Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė E. Š. sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio E. Š. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas pilnai 399 Eur sumai, šią sumą išieškant iš E. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo E. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai, ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl pakeisti bausmės rūšį ar švelninti bausmę, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą ir pakeisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl bausmės – nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio pateikęs nuteistasis E. Š. neginčija nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei veikos kvalifikavimo. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo kvestionuojamas nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu, netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl civilinio ieškinio

6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo E. Š. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) priklausančios garso kolonėlės „JBL Party Box 110 IPX4“, kurios vertė 399 eurai, pagrobimo, (duomenys neskelbtini) patyrė 399 eurų turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu ir nurodė, kad patirta žala sudaro 399 eurus (1 t., b. l. 69). 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 82). Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis civilinio ieškinio neginčijo ir su juo sutiko pilna apimtimi bei sutiko jį atlyginti (1 t., b. l. 174; 2 t., b. l. 36).

7. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė pinigų pervedimo kopiją, pagal kurią E. Š. 2024 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 399 eurus, mokėjimo paskirtyje nurodant „uz kolonele“ (2 t., b. l. 49). Taigi, civilinis ieškinys nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo atlygintas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė neatsispindi, tačiau pažymi, kad šiuo atveju ne tik civilinis ieškovas turėjo teisę informuoti pirmosios instancijos teismą apie civilinio ieškinio atlyginimą, bet, vadovaujantis BPK 111 straipsnio 2 dalies nuostata, tokią procesinę teisę turėjo ir pats nuteistasis, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nors nuteistasis teigia, kad prašė leidimo civilinį ieškinį atlyginti dalimis, kas jam nebuvo leista, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog buvo bandyta sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų su civiliniu ieškovu, baudžiamojoje byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis, todėl šios nuteistojo nurodomos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos. Juo labiau, kad apeliacinio skundo teiginį, jog nuteistasis neturėjo galimybės kreiptis į civilinį ieškovą, paneigia jo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose pats nuteistasis nurodo, jog elektroniniu paštu gavo informaciją bei rekvizitus, kur atlikti pavedimą, kad atlyginti civilinį ieškinį. Taip pat nurodė, kad iki 2024 m. sausio 11 d. civilinio ieškinio neatlygino, nes dalį pajamų išleido, mokėdamas baudas už administracinius nusižengimus, yra nedirbantis, o pradėjęs dirbti, įsipareigoja atlyginti turtinę žalą (1 t., b. l. 174).

8. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neturėjo faktinės galimybės tinkamai išspręsti baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio klausimo, nes nei civilinis ieškovas, nei nuteistasis iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienos nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad visiško civilinio ieškinio atlyginimo faktą patvirtinantys duomenys buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalimi, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio pakeičiamas, nurodant, kad civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės

9. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

10. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio, E. Š. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, jog nuteistasis E. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos atlygino civilinį ieškinį, todėl vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši aplinkybė pripažįstama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji vertintina kartu su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiant E. Š. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas E. Š. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), esant nepanaikintam ir galiojančiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kad anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), kad nuteistajam anksčiau buvo atidėtas realios trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas ir E. Š. buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės, taip pat atsižvelgė į tai, kad teistumų skaičius ir realios bausmės atlikimas nuteistajam įtakos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. Š. praeityje teistas šešis kartus (1 t., b. l. 106–116), administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas vienuolika kartų (1 t., b. l. 117–126), ne visas paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 127). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad E. Š. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – areštą, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia net ir nustatyta dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, įvertinus aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismas, skirdamas E. Š. bausmę, įvertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl aukštesniajam teismui iš naujo vertinti šią aplinkybę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Iš duomenų apie ankstesnius E. Š. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, taip pat ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. E. Š. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad E. Š. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta 45 parų arešto bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek E. Š., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam E. Š., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

13. Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą, turi darbą, nori pradėti individualią veiklą, turi kur gyventi, stojasi į doros kelią. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad E. Š. praeityje yra teistas net šešis kartus, nei gyvenamosios vietos turėjimas, nei siekis turėti darbą ar jo turėjimas nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamą veiką, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Alytaus apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę E. Š., tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Alytaus apylinkės teismo sprendimas skirti arešto bausmę, didesnį nei sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo.

Dėl rašymo apsirikimo

15. Skundžiamu nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismas išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą, nurodydamas, kad du vokai su CD paliktini saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką (2 t., b. l. 45). Kaltinamajame akte nurodoma, kad laikmenos su vaizdo įrašais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir policijos pareigūnų naudotų „Body“ (kūno) kamerų), perduodamos su byla (vokai/paketai Nr. 1–4) (2 t., b. l. 8). Lydimajame rašte dėl baudžiamosios bylos perdavimo, kuriuo baudžiamoji byla Nr. 1-01-1-41562-23 su kaltinamuoju aktu perduota teisminiam nagrinėjimui, nurodoma, kad pridedami ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai laikmenose (vokai/paketai, 4 vnt.) (2 t., b. l. 1). Įvertinus aptartus baudžiamosios bylos duomenis, akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalyje, nurodant, jog paliktini saugoti du vokai su CD, padarytas rašymo apsirikimas, nes baudžiamojoje byloje yra pateikti keturi vokai su CD.

16. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, šios nutarties 17 punkte nurodytas rašymo apsirikimas taisytinas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, nurodant teisingą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktinų saugoti prie bylos, kiekis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant:

„Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis vokus su CD, palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.“

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.