Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), prie savivaldybės, teistas:

1) 2006 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį nuteistas– 4 metų laisvės atėmimu , vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių įpareigojant atlikti 50 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. 2007 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas 2007 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi suimtas, 2008 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 straipsnį paleistas lygtinai neatlikus – 2 metus 7 mėnesius 22 dienas laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu;

2) 2010 m. balandžio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinta bausmė su neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P., lytiškai santykiavo su A. R. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl girtumo, kai 2015 m. rugpjūčio 1 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 10.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusios A. R. bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl to ji negalėjo jam tinkamai priešintis, taip pat panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. užčiaupdamas ranka jai burną bei stipriai laikydamas ją savo glėbyje, o po to jai išsilaisvinus sugriebdamas jai už rankos neleisdamas pabėgti, sugriebdamas jai už kojų ir jas pražergdamas, visais šiais veiksmais sukėlė A. R. fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą dešinės akies apatinio voko išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinio žando srityje prie lūpų kampo, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas, nubrozdinimą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiąją nurengė, užgulė savo kūnu gulinčią ant lovos, įvedė savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą, tokiu būdu išžagino A. R..

Taip pat, jis 2015 m. rugpjūčio 1 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 10.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas A. R. bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl to ji negalėjo jam tinkamai priešintis, panaudodamas pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. stipriai rankomis laikydamas jos galvą, rankas, kaklą, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir atėmęs galimybę priešintis, įkišęs varpą nukentėjusiajai į burną tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš A. R. valią, tokiu būdu seksualiai prievartavo A. R..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja susipažino per draugus. Po to bendravo per ,,fesbooką“, susirašinėjo žinutėmis. 2015 m. vyko kažkokia šventė Kaune, abu dalyvavo šventėje, šoko, dainavo, vartojo alkoholinius gėrimus, jis vaišino nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai pasijutus blogai, jis pasiūlė važiuoti namo, nukentėjusioji sutiko. Nuvažiavo su draugu ir A. R. į jo nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), bet vėliau draugas išvažiavo į namus. Tarp A. R. ir jo, bute buvo lytinis aktas. Jis tuo metu nesuprato, kad nukentėjusioji nenorėjo lytiškai santykiauti, nes ji buvo neblaivi. Nukentėjusiosios nemušė tik ranka užspaudė jai burną. Tuo metu jis gyveno bendrabutyje ir nenorėjo, kad būtų girdimi garsai. Mano, kad iš jo pusės gal ir galėjo būti grubesnis seksas. Pripažįsta, kad lytiškai santykiavo prieš A. R. valią. Pripažįsta, kad oraliniu būdu tenkino aistrą prieš jos valią. Septynis metus buvo (duomenys neskelbtini), dirbo. Nuo teismo jis nebėgo, tiesiog išvyko pas savo artimuosius ir radęs darbą dirbo, naujų nusikaltimų nepadarė. Ekstradicijos išlaidas sutinka sumokėti. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašo už savo veiksmus. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų. Sutinka atlyginti nukentėjusiosios advokato atstovavimo išlaidas.

IŠ VTPT prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-86/2016 matyti, kad A. R. nėra konstatuojamas psichikos sutrikimas įvykio metu. A. R. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. R., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, galėjo teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykius bei duoti apie tai parodymus. Parodymų teisingumo vertinimas - teismo kompetencija. A. R. tokio savybės kaip padidintas pasidavimas įtaigai, kitų asmenų nurodymų besąlygiškas vykdymas, padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Polinkis meluoti, gėdos jausmas nėra individualios psichologinės ypatybės, todėl ekspertizės metu nevertinama. Duomenų, kad A. R. apklausose nurodytos aplinkybės būtų padiktuotos kito asmens, neturime. Parodymų vertinimas teismo kompetencija. Klausimas apie tiriamosios seksualinių santykių socialinės ir moralinės reikšmės suvokimo lygį teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nesprendžiamas. A. R., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, galėjo teisingai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų prievartinių seksualinio pobūdžio veiksmų esmę ir reikšmę, galėjo jiems priešintis.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 149 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Ši nusikalstama veika yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Šios veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamojo parodymais bet ir vertinant kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011,2K-501/2012).

Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-57/2009, 2K-363/2009, 2K-50/2012).

Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią esant bent vienam iš alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Kartu pažymėtina, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami.

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grąsinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Esant tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2012).

Teismas, vertina byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygina juos tarpusavyje ir argumentuotai nurodo, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl kaltinamojo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje, o kuriuos atmeta.

Nukentėjusioji išreiškė nesutikimą santykiauti ar tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą, muistėsi, bandė bėgti, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo atliekami prieš jos valią. Tokias aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nekito, nustatyta, kad susipažinusi su kaltinamuoju ir susitarę susitikti, jie važiavo po įvykusio festivalio vienu taksi automobiliu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji įvykio metu dar būnant (duomenys neskelbtini), daug gėrė, taip ji vakaro eigoje buvo labai girta, apie tai patvirtina ir įvykio dieną kartu buvę draugai. Po festivalio kaltinamasis, nukentėjusioji ir jų draugas H. B. taksi automobiliu vyko į kaltinamojo namus. Pažymėtina, kad nukentėjusioji viso susitikimo metu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, daug šoko, tai patvirtina ir pati nukentėjusioji bei liudytojai. Liudytojas H. B. parodė, kad nukentėjusiosios elgesys buvo itin vulgarus, provokuojantis, kadangi festivalyje šokdama keldavo nuo savo kūno marškinėlius, kad matytųsi nuogo kūno, šokdama daug maivėsi, gėrė alkoholinius gėrimus. Atvykę į kaltinamojo namus nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuėjo į tualetą, kadangi buvo bloga, grįžusi iš tualeto į kaltinamojo kambarį nuėjo atsigulti, šie parodymai teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti. Nukentėjusiajai esant daugokai išgėrusiai, kai matėsi, kad jai buvo bloga ir ji vėmė, todėl liudytojas H. B. iš kaltinamojo namų išvyko, tai patvirtina liudytojo H. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai liudytojas išėdinėjo iš kaltinamojo buto, nukentėjusioji niekur nėjo, liko kaltinamojo ne tik bute, bet gulinti jo lovoje. Likus namuose su kaltinamuoju nukentėjusioji suprato, kad jis nori lytiškai santykiauti, tačiau jai buvo bloga, todėl ji nesutiko, tačiau kaltinamasis liepė nerėkti, uždengė burną su ranka ir atliko lytinį aktą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji pradėjo priešintis, bandė išsmukti, prašė to nedaryti, tačiau kaltinamasis tempė ją toliau. Jis abiem rankomis numovė marškinius ir kelnaites, jie toliau grūmėsi, ji norėjo rėkti, bet jis liepė nerėkti, spardėsi. Iš šių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, kuris pasireiškė burnos užspaudimu, tempimu, tai patvirtina ir specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiosios sužalojimai. Toks veiksmų pobūdis, jų intensyvumas ir seka rodo, kad jie buvo nukreipti nukentėjusiosios valiai palaužti siekiant su ja lytiškai santykiauti. Kaltinamasis kaltės neneigia, tačiau iš nukentėjusiosios elgesio, taip pat galima įžvelgti, kad ji kaltinamajam priešinosi neaktyviais veiksmais vykdant kaltinamojo norus žaginimo metu, kai šiuo momentu nukentėjusioji turėjo realią galimybę pasišalinti iš kaltinamojo buto (1 t., b. l. 23-26). Taip pat bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu bandė pabėgti, tai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad bandė pabėgti, bet valandai užmigo, o kai prabudo, kaltinamasis jau buvę atsikėlęs, todėl negalėjo pabėgti (3 t., b. l. 24). Iš esmės nukentėjusios parodymus patvirtina ne tik kaltinamasis, bet ir specialistų išvados, apžiūros protokolai. Nukentėjusioji nurodė, kad jos įsitikinimu, ją išžagino prieš jos valią. Nors ir byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji liudytojams bei kaltinamajam buvo žinoma, kaip mėgstanti išgerti, gyvenamosios vietos rajone vadinama ,,nimfomane“ bei, kad neauginanti turimo vaiko, kuris šiuo metu liudytojų duomenimis gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo kaltę patvirtina aukščiau aptartas nustatytų kaltinamojo veiksmų pobūdis, jų intensyvumas ir seka, visų byloje surinktų ir tiesiogiai ištirtų įrodymų pagrindu, dėl to, kad kaltinamasis išrengdamas, grasindamas nukentėjusiajai, liepdamas jai įvairiais būdais su juo santykiauti ir liečiantis prie nukentėjusiosios kūno savo lytiniu organu, elgėsi prieš nukentėjusiosios valią, jai nesutinkant ir priešinantis tokiems kaltinamojo veiksmams, todėl tokie kaltinamojo veiksmai vertintini teisingai kvalifikuojant pagal BK149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis K. P. padarė du sunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis), teistas (2 t., b. l. 90, 92), baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 93-95), psichiatrinis gydymas netaikytas (2 t., b. l. 76), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 78). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, anksčiau teistas už analogišką veiką, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina griežčiausia BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas laikas išbūtas suėmime nuo 2022 m. lapkričio 1 d. (BK 66 straipsnis).

