Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-160-988/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: 1A-160-988/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25466-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
Nuteistasis: R. S., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus
Advokatai: Stasys Karvelis

Kategorijos

1.2.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-988/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25466-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu),

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „S. p.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Viešosios įstaigos „F.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „K. s.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

R. S. įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimas su 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Įskaityta į bausmės laiką 1 (viena) diena sulaikymo 2019 m. rugpjūčio 19 d. skaičiuojant ją lygi 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2017 m. spalio 10 d. su UAB „S. p.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iki 2017 m. spalio 25 d. įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją transformuojamą segmentinę akustinę pertvarą „W. S. 120“, ko rezultate UAB „S. p.“ 2017 m. spalio 11 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 3 200 eurų avansą jis 2017 m. spalio 13 d. 1 000 eurų išgrynino banke, 2017 m. spalio 24 d. 13 val. 50 min. 500 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H702/HB, esančiame Savanorių pr. 15A, Vilnius, 2017 m. spalio 29 d. 10 val. 44 min. 100 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H737/HB, esančiame Ukmergės g. 369, Vilnius, 2017 m. lapkričio 2 d. 07 val. 13 min., 07 val. 14 min. atitinkamai 1 000 eurų, 300 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W. S. 120“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 200 eurų vertės svetimą turtą padarydamas UAB „S. p.“ 3 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „S. p.“ atžvilgiu).

1.2. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2017 m. lapkričio 7 d. su VšĮ „F.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią per 8 (aštuonias) kalendorines savaites įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją transformuojamą segmentinę akustinę pertvarą „W. S. 120“, ko rezultate VšĮ „F.“ 2017 m. lapkričio 8 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 3 000 eurų avansą jis 2017 m. lapkričio 13 d. 08 val. 45 min., 08 val. 46 min., atitinkamai 1 000 eurų, 1 000 eurų, 800 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H623/HB, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W. S. 120“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 000 eurų vertės svetimą turtą padarydamas VŠĮ „F.“ 3 000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas VšĮ „F.“ atžvilgiu).

1.3. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. sausio 18 d. su MB „K. s.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią per 6 (šešias) kalendorines savaites įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją transformuojamą segmentinę akustinę pertvarą „W. F. 18“, ko rezultate MB „K. s.“ 2018 m. sausio 22 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 1 000 eurų avansą jis 2018 m. sausio 18 d. apie 14 val. 55 min., 890 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H695/HB, esančiame Kedrų g. 4, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W. F. 18“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 1 000 eurų vertės svetimą turtą padarydamas MB „K. s.“ 1 000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas MB „K. s.“ atžvilgiu).

1.4. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. vasario 1 d. su UAB „Ž.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią per 4 (keturias) savaites nuo avanso sumokėjimo įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją transformuojamą sulankstomą pertvarą „W. F. 18“, ko rezultate UAB „Ž.“ 2018 m. vasario 2 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 3 000 eurų avansą jis 2018 m. vasario 2 d. 22 val. 16 min. 100 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, 2018 m. vasario 6 d. 07 val. 36 min. 2 500 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H702/HB, esančiame Savanorių pr. 15A, Vilnius, 2018 m. vasario 21 d. 18 val. 44 min. 80 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos sulankstomos pertvaros „W. F. 18“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 000 eurų vertės svetimą turtą padarydamas UAB „Ž.“ 3 000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu).

1.5. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. kovo 15 d. su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Ž.“ sudarė darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią per 9 (devynias) kalendorines savaites nuo avanso sumokėjimo dienos įsipareigojo išardyti, atnaujinti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją transformuojamą sulankstomą akustinę pertvarą „W. F. 120“, ko rezultate BĮ „B.“ 2018 m. balandžio 9 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 4 500 eurų avansą jis 2018 m. balandžio 13 d. 07 val. 32 min., 07 val. 34 min. atitinkamai 2 000 eurų, 900 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, 2018 m. balandžio 14 d., 10 val. 56 min., 10 val. 57 min., atitinkamai 450 eurų, 1 000 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H745/HB, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos sulankstomos akustinės pertvaros „W. F. 120“ neatnaujino, nesumontavo ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 4 500 eurų vertės svetimą turtą padarydamas Vilniaus lopšeliui-darželiui „Ž.“ 4 500 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atžvilgiu).

