pateikė priešieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį dėl turto išreikalavimo ir skolos priteisimo atsakovams Bendrovei, G. G. bei atsakovės Bendrovės priešieškinį dėl Finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atsakovei pagal priešieškinį SIA „UniCredit Leasing“ priėmė 2020 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį; atmetė Bendrovės priešieškinį; įpareigojo Bendrovę grąžinti atsakovei SIA „UniCredit Leasing“ automobilius: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteista: nuostolių atlyginimas, metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų Bendrovės ir G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo, priėmė 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 18-200; 3 t., b. l. 1-37).
Motyvuojamoji dalis
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui nepavyko įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, transporto priemonės nėra perduotos išieškotojui (1 t., b. l. 183-2019).
Iš SIA „UniCredit Leasing“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2020 m. vasario 1 d. automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pakliuvo į eismo įvykį, po kurio tapo neeksploatuotinas, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), numatoma draudimo išmoka – 3 891 Eur, žalos išmokos gavėjas – SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas (1 t., 89-92, 100-111).
VĮ „Registrų centras“ 2020 m. gruodžio 2 d. pateikti duomenys apie Bendrovę, iš kurių nustatyta, kad Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. liepos 16 d. vienintele Bendrovės akcininke ir direktore buvo G. G.. Nuo 2019 m. liepos 16 d. vienintelis akcininkas – G. G., o direktorius – M. R. (1 t., b. l. 114-159).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-196-693/2015). Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gauti liudytojų parodymai, dalinis kaltinamojo prisipažinimas ir aukščiau minėti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad G. G., būdamas Bendrovės savininkas ir faktinis Bendrovės vadovas (nuo 2016 m. gegužės 20 d.), vienašališkai priimdamas sprendimus, žinodamas apie priimtą sprendimą ir privalėdamas jį vykdyti, bei grąžinti SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą, turtą (automobilius „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), šios pareigos nevykdė, nors šią pareigą įvykdyti turėjo galimybę.
Kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino iš dalies, sutikdamas, kad šiai dienai ne visas turtas yra sugrąžintas SIA „UniCredit Leasing“, apliuodamas į vykstantį civilinį procesą, kuris vyksta ne taip, kaip norėtų kaltinamasis. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet ir faktiniai byloje surinkti duomenys, kurių logiškai pagrįstas įvertinimas patvirtina, kad G. G. vengė vykdyti teismo sprendimą ir jo nevykdė ne dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių, bet dėl subjektyviai nepagrįstų vertinimų ir sąmoningos tyčios.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradėtas civilinis procesas yra pasibaigęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimu (tapo galutiniu Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį), šio civilinio proceso metu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. (įsiteisėjo 2020 m. kovo 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus skundą) nutartimi turėtos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl turto nėra taikomos iki šiol, nes G. G. nevykdo teismo sprendimo ir iš 5 transporto priemonių yra sugrąžinęs tik vieną – 2021 m. vasario 19 d. „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sugadintas automobilis „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), surastas ir tralu atvežtas SIA „UniCredit Leasing“, o už nepataisomai sugadintą automobilį „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), SIA „UniCredit Leasing“ išmokėta draudiminė išmoka. Automobiliai „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinti, jų buvimo vieta nežinoma.
Kaltinamojo G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnį, nes jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė
Skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes (padarytas baudžiamasis nusižengimas, teismo sprendimas neįvykdytas iki šiol, G. G. ir toliau savavališkai naudojasi svetimu turtu, dalis turto buvo sugadinta), kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, 2020-2021 metais padaryti nusižengimai padaryti vienu iš negrąžintų automobiliu, paskirtų baudų nemoka), taip pat į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato artimesnį bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. nebuvo laikinai sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 105-106) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos grąžinti SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą, automobilius „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti G. G., kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.