V. Civilinių ieškinių nagrinėjimas

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. R. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 133-136) bei teismo išlaidas – 1 000 eurų sumai už advokato dalyvavimą (4 t., b. l. 45-47).

Kaltinamasis su pareikštu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimo, sutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios asmenį, kad bylos duomenimis ji patyrė įvykio metu nežymius sužalojimus, diskomfortą bei civilinis ieškinys pagrįstas ir yloje esančiais įrodymais, tačiau ieškinys mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo K. P. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nes neturtinės žalos atlyginimas nėra pasipelnymas, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros ir nukentėjusiajai A. R. priteistina iš kaltinamojo – 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų) dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 91-93), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas išlaidas advokatų, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusių ar civilinių ieškovų atstovų, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusios A. R. atstovas advokatas G. M. pateikė pažymą, kad nukentėjusioji už bylinėjimosi išlaidas patyrė 1 000,00 eurų išlaidų (4 t., b. l. 48,51).

Proceso išlaidų klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek ir jį vykdant, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 361 straipsnyje, BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017). Vadovaudamasis pateikta teismų praktika, teismas priėjo prie išvados, darytina išvada, kad išlaidų priteisimą, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir civilinio proceso bei teisės aktais išlaidų priteisimą. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, turėtos išlaidos nukentėjusiosios A. R. patirtos išlaidos, kurias sudaro 1 000,00 eurų, advokato išlaidos priteistinos iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiosios A. R. naudai.

Policijos departamentas prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškė ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų 2 381,45 eurų sumos (3 t., b. l. 118-130).

2023 m. vasario 9 d. pateiktas Policijos departamento prašymas dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš K. P.. Nurodoma, jog bendra išlaidų suma – 2381,45 eurų. Pagal Kauno apskrities VPK pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma – 128,00 eurų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija ZIP Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų suma – 2 253,45 eurų. Prašoma spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“) klausimą. Su prašymu pateiktos ir institucijų dokumentų kopijos – Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl P. L. ir T. K. komandiruotės į (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajame procese taikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pvz. 2006 m. kovo 7 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos susidarė, būtent, dėl paties kaltinamojo K. P. veiksmų. K. P. buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir baudžiamosios bylos perdavimą teismui (3 t., 107-109). K. P. buvo skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (3 t., 60-61), dokumento paėmimas (asmens pasas Nr. 23570291, išduotas 2013 m. spalio 17 d. (3 t., b. l. 66-67), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 70-71), šios kardomosios priemonės sąlygų kaltinamasis nesilaikė, savavališkai išvyko iš Lietuvos, t. y. pasislėpė užsienyje. 2016 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismas K. P. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį (3 t., b. l. 181). Nustačius paieškomojo buvimo vietą, atsirado pareiga K. P. pargabenti į Lietuvą.

Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų kelionės lėktuvu bilietai, K. P. kelionės bilietas, pareigūnų gyvenamojo ploto išlaidos, viso – 2 381,45 eurų. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateiktų institucijų dokumentų kopijos. Todėl, darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 dalimi, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi bausmes subendrinus apimties būdu, paskirti subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą – 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. P. kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. P. priteisti nukentėjusiajai A. R. – 3 000 eurų (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo K. P. priteisti teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą, šioje byloje nukentėjusiajai A. R., kurias sudaro – 1 000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiosios A. R. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo K. P. – 2 381,45 (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą keturiasdešimt penkis euro centus) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti, pervedant išlaidas į Policijos departamentui (atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.