1.6. jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. kovo 29 d. su UAB „V.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią per 8 (aštuonias) kalendorines savaites nuo avanso sumokėjimo įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiąją sulankstomą pusiau automatinę akustinę pertvarą „W. F. 120“, ko rezultate UAB „V.“ 2018 m. kovo 29 d. į UAB „T.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedus 2 131,04 eurų avansą jis 2018 m. kovo 30 d., apie 07 val. 16 min., atitinkamai 1 800 eurų, 40 eurų išgrynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos sulankstomos pusiau automatinės akustinės pertvaros „W. F. 120“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 2 131,04 eurų vertės svetimą turtą padarydamas UAB „V.“ 2 131,04 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu).

2. Be to, R. S. nuteistas už tai, kad privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir dėl to negalima visiškai nustatyti asmens turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose, nesurašė piniginių lėšų apskaitos dokumentų: banko apskaitos registrų, kasos apskaitos registrų, avanso apyskaitų, apskaitos dokumentais nepagrindė iš UAB „T.“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB banke, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. liepos 18 d. išgrynintų 16 180 eurų panaudojimo, dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir pritaikyti bausmių apėmimo taisyklę bei pakeisti baudą kita bausme.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistasis sutinka su nuosprendyje išdėstytais kaltės įrodymo argumentais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau negali sutikti su nuosprendžio formuluote, nes laiko nuosprendį nesuprantamu, neišsamiai aiškinančiu įpareigojimus, taip pat nesutinka su nuosprendžio subendrinimu, nes subendrinant kelių rūšių bausmes nebuvo tinkamai pritaikyta bendrinimo taisyklė.

3.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžiu paskirtos dvi bausmių rūšys – laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. Taip pat nustatyta, kad padaryti dviejų skirtingų rūšių nusikaltimai, numatyti BK 198 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje, ir dvi skirtingos bausmės – laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas.

3.3. Apeliantas pastebėjo, kad skundžiamame nuosprendyje figūruoja skirtingi nusikaltimai – sukčiavimas (BK 182 straipsnis) ir aplaidus buhalterijos vedimas (BK 223 straipsnis). Pastarąją veiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priskiria neatsargiems nusikaltimams. Todėl, R. S. nuomone, bausmės turėjo būti subendrinamos apėmimo būdu.

3.4. R. S. teigia, kad bendrindamas bausmes ir palikdamas baudą bei neišsiaiškindamas nuteistojo galimybės šią baudą sumokėti teismas nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklių.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (šeši epizodai), 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „S. p.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Viešosios įstaigos „F.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas MB „K. s.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiu R. S. paskirtas bausmes (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 223 straipsnio 1 dalį) subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti R. S. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant R. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti R. S. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant R. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nepripažinti R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad pastarasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skirdamas R. S. atitinkamas bausmes netinkamai pritaikė BK 41, 48, 59, 63 straipsnių nuostatas ir tokiu būdu paskyrė neteisingą bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

4.2. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį nurodė tik bausmių bendrinimo būdą nenurodydamas bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau matyti, kad teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios R. S. paskirtos bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo – iš esmės pridėjo tik po 1 (vieną) mėnesį R. S. paskirtų už kitų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmės dalį ir taip galimai pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo – turėtų būti pridėtos dalys bausmių, R. S. paskirtų už likusias nusikalstamas veikas, kurios (pridedamos bausmės dalys) turi būti ne mažesnės kaip po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

4.3. Prokuroro vertinimu, skundžiamame nuosprendyje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėtų būti vertinama kaip techninė klaida, tačiau pastaroji taip pat turi būti ištaisyta paskiriant (nurodant) R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

