- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-323-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00401-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Bronius Valius, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- B. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui L. L. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. B. 2012-03-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimė jų bendras vaikas L., tačiau atsakovas išlaikymo jam neteikia, bendrauti vengia. Ieškovės pajamos minimalios, ji jokio turto neturi, viena negali užtikrinti vaikui būtino išlaikymo. Prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo L. L. vaiko išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-30 iki vaiko pilnametystės, 141 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti reikalinga suma yra vienas minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. 850 Lt. Šalių turtinę padėtis yra panaši, abu nedirba, turto neturi. Teismas pažymėjo jog aplinkybė, kad atsakovas niekur nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad nuo 2010-04-06 susirastų darbą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimą ir sumažinti prašomą priteisti išlaikymą iki 200 Lt. Nurodė, kad priteista 350 Lt suma yra per didelė ir nepagrįsta, jis neturi jokio turto ir pajamų, dėl to negali mokėti teismo priteistos sumos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį ir prašo sprendimą pakeisti – sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 200 Lt kas mėnesį.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
Apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad rūpinasi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, ugdymu. Dėl šių priežasčių apeliantas negali tinkamai įvertinti ir žinoti tikrųjų vaiko poreikių. Nustatyta, jog visa priežiūros našta, kuri dažnai negali būti skaičiuojama ir išreiškiama materialine išraiška, tenka vien ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį, ieškinio dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies ir vietoje ieškovės prašomų priteisti 400 Lt priteisė iš atsakovo 350 Lt sumą periodinių išmokų vaikui išlaikyti.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra bedarbiai, turto neturi, tačiau ieškovė šiuo metu augina vaiką, o atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas nesiima jokių aktyvių priemonių, kad susirastų darbą. Tuo atveju, jeigu vaiko tėvas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą, jis privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 850 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 425 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas, tačiau iš atsakovo teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priteisė mažesnę, t. y. 350 Lt sumą vaikui išlaikyti. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė teismui nepateikė jokio konkretaus apskaičiavimo dėl vaiko poreikių išlaidų.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimą palikti nepakeistą.