4.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prie griežčiausios R. S. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės turi būti pridėtas bent minimalus už kitus padarytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmės dydis (po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo) ir R. S. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant pastarąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4.5. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir skirdamas R. S. laisvės apribojimo bausmę per mažai dėmesio skyrė R. S. asmenybės vertinimui (charakterizavimui), bausmės skyrimo motyvams, t. y. nepasisakė, dėl kokių priežasčių R. S. netaiko prokuroro prašomų įpareigojimų (neatlygintinų darbų) ir šioje dalyje nuosprendis negali būti pripažintas kaip pakankamai motyvuotas, o R. S. vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies taisyklėmis būtina iš naujo individualizuoti paskirtą bausmę. R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas asmuo, padaryti 7 (septyni) tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nukentėjusiems juridiniams asmenims padarytos pakankamai didelės turtinės žalos, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu R. S. neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. S. bausmė ir tam tikri įpareigojimai turi būti parinkti itin atsakingai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., ir galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d., redakcija), nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia įstatymo redakcija ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytais bausmių skyrimo pagrindais, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 1, 2 dalys) R. S. tikslinga papildomai taikyti BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., ir galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d., redakcija), BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios redakcijos) numatytą įpareigojimą.

4.6. Prokuroro vertinimu, R. S. pozicija dėl pastarajam pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo vienareikšmė, t. y. R. S. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. R. S. galutinis kaltės pripažinimas nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme turėtų būti vertinamas labiau kaip formalus „aktas“, kaip kaltės pripažinimas, labiau įtakotas surinktų įrodymų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) visumos. Toks prisipažinimas negali būti pripažintas nuoširdžiu. R. S. savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų atskleidimo, prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas laikytinas labiau formaliu. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu neigė savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, įvertinus kitas – visas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, tikslinga nepripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad R. S. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro Renaldo Budrio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

7. Šioje byloje apeliaciniais skundais ginčijami R. S. paskirtos bausmės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą rūšis, bausmių bendrinimo būdas, paskirtos subendrintos bausmės dydis, įpareigojimai ir draudimas nuteistajam siūlant paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu ir sumažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, o prokurorui siūlant padidinti pridedamų bausmių dalis ir skirti didesnę galutinę subendrintą, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintą, bausmę bei papildomą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinių skundų ribose, tai yra dėl R. S. paskirtos bausmės rūšies ir nustatyto jos dydžio bei jam paskirtų įpareigojimų ir draudimo.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

11. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam R. S. paskyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau padarė klaidų bendrindamas paskirtas bausmes ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

12. R. S. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (šeši nusikaltimai) ir 223 straipsnio 1 dalyje (vienas nusikaltimas). Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog žemesnysis teismas skirdamas bausmę kaip neigiamai R. S. charakterizuojančias aplinkybes laikė jo padarytų veikų pavojingumą ir kaltės formą.

13. Visais BK 182 straipsnio 1 dalies atvejais R. S. nuteistas už svetimo turto įgijimą apgaule savo naudai, tai yra kad jis būdamas UAB „T.“ direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų su įvairiais juridiniais asmenimis sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias iki jose nustatytų termino (atitinkamai per 2–9 savaites) įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiasias transformuojamas segmentines akustines pertvaras, dėl ko užsakovai į UAB „T.“ vardu atidarytą atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė įvairaus dydžio (1 000 Eur – 4 500 Eur) avansus, tačiau slankiojamų transformuojamų segmentinių akustinių pertvarų nepagamino ir darbų neatliko. Akivaizdu, kad šie R. S. veiksmai sukėlė pavojų ir padarė realią žalą nukentėjusiųjų turtinei padėčiai, buvo tyčiniai ir tikslingai nukreipti į užsakovų lėšų pasisavinimą nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Šias nusikalstamas veikas R. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, įtvirtintą įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

14. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju R. S. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „T.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose, nesurašė piniginių lėšų apskaitos dokumentų: banko apskaitos registrų, kasos apskaitos registrų, avanso apyskaitų, apskaitos dokumentais nepagrindė iš UAB „T.“ vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. liepos 18 d. išgrynintų 16 180 eurų panaudojimo, dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. R. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad toks nusikaltimas pagal savo pobūdį yra neatsargus. Su tokiu argumentu negalima sutikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2008), o kitos BK 223 straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009. Teismų praktika. 2009, 32). R. S. nuteistas už tai, kad privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos. Taigi toks nusikaltimas gali būti ir tyčinis. R. S. padarytą veiką pirmosios instancijos teismas įvertino kaip padarytą tyčia. Su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutikti neturi pagrindo, tačiau patikslina, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia. R. S. suprato, kad toks jo neveikimas yra nusikalstamai pavojingas, numatė, kad dėl teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymo nebus galima visiškai nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau šiems padariniams buvo abejingas. Šios veikos pavojingumą ir netiesioginės tyčios buvimą įrodo aplinkybės, jog dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo negalima visiškai (o ne iš dalies) nustatyti juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buhalterinė apskaita buvo netvarkoma pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau nei vienerius metus (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.), nors tuo metu nuteistasis buvo įmonės vadovu ir privalėjo suvokti ir vykdyti savo pareigas įmonės atžvilgiu bei atlikti veiksmus, užtikrinančius, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma. Vertinant tyčios turinį, atsižvelgiama ir į tai, kad buvo nutraukta sutartis su buhalterines paslaugas teikusia įmone, nes nuteistasis nesumokėjo už jų paslaugas, tačiau nuo tada buhalterinės apskaitos niekas nebetvarkė. Šios aplinkybės rodo sąmoningai aplaidų nuteistojo neveikimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys daugiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. S..

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. S. iki šių veikų padarymo buvo teistas 1 kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu R. S., be kita ko, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. R. S. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį nutraukta vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, už kurią minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas R. S., padaryta nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 28 d. Tuo tarpu panašaus pobūdžio (rūšinio pavojingumo) veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas R. S., buvo padaryta praėjus trejiems metams, t. y. sąlyginai po neilgo laiko tarpo, be to, pradėta dar nepriėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir tęsiama (įpusėjus) jį priėmus. Taip pat pažymima, kad R. S. iki šiol nėra atlikęs (nei visiškai, nei iš dalies) jam minėtu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, nors baudą turėjo sumokėti iki 2020 m. vasario 20 d. Nors šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. S., tačiau jų nepakanka svarstyti griežčiausios bausmės skyrimą, be to, to neprašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

17. R. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn iš viso 14 kartų 2010–2019 metais, iš esmės už administracinius teisės pažeidimus ar administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu.

18. R. S. yra brandaus amžiaus, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, darbingas, dirbantis UAB ,,D. m.“ vadybininku. Nors R. S. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale įrašytas į įskaitą nuo 2016 m. gegužės 5 d., jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 54), 2019 m. gegužės 12 d. konsultuotas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, taip pat diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 52), tačiau skirdamas jam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. baigė stacionarinį gydymą nuo alkoholizmo „Minesotos programoje“ (t. 4, b. l. 12).

19. Taigi nuteistojo R. S. asmenybės charakteristika nėra vien tik neigiama, nepaisant to, kad jis per pusę metų padarė septynis nesunkius nusikaltimus, kurių metu nukentėjo juridiniai asmenys, nuteistasis yra dirbantis, iki tol buvo teistas vieną kartą, nepadarė administracinių nusižengimų, susijusių su finansų sistema, dėl savo veiksmų gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Pažymima, kad R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai nustatė dvi aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei ėmėsi veiksmų žalai atlyginti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors prokuroras ginčija apylinkės teismo nustatytą R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir apeliaciniu skundu prašo nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir nepadėjo išsiaiškinti nusikalstamų veikų, tačiau apygardos teismas su tokiu prokuroru prašymu ir argumentais nesutinka.

20.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad faktinių aplinkybių netinkamas teisinis vertinimas ar jų detalizavimas vėlesnio proceso metu, pirmosios instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodymas minimalių aplinkybių taip pat atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti kelio prisipažinti bei gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

Žemesnės instancijos teismas

20.2. R. S. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad labai gailisi. Taip pat parodė, kad, išskyrus UAB „V.“ ir Vilniaus lopšelį-darželį „Ž.“ visur buvo pradėti darbai, lubose įrengti bėgiai, tačiau jie buvo nebaigti, kadangi R. S. nesugebėjo surinkti komandos, kuri dirbtų toliau ir klaidingai galvojo, kad vienas susitvarkys, bet nesusitvarkė. Jis supranta, kad apgaudinėjo žmones, naiviai tikėjosi, kad viskas išsispręs. R. S. finansinė padėtis įvykio metu buvo neigiama ir klientų apie tai jis neinformavo. Taip pat parodė, kad UAB „T.“ buvo pasamdęs buhalterines paslaugas atliekantį asmenį (UAB „S.“) ir stengėsi viską daryti oficialiai, kol įsiskolino šiai įmonei ir nenutraukė paslaugų. Pripažino, kad aplaidžiai kaip vadovas neužtikrino buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo, registravimo. Kaip direktorius nevykdė savo pareigos ir paskui jau buvo neįmanoma buvo nustatyti jo bendrovės ūkinės finansinės atskaitomybės. Iš esmės tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. R. S. ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad jis faktų, nurodytų pranešime apie įtarimą, neneigia, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Pagal jį su visomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys siekiant įvykdyti sutartyse numatytus darbus. Daugeliu atveju darbai buvo pradėti, tačiau nebaigti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl pašlijusios sveikatos bei nelojalių buvusių įmonės darbuotojų, kurie nebaigė numatytų darbų. Už UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB „S.“ ir kokius dokumentus UAB „S.“ prašydavo pateikti, tokius dokumentus ir teikė. Nėra buhalteris, buhalterinėje apskaitoje nenusimano ir jeigu UAB „S.“ padarė kažkokius pažeidimus, tai pastaroji turėtų solidariai atsakyti. Tarp UAB „T.“ bei neva nukentėjusių įmonių buvo susiklostę sutartiniai civiliniai santykiai ir jokio tikslo minėtų įmonių apgaudinėti neturėjo (t. 3, b. l. 93-95). Taigi matyti, jog, nors ir esama skirtumų tarp jo duotų parodymų ikiteisminio ir teisminio tyrimų metu, tačiau tai nereiškia, kad jis nepripažįsta esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių ir dėl to nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Abejais atvejais jis suprato, jog prisiimdamas įsipareigojimus gali jų neįvykdyti dėl nuolatinių darbuotojų neturėjimo, tačiau sutartis sudarė ir gautų avansų negrąžino. Taip pat suprato, kad už buhalterinės apskaitos netvarkymą atsakingas ir jis, kadangi neteikė visų reikalingų dokumentų UAB „S.“.

20.3. Nustatyta, kad R. S. stengėsi atlyginti žalą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios prokuroras neginčija. Tai taip pat rodo jo teigiamą požiūrį į padarytų veikų kritišką vertinimą.

21. Pažymima, kad skirti laisvės atėmimo bausmę, kai BK 182 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos dar keturios švelnesnės bausmės rūšys, galima tik išimtinais atvejais, kai padarytų veikų aplinkybės ir kaltininko asmenybė reikalauja būtent griežčiausios bausmės skyrimo, o švelnesnės bausmės rūšys nepadarys poveikio kaltininko elgesiui. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

22. Pastebima, kad bausmės už nusikaltimus sankcijose nurodomos griežtėjimo tvarka, todėl kiekvieną kartą skiriant bausmę turi būti svarstomos visos švelnesnės bausmės rūšys. R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudos bausmė. Kita griežtesnė bausmės rūšis yra laisvės apribojimas, kuris apylinkės teismo nuosprendžiu dėl visų nusikaltimų ir buvo faktiškai parinktas. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą parinkta laisvės atėmimo bausmė, tačiau sutinkama su prokuroru, kad tokia bausmės rūšis buvo nurodyta klaidingai (inter alia dėl to nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu paskiriant (nurodant) R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; rašymo apsirikimo ištaisymas šiuo atveju negalimas, kadangi tai keistų nuosprendžio esmę (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis), kadangi motyvuose teismas nurodė, jog skiria laisvės apribojimo bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam iki šiol nebuvo paskirta nei laisvės apribojimo, nei arešto bausmės. Taip pat pastebi, kad apeliaciniais skundais neginčijamos parinktų bausmių rūšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant griežtesnę bausmės rūšį didesnė reikšmė buvo teikiama R. S. veiką ir asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tokiu būdu įvertinant ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

23. Pažymima, jog R. S. paskirtos bausmės yra kiek mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Nustatytos R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriant bausmes, mažesnes nei vidurkis, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnes nei vidurkis atitinkančias bausmes didesnė reikšmė buvo teikiama R. S. veiką ir asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms.

24. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo, be kita ko, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti R. S. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (epizodus) bei paskirti už jas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas. Šis klausimas skundžiamu nuosprendžiu jau yra išspręstas jo rezoliucinę dalį dėl BK 182 straipsnio 1 dalies išdėstant analogiškai kaip prašoma prokuroro apeliaciniu skundu, ši nuosprendžio dalis yra neginčijama.

25. Nuteistasis apeliaciniame skunde argumentavo, kad paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas jam turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Bausmių apėmimo pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, R. S. padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos yra to paties pavojingumo ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (nesunkius nusikaltimus).

26. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, kad, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį nenurodė bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau matyti, kad teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios R. S. paskirtos bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo – iš esmės pridėjo tik po 1 (vieną) mėnesį R. S. paskirtų už kitų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmės dalį ir taip galimai pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo – turėtų būti pridėtos dalys bausmių, R. S. paskirtų už likusias nusikalstamas veikas, kurios (pridedamos bausmės dalys) turi būti ne mažesnės kaip po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, kadangi toks minimalus dydis nustatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies su tokiu prokuroru argumentu.

26.1. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

26.2. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

26.3. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas paskyrė 1 metų 3 mėnesių (15 mėnesių), laisvės apribojimo bausmę. Kaip teisingai pastebi prokuroras, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėdamas tik kiek daugiau nei 1 mėnesio trukmės kitas bausmes, tai yra mažesnes nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į tai bei į jau vertintas aplinkybes, susijusias su R. S. padarytų veikų pavojingumu bei jo asmenybe, apygardos teismas sutinka su prokuroru, kad prie paskirtos ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmės turi būti pridėtos kitos šešios 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju tai gautųsi 26 mėnesiai (8+3+3+3+3+3+3 mėnesiai), t. y. laisvės apribojimo bausmės trukmė viršija galimą maksimalią jos trukmę. Be to, ir pats prokuroras prašo skirti subendrintą 2 metų (24 mėnesių) laisvės apribojimo bausmę. Taigi patenkinus prokuroro prašymą pilna apimtimi, ne tik būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos, pažeistas BK, bet ir pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu ir prie paskirtos griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedamos laisvės apribojimo bausmės maksimaliai, tačiau ne daugiau kaip po 3 mėnesius, neviršijant bendros 2 metų šios bausmės rūšies trukmės.

27. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo įpareigoti R. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų). Apylinkės teismas nedetalizavo, kokias medžiagas uždraudžiama vartoti. BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Viena vertus, teisės doktrinoje nurodoma, kad bet kuris teismo nustatomas draudimas ir įpareigojimas turi būti kiek įmanoma konkretesnis, aiškesnis ir įvykdomas (Švedas, G., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 89). Kita vertus, teismų praktikoje yra įprasta nurodyti tik abstraktų draudimą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-651/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-574/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-290-870/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018). Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl nustatytinas baigtinis sąrašas psichiką veikiančių medžiagų, kurias R. S. uždraustina vartoti. Taigi apylinkės teismas nurodydamas neapibrėžtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Vis dėlto aukštesnysis teismas, subendrinęs bausmes iš naujo ir nustatydamas šį draudimą, atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, papildo, kad toks draudimas taikomas tik jeigu tai (psichiką veikiančios medžiagos) nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais.

28. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo nuteistajam papildomai paskirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija). Tokį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, padaryti 7 (septyni) tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nukentėjusiems juridiniams asmenims padarytos pakankamai didelės turtinės žalos, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25466-18 metu R. S. neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė prokuroro nurodyto įpareigojimo.

28.1. Pažymima, kad teismas, paskirdamas įpareigojimų rūšis bei nustatydamas jų turinį atsižvelgia į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius: ankstesnius teistumus, polinkį į girtavimą, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą, sveikatą ir pan. (Švedas, G., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 90).

28.2. Nagrinėjamu atveju dauguma šių aplinkybių, taip pat ir prokuroro nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos sprendžiant, ar apylinkės teismas teisingai parinko bausmių rūšis ir jų dydžius (trukmes), tai pat pažymima, kad R. S. yra skirti įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pastarasis draudimas yra paskirtas atsižvelgus į vieną iš jau minėtų vertintinų aplinkybių – kaltinamojo polinkį į girtavimą. Apygardos teismas pažymi, kad R. S. motyvai padaryti veikas buvo savanaudiški. Vis dėlto vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo paskirti jam dar vieną įpareigojimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenų, jog R. S. turi sveikatos problemų, susijusių su klubo sąnariu, kurios tęsiasi jau keletą metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esami įpareigojimas ir draudimas yra pakankami tam, kad šiuo atveju padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

29. Apygardos teismas pažymi, kad paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis (pakeitus nuosprendį ir subendrinus iš naujo subendrinta bausmė taip pat mažinama vienu trečdaliu). Vėliau ši bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, tačiau apygardos teismas pasisako dėl šio bendrinimo būdo ir subendrintos baudos bausmės dydžio, kurį apeliaciniu skundu ginčija nuteistasis.

30. R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti bauda kita bausme. Iš jo skundo turinio ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų galima suprasti, kad jis galimai neturi galimybių sumokėti baudą. Apygardos teismas su tokiu nuteistojo prašymu nesutinka.

30.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme bausmių visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimas su 100 MGL (tai atitinka 3 766 Eur) dydžio bauda.

30.2. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bendrinant pridėti ir baudos dalį. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Kasacinės instancijos teismas vienareikšmiškai nurodė, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Dar kartą pažymėjo, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018). Taigi teoriškai, esant pagrindui apylinkės teismas turėjo teisę bendrindamas pridėti baudos bausmės dalį ir tokiu būdu sumažinti R. S. mokėtiną baudą. Vis dėlto aukštesnysis teismas vertina, kad tokio pagrindo pridėti baudos dalį, o ne visa baudą, šiuo atveju nėra.

30.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. S. išaiškinta, kad R. S. turi per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti jam paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2 metai yra pakankamai ilgas laikotarpis sumokėti 3 766 Eur dydžio baudą, nepaisant jo turimų finansinių įsipareigojimų: pavyzdžiui, pareigos išlaikyti du nepilnamečius vaikus, ir turimų sveikatos problemų. Šiuo metu jau praėjo trys metai, kai jis turi mokėti šią baudą. Byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų nedarbingas. R. S. dirba, be to, jis dirbo ir po nuosprendžio priėmimo netgi keliose darbovietėse, vykdė individualią veiklą. Nors byloje yra duomenys apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, be kita ko, ir dėl gana didelių sumų (3 714,49 Eur, 70 162,67 Eur ir kt.), tačiau šie duomenys yra pakankamai seni, Lietuvos antstolių rūmų pranešimas yra surašytas 2019 m. kovo 18 d., todėl priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo galimybės įvertinti visų aktualių R. S. skolinių įsipareigojimų dydžio.

30.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BPK 352 straipsnio 4 dalį bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

31. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi, tačiau nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės paskyrimo už veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, taip dėl bausmių subendrinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas pakeičiant bausmės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą rūšį ir iš naujo subendrinant bausmes (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

32. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 2 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 149,94 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas ne tik jo, tačiau ir prokuroro apeliacinis skundas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas, be kita ko, prokuroro, bloginančiais pagrindais, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Pažymima ir tai, kad R. S. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, kadangi jis turi prievolę sumokėti 3 776 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo negali būti priteistos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo, paskiriant R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, R. S. įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo su 3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi R. S. paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudos bausme, ir R. S. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys